Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategija

1. Medienos, tinkamos kurui, ištekliai ir naudojimas LietuvojeMiško kuro ruošos integravimas į miškų ūkį

2. Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategija Siekiant įgyvendinti šalies tarptautinius įsipareigojimus, mažinti aplinkos užterštumą bei šalies priklausomybę nuo importuojamo kuro, svarbu kuo racionaliau panaudoti vietinius medienos kuro išteklius Lietuvos miškų ūkio politikoje ir jos įgyvendinimo strategijojevienas iš strateginių miškų ūkio tikslų: Kirtimo atliekų racionalaus naudojimo padidinimas šalies rinkoje plėtojant šios medienos panaudojimą energetiniams tikslams

3. 6,5 7,1 5,3 6,0 Medienos gamyba Lietuvos miškuose 1995-2004 m. ir jos prognozė 2010 m. Iš viso Valstybinės reikšmės Privatūs Stiebų tūris su žieve, mln. m3 Metai

4. Medienos prieaugio ir jo naudojimo balansas Lietuvos miškuose 2004 m. Rezervuoti nuosavybei atkurti2,1 Visi miškai 12,5 Valstybinės reikšmės 5,8 Privatūs 4,6 Bendras stiebų (su žieve) prieaugis, mln. m3 per metus 3,4 11,7 17,4 Kaupimas 61,4 73,1 66,5 60,2 Kirtimai Prieaugio pasiskirstymas, % 10,0 Natūralus nesunaudojamas iškritimas III-IV gr. mišk.I-II gr. mišk. 19,0 5,2 9,6 10,9 12,8 15,5 10,9 9,6

5. Medienos gamyba Lietuvos miškuose 1998-2004 m. ir jos prognozė 2010 m. mln. m3 8,0 Santykinė kaina 7,1 P r o g n o z ė 6,5 6,0 4,8 3,7 4,0 3,3 Rąstai Pagrindiniai ištekliai 4,0 2,5 1,3 2,0 1,2 Popiermedžiai 2,0 0,9 1,0 2,0 2,1 Malkos 1,4 0,0 Kirtimo atliekos (potencialios) 0,05 0,3 0,8 0,5 Pjuvenos 0,3 0,4 0,2 1,3 1,4 Gaubtinės ir kitos (su žieve) 0,7 Papildomi ir antriniai ištekliai 0,1 1,7 Drožlės (be žievės) 0,3 0,8 2,0 0,4 2,7 1,0=30 Lt 4,0 1998 2004 2010 Metai

6. Apvaliosios medienos gamybos ir poreikio prognozė 2010 m. Poreikis* mln. m3 10,3 Fanermedžiai 0,2 10,0 Gamyba 7,1 Pjovimui Rąstai 4,0 8,0 0,2 Fanermedžiai Įvairūs 0,2 6,0 Popiermedžiai Rąstai Pjovimui3,3 2,0 Celiuliozei Pagrindiniai ištekliai 4,0 Plokštėms 0,8 Celiuliozei1,3 Popiermedžiai Malkos ir plokščių mediena 2,0 0,4 Plokštėms 3,3 Kurui Malkos ir plokščių mediena Kurui 1,7 0,0 Ūkio ministerijos duomenys *

7. Išvados Kirtimų apimtys Lietuvoje yra pasiekę 6,5 mln. m3 per metus ir, atsižvelgiant į dabartinęnuosavybės struktūrą bei siekimą subalansuoti ekonomines, socialines ir apsaugines miškų funkcijas, yra pagrįstos ir artimos optimalioms Medienos pasiūla iš dabartinio valstybinės reikšmės miškų ploto (1 mln. ha) išliks stabili, neviršydama 4 mln. m3 per metus, o kirtimai privačiuose miškuose palaipsniui didės, didėjant šių miškų plotui

