1 / 64

Seminaro rengimas : mokymo metodai suaugusi ųjų auditorijoje

Seminaro rengimas : mokymo metodai suaugusi ųjų auditorijoje. Valdonė Indrašienė. Po seminarų. Kas lemia būseną po seminaro?. Tema? Turinys? Seminaro laikas? Lektorius? . Andragogas. Pedagogas. Lektoriaus kriterijai ( 1). Teigiamas savęs vertinimas Tolerantiškumas Atsakomybė

senwe
Download Presentation

Seminaro rengimas : mokymo metodai suaugusi ųjų auditorijoje

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Seminaro rengimas: mokymo metodai suaugusiųjų auditorijoje Valdonė Indrašienė

  2. Po seminarų.........

  3. Kas lemia būseną po seminaro? Tema? Turinys? Seminaro laikas? Lektorius? .......

  4. Andragogas Pedagogas

  5. Lektoriaus kriterijai (1) Teigiamas savęs vertinimas Tolerantiškumas Atsakomybė Bendravimo įgūdžiai Empatija Lankstumas

  6. Lektoriaus kriterijai (2) Suaugusiųjų mokymosi ir psichologijos žinojimas; Suaugusiųjų mokymosi metodų žinojimas; Programų sudarymo įgūdžiai; Planavimo ir organizaciniai įgūdžiai; Geras dalyko žinojimas.

  7. Lektoriaus kriterijai (3) Gebėjimas motyvuoti seminaro dalyvius; Mokymosi aplinkos plėtojimas; Besimokančiųjų aktyvumo skatinimo įgūdžiai; Kritinio mąstymo įgūdžiai; Savęs vertinimo ir įsivertinimo įgūdžiai.

  8. Geras lektorius (1) turi žinių pagrindus apie mokymą ir mokymąsi; įvaldęs įvairiausių mokymo būdų repertuarą;

  9. Geras lektorius (2) supranta, kad mokyti mokomasi visą gyvenimą ir yra nusiteikęs dirbti taip, kad gerėtų jo mokymas ir tobulėtų seminarai; nusiteikęs ir laikosi refleksyvaus, kolegiško ir orientuoto problemų sprendimo požiūrio į savo veiklą.

  10. PRADŽIOJE NĖ VIENAS MOKYTOJAS NEMOKO GERAI (H. KOHL)

  11. Pagrindiniai klausimai, planuojant seminarą: Kokia bus dalyvių motyvacija? Koks yra tikslas ir uždaviniai? Koks seminaro turinys? Kokie mokymo metodai ir informacinės technologijos bus naudojamos?

  12. Pagrindiniai seminaro aspektai Aiškus tikslas, konkretus turinys ir prasmingos užduotys; Gerai vedamas diskursas; Tinkama mokymosi aplinka; Mokymo ir mokymosi analizė.

  13. Seminaro tikslas nusako, ko lektorius sieks konkrečiame seminare, padeda pasirengti seminarui: numatyti jo struktūrą, parinkti reikiamą mokomąją medžiagą, numatyti mokymo metodus ir būdus, siekiant kuo labiau aktyvinti dalyvių veiklą, įvairinti darbo formas.

  14. Seminaro uždaviniai apibrėžia laukiamus rezultatus; nurodo, kaip dalyviai turės sugebėti pasielgti; atsako į klausimą, ką dalyviai mokės daryti. Laukiami rezultatai turi būti iš anksto žinomi dalyviams ir matomi išoriškai

  15. Pagrindiniai seminaro pradžios tikslai: Pritraukti dėmesį Užmegzti ryšį (įgauti pasitikėjimo) Nuteikti dalykiškai Sukurti mokymuisi tinkamą klimatą

  16. Kolb mokymosi ciklas

  17. Patirtinio mokymosi stiliai (1) Aktyvusis mokymosi stilius: naujos patirtys; galimybė išgyventi dalykus negalvojant apie pasekmes; nepatinka klausyti paskaitos ir galvoti. Reflektuojantis mokymosi stilius: duomenų, informacijos analizė; galimybė tyrinėti ir apibendrinti informaciją; nepatinka atlikti vaidmenis ir skubėti.

  18. Patirtinio mokymosi stiliai (2) Teorinis mokymosi stilius: tyrinėjimus integruoja į logiškas teorijas; galimybė siūlomas idėjas ir sąvokas kvestionuoti; nepatinka emocijos.

  19. Patirtinio mokymosi stiliai (3) Pragmatinis mokymosi stilius: jaučia po kojomis pagrindą, linkę būti nerimastingi; galimybė matyti sąsają tarp temos, praktiškai pritaikyti. nepatinka per daug teorinis mokymas.

