LISABONOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PROGRAMA IR SUAUGUSIŲJŲ VERSLUMO UGDYMO PARADIGMOS

1. LISABONOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PROGRAMA IR SUAUGUSIŲJŲ VERSLUMO UGDYMO PARADIGMOS Prof. dr. Rita Bieliauskienė Mykolo Romerio universiteto Edukologijos katedros prof.

2. Anotacija. • Esminis šio straipsnio klausimas – kokią įtaką Lietuvos viešosios politikos kaitai tikslingai ugdant suaugusiųjų verslumą padarė jos dalyvavimas Lisabonos strategijos procese. • Akcentuojami keli klausimai (priklausomieji kintamiejhi): bendrasis ir konkretus turinys bei realus procesas. • Paliečiama ir konferencijos tematiką atliepiančio transkultūrinio biografinio darbo metodo taikymo universitete realijos.

3. Išvada • Šio metodo taikymas universitete nepalaikomas, pristatomas tik teoriniu lygmeniu (nevertinami juo grįsti sukurti moksliniai tyrimai). • Darbo su suaugusiaisiais realijos neatliepia Lisabonos proceso kurso.

4. Reikšminiai žodžiai – transkultūrinio biografinio darbo metodas – struktūrizuotas metodas, padedantis valdyti atmintį, dokumentuoti, prisiminti, geriau suprasti savo istoriją, gyvenimą ir sąmoningiau planuoti ateitį. (Lattschar/Wieman, 2007); – naratyvinio pokalbio metodika: kalbant, piešiant, pristatant nuotraukas, analizuojant piešinius ir kt. pasakojama biografija Frutz Schultze, 1976); – atviras koordinavimo metodas (AKM) – ES valdymo metodas, taikomas ES viešosios politikos srityje: ES neturi išimtinės teisės arba bendros su ES šalimis narėmis kompetencijos, tačiau siekia, kad bendrai sutartų su ES tikdslais ir prioritetais (Lisbon European Council, PresidencyConclusions, Lisbon 23–24 March 2000).

5. AKM tyrimų kryptys • ES valdymas yra kintamasi, priklausomas nuo nacionalinių veikėjų; • AKM reikšmė nacionaliniu lygiu – ES nepriklausomas kintamasis aiškinantis nacionalinius pokyčius.

6. Friedrichas A. Hayekas: • „Jeigu galime pripažinti, kad ekonominė visuomenės problema pirmiausia yra spartus prisitaikymas prie besikeičiančių laiko ir vietos aplinkybių problema, tai iš čia, atrodo, išplaukia, jog teisė priimti galutinius sprendimus turi būti palikta žmonėms, kurie pažįsta šias aplinkybes, tiesiogei pajunta pokyčius ir žino, kokiomis turimomis priemonėmis jie gali su jais dorotis“.

7. AKM naujas ES metodas strateginiams tikslams pasiekti, 2000 • [...] kad per dešimtmetį ES taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje [...]“ • Užimtumas • Socialinė sanglauda • Gerovės valstybė

8. Regioninė politika • Europos Sąjungos regioninė politika įtvirtino svarbų subsidiarumo principą: regionus liečiantys galutiniai sprendimai turi būti priimami ten, kur jie turės veikti. • Siekiant išvengti Briuselio uzurpavimo, centralizacijos, sprendimų diktato, užtikrino regionų saugumą, 1992 m. pasirašyta Mastrichto sutartis (The Treaty of Maastricht, galioja nuo 1993 m. lapkričio 1 d.).

9. Strasbūras, 2010 m. Lapkričio 23 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė: Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą.

10. Europos Sąjungoje sutarta, kad iki 2020 m. 20–64 metų amžiaus grupės vyrų ir moterų užimtumo lygis turi pasiekti 75 procentus! Europos socialinio modelio, socialinės apsaugos sistemų, ekonomikos augimo ir valstybės finansų tvarumo požiūriu tai labai didelis įsipareigojimas. žmogiškasis kapitalas šiandien vertingesnis už bet kurias iškasenas

11. Kūrybiška Europa“ – nauja 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa DFP Komisija siūlo gerokai padidinti kultūros ir kūrybos sektorių biudžetą – skirti 1,801 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis), t. y. 37 proc. daugiau nei skiriama dabar. (Čerčilis)

12. Gebėjimų ugdymo rėmimas • Remdama mokymą ir tobulinimąsi, MEDIA, ES padeda stiprinti šio sektoriaus konkurencingumą, didinti profesionalumą ir gerinti darbo kokybę. • Kasmet maždaug 1 800 specialistų (prodiuserių, platintojų, scenaristų) dalyvauja mokymuose, kurių metu įgyja reikiamų žinių ir įgūdžių bei gali užmegzti naudingų tarpvalstybinių ryšių. • Išankstinė parama suteikia galimybę kasmet parengti ir į rinką pateikti 400 kokybiškų europinių projektų.

