KŪNO KULTŪROS MOKYTOJŲ METODINĖ DIENA

2. KŪNO KULTŪROS MOKYTOJŲ METODINĖ DIENA 3 dalis Doc. dr. Arūnas Emeljanovas Sporto edukologijos fakulteto dekanas 2013

3. https://vips.liedm.lt/kanalas/4558

4. KŪNO KULTŪROS TIKSLAS • įskiepyti vaikams fizinio aktyvumo poreikį visam gyvenimui.

5. Veikiant globalizacijai ir kuriantis informacinei visuomenei, švietimas visame pasaulyje išgyvena esmines permainas. Keičiasi ugdymo tikslai, mokymo ir mokymosi būdai, kinta ir mokymosi rezultatų vertinimas – nuo mokymosi tam, kad būtum įvertintas, link vertinimo, padedančio sėkmingai mokytis.

6. Naują vertinimo, kaip mokytis padedančio proceso, sampratą grindžia mūsų šalies bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai: • Pradinio ir pagrindinio ugdymo (2008) ir Vidurinio ugdymo (2011) bendrosios programos, • Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata (2004), • 2011-2013 m.m. Bendrieji ugdymo planai. Juose aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimo dalyviai ir jų vaidmuo.

7. Vertinimo tikslas Skatinti mokinių mokymosi motyvaciją, užtikrinant ugdymo kokybę ir mokinių saugumą.

8. VERTINIMO CIKLAS UGDYMO PROCESE

9. PLANAVIMAS • Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu. Prieš pradedant mokytis, mokytojui ir mokiniams turi būti aišku, kąjie turi pasiekti ir kaip bus vertinama. • Planuodamas vertinimą mokytojas atsižvelgia į mokinių pasiekimus ir išgales, remiasi ugdymo programų reikalavimais, iškeltais tikslais.

10. VERTINIMAS MOKANT • Mokytojas su mokiniu išsiaiškina mokymosi uždavinius ir vertinimo kriterijus. • Mokytojas pozityviai skatinamokymosi motyvaciją – kelia mokinių pasitikėjimą savo jėgomis ir norą siekti daugiaunurodydamas, kas pavyko, pagrįstai pagirdamas,vengdamas gąsdinti pažymiais. • Mokytojas parenkaveiksmingas užduotis, naudoja įvairius mokymo(si) metodus ir strategijas, kad mokinys patirtų sėkmę. • Mokytojas su mokiniais, numatydamas tolesnio mokymo ir mokymosi uždavinius, remiasimokinio ar mokinių grupės pasiekimais, polinkiais, interesais, poreikiais.

11. VERTINANT SUKAUPTOS INFORMACIJOS ANALIZĖ, APIBENDRINIMAS IR FIKSAVIMAS • Įvertinimai mokiniui aiškūs ir suprantami,atskleidžia teigiamą mokymosi patirtį, skatina tobulėti. • Mokytojui padeda stebėti ugdymo veiksmingumą, atsižvelgiant į ugdymo tikslus. • Mokytojui padeda sukaupti duomenis apie mokymąsi, kuriuos būtų galima aptarti supačiais mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais); • Mokyklos administracijai, mokyklos tarybai ir kt. rodo mokinių padarytą pažangą ir pasiekimus.

12. INFORMAVIMAS Vertinimo informacija pateikiama sistemingai, išsamiai, suprantamaižodžiu ar raštu mokiniams, tėvams, kitiems mokytojams, mokyklos administracijai: • Pasiekimų, pažymių knygelės, vertinimo aplankai, elektroninis dienynas; • Konsultacinės dienos mokinių tėvams; • Pedagogų tarybos posėdžiai; • Apskritas stalas; • Tėvų susirinkimai, šventės, įvairūs renginiai.

13. Ugdymo proceso vertinimas ir koregavimas

17. Mokytojo vaidmuo vertinimo procese remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir mokymąsi; pagal pasirinktą būdą planuoja ir atlieka mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimą ugdymo procese; derina tarp savęs mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodikas. apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus; mokykloje nustatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją; informuoja mokinius, jų tėvus, kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas; rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba; Gabiausi mokiniai (talentai)???

18. Pamokos vertinimas (mokytojo klausimai sau) • Kokios veiklos mokiniams patiko? • Kada sunku buvo išlaikyti mokinių dėmesį/motyvaciją? • Ar mokymas pakankamai diferencijuotas? • Ar mokymosi šaltiniai panaudoti tikslingai ir efektyviai? • Ką galima buvo padaryti geriau? • Kas buvo veiksminga/neveiksminga? • Pasinaudokite kolegų pagalba: pakvieskite stebėti pamoką ir ją aptarkite?............