  20. Mokymo metodų parinkimas Lektorius privalo apgalvoti ketinamus taikyti metodus. Metodų pasirinkimą lemia dalyvių grupės sudėtis, žinių lygis, lūkesčiai, patirtis. Metodų yra pačių įvairiausių, tinkančių dirbant su mažomis ir didelėmis grupėmis, taikomų seminaro pradžioje ar tinkančių seminaro pabaigai.

  21. Lektoriaus įrankiai (1) Metodai, kur akcentuojamas lektoriaus vaidmuo: Paskaitosskaitymas; Menas paaiškinti; Menas parodyti; Klausimai.

  22. Lektoriaus įrankiai (2) Metodai, kur akcentuojamas besimokančiojo vaidmuo; Skaityti, kad išmoktum; Užduotys ir projektai; Mokymasis iš patirties; Savarankiškas mokymasis.

  23. Lektoriausįrankiai (3) Aktyvaus mokymo ir mokymosi metodai: Diskusija; Darbas grupėse ir mokinių pašnekesiai; Žaidimai, inscenizavimas; Aktyvinančios mokymąsi strategijos.

  24. Aktyvus mokymas ir mokymasis

  25. Paviršinis mokymasis Naujos žinios Esamos žinios

  26. Giluminis mokymasis Naujos žinios Esamos žinios

  27. Pasirengimas mokymuisi ir įsitraukimo pakopa

  28. Veiksniai, kurie padeda aktyviai užvaldyti mokinių dėmesį (1) mokyti: vadovauti; sąlygoti mokėjimą veikti; nurodyti pavyzdžiu ar patirtimi; sieti, su tuo, kas žinoma ir suprantama.

  29. Veiksniai, kurie padeda aktyviai užvaldyti mokinių dėmesį (2) vaidinti: atlikti tam tikrą funkciją; sukelti įspūdį; dramatiškai pateikti.

  30. Veiksniai, kurie padeda aktyviai užvaldyti mokinių dėmesį (3): Linksminti: nukreipti, nuteikti; įtraukti mokinius taip, kad jiems tai patiktų ir būtų įsimintina. (K. Paterson, 2002)

  31. Įsitraukimo pakopos tikslai: padėti pasitikrinti turimas žinias ir įsitikinimus, susikurti platesnį pagrindą, į kurį remsis ilgalaikis informacijos supratimas; išjudinti, sudominti tema ir nustatyti mokymosi uždavinius; apriboti išankstinį subjektyvų požiūrį į naujas žinias, idėjas.

  32. Įsitraukimo pakopoje svarbu: laikas. iniciatyvos skatinimas. laisvė ir tolerancija. skatinimas dalytis savo nuomonėmis bei žiniomis.

  33. Dėmesio sužadinimui Pradėti nuo pasakojimo ar vaizdinės medžiagos Pristatyti problemą Užduoti klausimų

  34. Informacijos apdorojimas ir prasmės suvokimo pakopa

  35. Prasmės suvokimo pakopos tikslai Sudaryti sąlygas suaugusiems savarankiškai nagrinėti naują informaciją. Išlaikyti susidomėjimą. Padėti kontroliuoti savo suvokimą.

  36. Prasmės suvokimo pakopoje svarbu: Kontrolė. Smalsumo skatinimas. Rizika. Įvairūs šaltiniai. Idėjų persvarstymas. Išvada.

  37. Dėmesio ir supratimo koncentravimui Raktiniai žodžiai Pavyzdžiai ir analogijos Vizualinės priemonės

  38. Įtvirtinimas ir apmąstymo pakopa

  39. Apmąstymo pakopos tikslai Skatinti savais žodžiais išsakyti naują informaciją ar idėjas. Skatinti pasikeisti idėjomis, klausimais.

  40. Mokymo pastiprinimui Staigūs pavyzdžiai Problemos praktinis pritaikymas Mokinių apibendrinimai, apžvalgos

  41. Žinoma Nauja Nauja

  42. „tai kas per viens tas mokymas yra?..“

  43. Mokymo samprata (1) Pagalvokite individualiai, kasyra mokymas. Kaip apibūdintumėt? (1-2min.).

  44. Mokymo samprata (2) Užrašykite savo sugalvotąmokymo apibūdinimą (3-5min.).

  45. Mokymo samprata (2) Aptarkite avo mintis su kolega arba kolegomis

  46. Paklausyk ir atsakyk!

  47. Mokymas intensyvus lektoriaus darbas? išoriškai matoma aktyvi lektoriaus veikla?

  48. Ko norime iš mokymų (1)? naujų žinių – svarbiausia, kad būtų: įdomu klausyti, gera vaizdinė medžiaga; įdomūs pavyzdžiai, galimybė pasipildyti savo žinių bagažą;

  49. Ko mes norime iš mokymų (2)? smagaus proceso, kad būtų: nenuobodu, kad nereikėtų gailėtis visos čia praleistos dienos; ne tiek rimti uždaviniai, kiek smagios užduotys ir įdomios diskusijos.

More Related