Teisiniai apleistų teritorijų atkūrimo aspektai Latvijoje

1. Teisiniai apleistų teritorijų atkūrimo aspektai Latvijoje Edmunds Teirumnieks Rēzeknes Augstskola Latvia „Šis projektas finansuotas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys (pranešimas) atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga dėl bet kokio informacijos, pateiktos čia, panaudojimo.”

2. Kokie pagrindiniai teisiniai aspektai susiję su apleistų teritorijų atkūrimu Latvijoje? Kokios pagrindinės aplinkosauginių teisės aktų grupės Latvijoje? Kokie pagrindiniai teisės aktai kontroliuoja užterštų teritorijų tvarkymą Latvijoje? Kokie pagrindiniai teisės aktai apleistų teritorijų srityje? Kokios yra užterštų teritorijų įvertinimo galimybės Latvijos teisės aktų rėmuose? Pranešimo tikslai

3. Apžvelgti apleistų teritorijų teisinį reglamentavimą Latvijoje Išanalizuoti pagrindinius įstatymus, reglamentuojančius apleistų teritorijų tvarkymą Latvijoje Pateikti užterštų teritorijų įvertinimo Latvijoje pavyzdį Pranešimo tikslai

4. Įvadas Apleistų teritorijų reglamentavimo sistema Latvijoje Aplinkos apsaugos įstatymas Taršos įstatymas Statybos įstatymas Atsakomybės ir teisiniai aspektai Turinys

5. Apleistų teritorijų reglamentavimo sistema Latvijoje • Latvijoje nėra specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių apleistų teritorijų atkūrimą. • Apleistų teritorijų reglamentavimas įtrauktas į aplinkosauginius teisės aktus. • Apleistų teritorijų reglamentuojamos sritys skirstomos pagal aplinkos sąlygas į: • apleistų pastatų; • užterštų teritorijų.

6. Užterštos arba potencialiai užterštos teritorijos apima visas aplinkos sritis – dirvožemį, vandenį ir gamtinius išteklius. Užterštas arba potencialiai užterštas teritorijas ir su jomis susijusius aspektus reglamentuoja: Aplinkos apsaugos įstatymas Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas Vandens valdymo įstatymas Žemės gelmių įstatymas Gamtinių išteklių mokesčio įstatymas Taršos įstatymas Nacionalinis plėtros planas (NDP) 2007 – 2013 Nacionalinis strateginių krypčių planas (NSRF) 2007 – 2013. Kiti teisės aktai ir reglamentai Užterštų teritorijų įstatymai

7. Aplinkos apsaugos įstatymas (I) • Įstatymas nustato valstybinės kontrolės pagrindus, kurie apima ir pagrindinius apleistų teritorijų aspektus: • gamtinių išteklių naudojimą; • aplinką teršiančią veiklą; • užterštų ir potencialiai užterštų teritorijų tyrimus ir atkūrimą; • pramoninių avarijų rizikos vertinimą ir mažinimą; • atliekų tvarkymą; • poveikio aplinkai vertinimą.

8. Pagrindiniai užterštų ir potencialiai užterštų teritorijų aspektai Aplinkos apsaugos įstatyme susiję su: žala dirvožemiui ir žemės gelmėms; žala saugomoms rūšims ir biotopams; žala vandeniui; žala aplinkai; neatidėliotinos priemonės taršos prevencijai. Aplinkos apsaugos įstatymas (II)

9. Šio įstatymo tikslas – užkirsti kelią ar sumažinti taršos daromą žalą žmonių sveikatai, turtui ar aplinkai, pašalinti padarytą žalą, o taip pat: aplinką teršiančių veiklos rūšių daromos žalos prevencija, arba, jei tai neįmanoma, išmetimų į dirvožemį, vandenį ir orą mažinimas; neatsinaujinančių energijos išteklių ir energijos naudojimo prevencija, arba, jei tai neįmanoma, mažinimas; užterštų arba potencialiai užterštų teritorijų, esančių valstybės teritorijoje, nustatymo ir registracijos užtikrinimas; Taršos įstatymas (I)

10. užterštų arba potencialiai užterštų teritorijų tyrimams ir atkūrimui reikalingų priemonių nurodymas; asmenų, turinčių padengti užterštų arba potencialiai užterštų teritorijų tyrimų ir atkūrimo išlaidas, nurodymas; kiekvieno fizinio ir juridinio asmens bei asociacijų, organizacijų ir grupių, dalyvaujančių sprendimų priėmime išduodant leidimus ar juos peržiūrint, teisių nurodymas. Taršos įstatymas (II)