19. MOKINIO VAIDMUO VERTINIMO PROCESE Kartu su mokytoju aptarti, numatomus mokymosi pasiekimus, užduotis bei vertinimo kriterijus Nagrinėti vertinimo informaciją Mokytis vertinti ir įsivertinti savo mokymosi pasiekimus bei pažangą Planuoti tolesnį mokymąsi, kelti ateities tikslus

21. Vertinimą Kūno kultūros pamokose reglamentuojantys dokumentai: Prieš tai išvardinti: • Pradinio ir pagrindinio ugdymo (2008) ir Vidurinio ugdymo (2011) bendrosios programos, • Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata (2004), • 2011-2013 m.m. Bendrieji ugdymo planai. Juose aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimo dalyviai ir jų vaidmuo. Dar t.b./g.b.: • LR Kūno kultūros ir sporto įstatymas (Sporto įstatymo projektas);............... • Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tobulinimo dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo procese rekomendacijos (2010).

22. Vertinimo procesai: mokyklos lygmuo • Pažymys, “įskaityta, neįskaityta” (pagrindinis ugdymas) • Pažymys, “įskaityta, neįskaityta” (vidurinis ugdymas) • Specialioji ir parengiamoji grupės (“įskaityta, neįskaityta”) • Atleistų visiems mokslo metams (gydytojo rekomendacija) • Atleistų tam tikram laikotarpiui • Atleistų (sporto mokykla) • Spec. poreikių mokiniai • Neatestuoti

23. Vertinimas lankant sporto mokyklas Mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būtiatleidžiamas nuo <...> kūno kultūros <...> dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies)lankymo, jeigumokosi sporto srities neformaliojo svietimo įstaigose. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų<...> sporto srities dalykų pamokų, tuo metu galiužsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Mokykla priima sprendimus dėl <...> kūno kultūros dalyko <...> vertinimų, gautų mokantis pagal neformaliojo svietimo programas, įskaitymo ir konvertavimo į 10 balų vertinimo sistemą. (2011-2013 m.m. Bendrieji ugdymo planai, psl. 9)

24. Moksliniai tyrimai

25. Bendrai apie vertinimą • Tyrimai rodo, kad mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas mokykloje buvo ir yra aktuali ugdymo problema pasaulyje (Roach et al. 2010: 62–63; Polikoff, Porter, Smithson 2011: 966–967) ir Lietuvoje (Šventickas 2001a: 61; 2001b: 122–123; Salienė 2006: 114; Čiužas, Navickaitė 2008: 53–54; Pečiuliauskienė, Pipirienė 2008: 77; Girdzijauskienė 2009: 64).

26. Apie vertinimą Kūno kultūros pamokose • Užsienio mokslininkai (Guan et al. 2006: 58–61; James, Griffin, Dodds 2009: 324–326; Penney et al. 2009: 434–438) išsamiai nagrinėja mokinių vertinimo tendencijas kūno kultūros pamokose. • Apie vertinimą kūno kultūros pamokose Lietuvoje mokslinių publikacijų nepavyko rasti.

27. („Filosofija. Sociologija“, A. Emeljanovas, L. Trinkūnienė, duomenų bazė „ISI web of science“, citavimo faktorius (Impact Factor) – 0,492).

28. Pažymėtina, kad mokytojai praktikai, mokslininkai, mokyklų bendruomenės, nuolat diskutuoja apie mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą kūno kultūros pamokose, keldami tokius klausimus: ką vertinti (mokinių prigimtinius gebėjimus, pasiektą pažangą ir pasiekimus, taktikos ir / ar technikos veiksmus, pasiruošimą pamokai ar neformaliojo ugdymo laimėjimus); kaip vertinti (pažymiu ar įskaita); kaip vertinant išlaikyti pozityvius bendravimo ir bendradarbiavimo santykius tarp mokinio ir mokytojo; kaip vertinimu paskatinti mokinį? Ir ką apie tai mano patys mokiniai – pagrindiniai fizinio ugdymo proceso dalyviai mokykloje?

29. Tyrimo tikslas: nustatyti Lietuvos didžiųjų miestų vyresniųjų klasių mokinių požiūrį į pažangos ir pasiekimų vertinimą kūno kultūros pamokose. • suskirstyti į atskirus blokus: mokinių požiūris į vertinimo objektus, mokinio ir kūno kultūros mokytojo vertinimo socialiniai ypatumai bei vertinimo įtaka mokinių fiziniam aktyvumui.

30. Tyrimo dalyviai. Tyrimo imtį sudarė 1675 vyresniųjų klasių (IX–XII) mokiniai, atrinkti atsižvelgiant į kūno kultūros pamokų tvarkaraštį ir mokyklos administracijos pritarimą. Statistinei rezultatų analizei buvo pasirinkti duomenys tų mokinių (792 mergaičių ir 809 berniukų iš viso 1601), kurie atitiko visus tyrimo reikalavimus: savanoriškai sutiko dalyvauti tyrime ir atsakė į visus anketos klausimus. • Tyrimas vyko 32-ose Lietuvos didžiųjų miestų, t. y. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio, bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose ir gimnazijose.

