Penkios fotografo tobulėjimo pakopos

1. Penkios fotografo tobulėjimo pakopos vizualinių menų mokymai Pagal http://www.efoto.lt/fotografija/penkios_fotografu_tobulejimo_stadijos paruošė Jolanta Klietkutė 2010, Pakutuvėnai

2. Fotografijos pasaulio pažinimo kelionę pradėjome humoro forma. Tad su humoru pateikiame ir paskutinį skyrių.

4. Pirmosios fotografo tobulėjimo pakopos šūkis – „noriu fotografuoti“, • pagrindinė ypatybė – palaipsniui arba staiga atsiradęs noras fotografuoti. • Žmogus dar net neturi jokio fotoaparato, tačiau dažnai pradeda „fotografuoti“ akimis ir vis dažniau ima gailėtis, kad neužfiksuoja tiek daug įdomių akimirkų. • Beje, taip „fotografuoti“ sveika bet kada ir bet kokiam fotografui – jei, pavyzdžiui, namuose pamiršote fotoaparatą, nepraleiskite progos fiksuoti kadrus žvilgsniu. • Tai lavina akį, tad su laiku bus vis lengviau fotografuoti įprastais būdais. • Priežastis, dėl kurios pereinama į kitą pakopą, yra fotoaparato įsigijimas.

5. Antrosios pakopos moto – „noriu bandyti padaryti ką nors gražaus“ • Šiai pakopai priklauso bene didžioji dauguma viso pasaulio fotografų. • Dažniausios nuotraukų temos – buitis, gamta (ypač makrofotografija), šeima ir draugai. • Kas be ko, net ir neturėdami jokių fotografijos pagrindų, dalis šių fotografų stengiasi įamžinti nuotraukas kiek įdomiau nei „atėjau/pamačiau/nufotografavau”. • Kartais jiems pavyksta padaryti išties įspūdingų kadrų, vertų netgi profesionalaus kadro vardo, tačiau pasipūsti dėl to neverta. • Pagrindinis skirtumas tarp mėgėjo ir profesionalo yra tas, kad profesionalas gali ir privalo daryti gerus kadrus, o mėgėjas kokybės negali garantuoti (ji nenuspėjama). • Be to, dažniausiai skirtumas tarp mėgėjo padarytų ir gerų kadrų yra daug didesnis nei profesionalo. • Na, o priežastis, skatinanti pereiti į kitą pakopą, dažniausiai būna nepasikliovimas fotoaparato automatika, kadangi ji yra per daug nenuspėjama (dėl to neprognozuojama ir nuotraukų kokybė).

6. Trečiosios pakopos moto – „noriu gauti techniškai gerą rezultatą“ • Šioje pakopoje fotografai stengiasi įvaldyti rankines fotoaparato nuostatas. • Papildomoms žinioms įgyti pasitelkiamas internetas, pažįstami fotografai, kartais ir fotografijos kursai. • Jei iki tol buvo naudojamas visiškai automatinis fotoaparatas, jis keičiamas į tokį, kuris turi ir rankinį režimą. • Įvaldyti techniką galima santykinai greitai (aktyviai mokantis – per mėnesį ar kelis), todėl pakopos trukmė visiškai priklauso nuo įdėtų pastangų. • Retai kas lieka tobulėti šioje vietoje, nes priežastis, skatinanti pereiti į kitą pakopą, yra gana svari – net ir puikiai techniškai atliktiems darbams reikia šiokio tokio meninio užtaiso, kad į juos palankiai imtų žiūrėti ir kiti. • Dauguma fotografų, kurie nepereina iš šios pakopos į kitą, dažniausiai dirba itin techninį darbą (pvz., nuotraukų ruošimas dokumentams).

7. Ketvirtosios pakopos moto – „noriu nufotografuoti ką nors meniško“ • Šioje pakopoje dažniausiai užsibūna pažengę fotografai. • Gerai įvaldę savo turimą techniką, jie gilinasi į tai, kas nuotraukose traukia akį. • Pagrindinis tobulėjimo būdas – kitų fotografų darbų peržiūros ir savo darbų pateikimas viešai kritikai. • Perpratus meninius nuotraukos aspektus, galima imtis fotografijos verslo ir, remiantis visomis įgytomis žiniomis, sėkmingai uždarbiauti. • Visgi tai nėra galutinis tobulėjimo taškas – laikui bėgant fotografai ima pastebėti, kad net ir techniškai bei meniškai patrauklios fotografijos nėra vertinamos. • Taip yra dėl to, kad tuos pačius kadrus (arba labai panašius) anksčiau jau buvo padarę kiti. • Noras išsiskirti iš kitų – tai priežastis, skatinanti pereiti į paskutiniąją pakopą.

8. Penktosios pakopos moto – „noriu nufotografuoti ką nors nematyto“ • Tai bene pati sudėtingiausia, bet ir teikianti didžiausią pasitenkinimą pakopa. • Tai etapas, kuomet patyrę fotografai bando pateikti visuomenei tai, kas yra ir gerai atlikta, ir su giliu meniniu užtaisu, ir, svarbiausia, visiškai nauja, nematyta. • Kadangi pasaulyje gyveno ir gyvena milijonai fotografų, tapo itin sunku nesikartoti. • Tad šioje pakopoje ypač svarbu domėtis ne tik šiuolaikinių fotografų darbais, bet ir praeities kūriniais. • Unikalios, visuomenėje pripažįstamos ir vertinamos fotografijos – dažniausiai ilgų metų darbo ir žinių rezultatas.