11. Potencialiai užterštų teritorijų kategorijos Ministrų kabineto nutarimas Nr. 483 “Dėl užterštų ir potencialiai užterštų teritorijų nustatymo ir registravimo”, teritorijas padalina taip: • 1 kategorija – teritorija užteršta. Norint ją ekonomiškai pelningai panaudoti ir atkurti buvusias aplinkos sąlygas, būtina imtis atkūrimo priemonių. • 2 kategorija – teritorija potencialiai užteršta. • 3 kategorija – teritorija potencialiai neužteršta.

12. Kiekviename Latvijos vystymosi etape apleisti pastatai ir statybos atliekos buvo ir šiuo metu yra problema. Šios srities teisinę bazę sudaro: Statybos įstatymas Atliekų tvarkymo įstatymas Teritorinio planavimo Įstatymas Kiti teisiniai dokumentai ir Ministrų kabineto reglamentai Apleistų pastatų įstatymai

13. Įstatymas reglamentuoja asmenų, dalyvaujančių statybos procese, savitarpio santykius, teises ir pareigas statybų proceso eigoje ir atsakomybę dėl pastatytų pastatų, o taip pat ekonominį įgyvendinamumą ir numatomą naudojimo laikotarpį ir atitinkamus valstybinių ir vietos institucijų reguliavimo aktus. Statybos įstatymas (I)

14. Teritorinių savivaldos institucijų kompetencija – vystyti ir tvirtinti administruojamos teritorijos bendruosius planus ir detaliuosius planus bei statybos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo reikalavimus statiniams, kurie yra privalomi visiems asmenims, dalyvaujantiems statybų procese ir visiems statinių tipams, esantiems vietos savivaldos administruojamoje teritorijoje. Jei statinys yra visai ar dalinai apleistas, arba tokios būsenos, kad jo naudojimas kelia pavojų ir gadina kraštovaizdį, jo savininkas, remiantis vietinės valdžios sprendimu, turi sutvarkyti arba nugriauti jį, laikantis civilinės teisės nuostatų. Statybos įstatymas (II)

15. Šis įstatymas nustato tokius erdvinio (bendrojo) planavimo principus: tvarumo principas, užtikrinantis kokybišką aplinką, darnią ekonominę plėtrą, racionalų gamtos, žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių naudojimą, gamtinio ir kultūrinio palikimo plėtrą ir išsaugojimą ateities kartoms; interesų derinimo principas, užtikrinantis, kad bendrasis planavimas rengiamas remiantis kitais bendraisiais planais ir planuose derinant valstybinius, planavimo regiono, vietos valdžios ir privačius interesus; įvairovės principas, užtikrinantis, kad rengiant bendrąjį planą atsižvelgiama į gamtos įvairovę, kultūrinę aplinką, žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius ir ekonominę veiklą; apibrėžtumo principą, užtikrinantį, kad bendrasis planavimas nacionaliniame, planavimo regiono, rajoniniame ir vietos valdžios lygmenyje atliekamas skirtingame detalumo lygmenyje. Erdvinio planavimo įstatymas

16. Pavyzdys. Geležinkelio stoties Rezeknė II įvertinimas

18. Teisiniai aspektai Latvijoje žemės išteklių naudojimo taisyklių pažeidimai, išskyrus aplinkos apsaugos teisės aktais reglamentuojamas sritis, administruojami remiantis: • Administracinių teisės pažeidimų kodeksu • Baudžiamąja teise • Civiline teise

19. Informacija apie apleistas teritorijas ir jų atkūrimą įtraukta į daugelį teisės aktų. Ne visada teisiniai dokumentai yra susieti tarpusavyje. Latvijoje požiūris į apleistas teritorijas yra kitoks nei kitose ES šalyse, kai pagrindiniai apleistų teritorijų klausimai yra susiję su teritorijų užterštumu. Išvados

20. Dėkoju už dėmesį! http://fast10.vsb.cz/bribast edmunds@ru.lv „Šis projektas finansuotas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys (pranešimas) atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga dėl bet kokio informacijos, pateiktos čia, panaudojimo.”