31. Rezultatai

32. 1 pav. Mokinių lūkesčiai dėl vertinimo pažymiu ar “įskaityta”kūno kultūros pamokose (lyginant tarp lyčių: p>0,05)

33. 2 pav. Mokinių lūkesčiai dėl vertinimo sričių per kūno kultūros pamokas (lyginant tarp lyčių: p>0,05)

34. 3 pav. Mokinių ir kūno kultūros mokytojo vertinimo sutapimas (lyginant tarp lyčių: p<0,05)

35. 4 pav. Mokinių požiūris į vertinimo svarbą per kūno kultūros pamokas (lyginant tarp lyčių: p>0,05)

36. 5 pav. Vertinimo įtaka mokinių fiziniam aktyvumui per kūno kultūros pamokas ir po jų (lyginant tarp lyčių: p > 0,05 – per kūno kultūros pamokas; lyginant tarp lyčių: p > 0,05 – po kūno kultūros pamokų)

37. Pagrindinė IŠVADA (3) • Vertinimas kūno kultūros pamokose neturi didelės įtakos mokinių fiziniam aktyvumui: jis svarbus tik per kūno kultūros pamokas, o tai neatitinka fizinio aktyvumo rekomendacijų. Kūno kultūros mokytojai turi ieškoti būdų, kaip paskatinti mokinių fizinį aktyvumą už mokyklos ribų.

38. Norint tinkamai organizuoti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemą, būtina išsikelti tam tikrus, su pedagoginiu procesu susijusius, klausimus:

39. Ugdant mokinius pagal programą, kuri turi savo tikslą, reikia žinoti ar mokiniai mokosi kryptingai ir tą tikslą pasieks? • Nuolat tikrinti savo auklėtinių žinias ir fizines galimybes, kad būtų galima efektyviau valdyti mokymo procesą.

40. Ar mokiniai mokosi tokių dalykų, kurie būtini jiems norint tapti pilnaverčiais suaugusiais? • Ar jie gauna įgūdžius padėsiančius jiems tolesniame gyvenime?

41. Ar jie pasitiki savo galimybėmis atliekant užduotis? • Ar vertinimas turi įtakos mokinių mokymosi motyvacijai? • Ar tikrai mokiniai žino ir supranta vertinimo reikalavimus?

42. VERTINIMO KLAIDOS Kūno kultūros pamokose (remiantis užsienio specialistų rekomendacijomis) • Pamokų lankomumas • Pasiruošimas pamokai • Drausmė pamokoje • Mokytojo požiūrio palaikymas • Mokinių fizinis pajėgumas.............

43. ALTERNATYVUS VERTINIMAS (remiantis užsienio specialistų rekomendacijomis) Bruožai: • Užduotys yra prasmingos ir dažnai vaizduoja gyvenimiškas užduotis ar problemas. • Vertinimo apskaičiavimui naudojami kriterijai, kurie moksleiviams pateikiami iš anksto. • Vertinimas dėmesį skiria ir procesui ir gautam rezultatui. • Vertinimas tampa neatskiriama mokymo dalimi ir gali susilieti į tašką, kai vertinimas tampa mokymusi.

44. ALTERNATYVUS VERTINIMAS (remiantis užsienio specialistų • Vertinimo metu didžiausias dėmesys skiriamas aukštesnio lygio mąstymo įgūdžiams lavinti ir problemų sprendimui. • Mokytojas vertinimo procese tampa sąjungininku, o ne varžovu. Jis gali tapti vedliu ir padėti mokiniams išreikšti tai, ką jie moka ir gali.

45. ALTERNATYVUS VERTINIMAS • Įvairių užduočių rengimas; • Renginių organizavimas; • Informacinių plakatų kūrimas; • Straipsnių mokyklos laikraščiui rašymas; • Interviu ėmimas; • Klasės draugų veiklos stebėjimas ir analizavimas; • Savęs vertinimas ir pan.

46. Vertinimas kūno kultūros pamokose užsienio šalyse

47. RUSIJA Vertinimas pažymiais. Vis dar stiprios vertinimo tradicijos pagal normatyvus ir testus. Ten dar labai gajus Citius, Altius, Fortius principas.

48. SUOMIJA Vertinama už: - kaip dalyvauja pamokose, - koks progresas lyginant su mokslo metų pradžia, - skatinimo balai už fizinį aktyvumą laisvalaikiu, pvz.: 2-3 val. per savaitę važinėjosi dviračiu, riedučiais, plaukiojimo, slidinėjimo, čiuožimo ant ledo ar pan. Pasitikėjimo ir sąžiningumo klausimas!

49. KROATIJA Besikeičianti situacija... Keičiamas vertinimas pažymiais.

50. LATVIJA dar visiškai neseniai (prieš 5 metus) baigus mokyklą, mokiniai privalėjo laikyti kūno kultūros “įskaitą”, t.y. fizinio pajėgumo testus...