13. Gerovės valstybė • apibrėžta gerovės esmė: mažinti skurdą, atskirtį, ginti socialines žmogaus teises. Reguliuoti tokias Europos Sąjungos socialinės politikos sritis, kaip lyčių lygiateisiškumas, migrantų problemos, darbo teisė ir su ja susijusios problemos. „States of Welfare: A Conceptual Challenge“

14. Gerovės valstybė įprasmina kiekvieno žmogaus teisę į • pakankamą gyvenimo lygį, garantuojantį jam ir šeimai sveikatą, • gerovę, orumą, • būstą, • socialinį aptarnavimą, į • teisę būti aprūpintu ligos, našlystės, senatvės ir kitų bėdų atvejais.

15. Socialinės apsaugos rodiklis • Švedijoje 33,5 procento (didžiausias socialinės apsaugos rodiklis) • Lietuvoje 13,6 procento (mažiausias) (Eurostat 2006–2007) (Patyčios)

16. ES įpareigojimai • Gerinti galimybes mokytis visą gyvenimą (lankstesnių galimybių paieškos); • užtikrinti lanksčią darbo rinką; • užtikrinti deramą ir tvarią pensiją; • kurti veiksmingas skatinimo priemones; • mokestinių lengvatų sistemas; • konkrečioms grupėms skirtas mokymosi išlaidoms padengti programas; • tikslines išmokos mokymuisi; • plėtoti ūkio, aptarnavimo, medicinos sferą, kurioje aktyviai funkcionuoja pagrindinis subjektas ir objektas – pilietis.

17. 2014–2020 m. Europos Sąjunga siūlo: • gerokai padidinti kultūros ir kūrybos sektorių biudžetą – iš viso jiems skirti 1,801 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis), t. y. 37 proc. daugiau nei skiriama dabar. • Didesnis biudžetas visiškai atitinka strategijos „Europa 2020“ ir jos pavyzdinių iniciatyvų pagrindą bei prioritetus, kadangi investuojant į kultūros ir kūrybos sektorius prisidedama prie strategijos tikslo – skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą.

18. Aukštasis mokslas • 2007 m. bendros išlaidos aukštąjam mokslui sudarė 3,1 BVP. Europos Sąjungos šalyse vidurkis buvo 1,2 procentai. • Lietuvoje išlaidos aukštajam mokslui 2009 m. sudarė nuo 0,9 iki 1,1 procento. • Dėl finansų krizės sumenkus biudžetui, realus skiriamų pinigų kiekis sumažėjo nuo 1259 mln. litų iki 1189,5 mln. litų lyginant su 2008 metais.

19. Theodore Schultz • „žmonijos ateities perspektyvas daugiausia lemia investicijos į gyventojų kokybę ir žinias. [...] Kadangi lavinimas mokykloje pirmiausia yra investicija, būtų didelė klaida laikyti visas išlaidas švietimui einamuoju vartojimu. [...] Išlaidos lavinimui, taip pat ir aukštajam mokslui, yra svarbi nacionalinių pajamų dalis daugelyje mažas pajamas turinčių šalių“.

20. Efektyvių inovacijų pagrindas • sutelkti savo viziją ir energiją į organizaciją; • siekti šią viziją realizuoti; • turėti idėją ir ją realizuoti – šia dvasia turi gyventi visa organizacija; • Idėja – planas – inspiracijos – klaida – (ir vėl) – planas – inspiracijos – veikla - nesėkmė (ir vėl) – planas – inspiracijos – veikla - tikslas – sėkmė.

21. Klausimai: • ar tikrai idėja turi vertę? • ar tikrai pasitikiu idėja ir jos įgyvendinimu? • ar aš be jos negaliu gyventi? • balanso tarp realybės ir svajonės siekis. SĄVOKOS: • planuojamos investicijos • veikiantis lyderis • kūrybingumas • kompetencija

22. Verslo vaidmuo • socialinis – galimybė daugeliui realizuoti savo idėjas, siekius, sugebėjimus ir žinias; • politinis – smulkūs ir vidutiniai verslininkai sudaro viduriniosios klasės pagrindą; • ekonominis – pasireiškia kiekybiniu ekonominiu augimu ir įtaka makroekonominiams rodikliams; • evoliucinis – pasireiškia nenutrūkstama, dinamiška, į pokytį orientuota veikla rinkoje. • P. Žukauskas ir kt. (2004)

23. Verslumo apibrėžtys • žmogaus gebėjimai asmeniškai daryti įtaką visuomenės poreikių tenkinimo kokybei bei plėtrai; • veiklios, atsakingos ir kūrybingos asmenybės lyderystė; • asmenybės tobulėjimo būdas, savarankiškumo įrankis; • visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo katalizatorius. • žmogaus sugebėjimas idėjas paversti veiksmais. R. Jasinavičius (2007):

24. Išvada • Atotrūkis tarp „popierinių“ ketinimų ir lėtų faktinių pokyčių daugelyje valstybės politikos sričių, realizuojamų deklaracijų – užimtumas ir darbo rinka; – moksliniai tyrimai, inovacijos; – socialinė sanglauda; – nerealizuojama regionų politika; – švietimo sistema; – suaugusiųjų švietimo centrai; – neformalus švietimas; – prasta vadyba; – verslumo ugdymo strategijos, programos.