8. Išvados Artimiausiais metais kirtimų apimtis labiausiai įtakos miškų nuosavybės kaita 370 tūkst. ha miškų plote. Jų apsaugą ir priežiūrą vykdo miškų urėdijos, nenaudodamos juose kaupiamų medienos išteklių Išsprendus rezervuotų miškų nuosavybės klausimą – atkuriant į juos nuosavybę ar/ir priskiriant valstybinės reikšmės miškams – bendros metinės kirtimų apimtys visuose šalies miškuose gali pasiekti 7,0-7,5 mln. m3

9. Medienos sunaudojimas* energetikojeir plokščių gamyboje 2004 m. ir jo prognozė 2010 m. mln. m3 3,0 Santykinė kaina 2,0 2,1 2,0 Plokštėms 0,3 Pagrindiniai ištekliai ? Malkos ir plokščių mediena 1,0 1,0 Kurui 1,7 2,1 0,0 ? Kurui Kurui Briketams Kirtimo atliekos 0,05 0,2 0,1 0,5 1,0 ? Pjuvenos 0,4 0,7 Kurui 1,2 1,0 ? Papildomi ir antriniai ištekliai Gaubtinės ir kitos (su žieve) 0,8 1,7 0,3 Plokštėms 2,0 2004 m. 2010 m. 1,8 2,6 3,0 * iš vietinių išteklių

10. Problemos • Sparčiai vystantis medienos perdirbimo pramonei ir energetikos sektoriui, atsiranda disbalansas tarp medienos paklausos ir jos pasiūlos vidaus rinkoje • Todėl greitu laiku medienos perdirbimo pramonės ir energetikos sektoriaus poreikiams patenkinti vietinių išteklių nebepakaks, nes Lietuvos miškuose didinti kirtimus daug galimybių nėra

11. LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINIO PLANAVIMO KOMITETOPOSĖDŽIO PROTOKOLAS Siekiant subalansuoti malkinės medienos, naudojamos kurui, pasiūlą ir paklausą energetikos sektoriuje, pavesti Ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai iki 2005 m. spalio 1 d.: 1. Patvirtinti minimalią instaliuoto katilinės, kūrenamos medienos kuru, galingumo ribą, kurią viršijant turi būti atliekama detali apsirūpinimo medienos ištekliais galimybių studija; 2. Nustatyti maksimalų ribinį mediena kūrenamų katilinių galingumą šalies mastu, atsižvelgiant į vietinių medienos išteklių, galimų panaudoti kurui, potencialą.

12. IŠVADOS • Toliau didės konkurencija dėl žaliavos su plokščių pramone Pagal Ūkio ministerijos pateiktas medienos pramonės plėtros prognozes, artimiausiais metais Lietuvoje sparčiausiai bus plėtojama plokščių pramonė, o žaliavos poreikis jai dar šį dešimtmetį gali padvigubėti • Naujų katilinių statyba turėtų būti pagrįsta ištekliais • Medienos kuru kūrenamų katilinių projektavimas, tinkamas jų galios parinkimas turi būti atliekami, atsižvelgiant į jau esamą šių katilinių tinklą bei medienos kuro išteklius tame regione

13. Išvados • Svarbus rezervas energetikos sektoriui – kirtavietėse paliekamos kirtimo atliekos Realiai paimamas kiekis dėl kirtimų apimčių, aplinkosauginių ir technologinių kirtimo reikalavimų sudaro – 0,5-0,6 mln. m3 per metus Tačiau medienos, tinkamos kuro gamybai, ištekliai šalies miškuose yra riboti, todėl netgi naudojant visas potencialias žaliavas, artimiausioje ateityje jų gali nebepakakti vis didėjančiam skaičiui medienos kurą naudojančių katilinių aprūpinti

14. Medienos panaudojimo kurui plėtra Lietuvoje - “Medienos ištekliai ir jų panaudojimo biokurui galimybės” LIETUVOS – ŠVEDIJOS PROJEKTAS “MEDIENOS PANAUDOJIMO KURUI PLĖTRA LIETUVOJE” • Projektą vykdė Aplinkos ministerijos Miškų departamentas ir Švedijos nacionalinė miškų ūkio valdyba • Projekto tikslas : • Vykdyti konkrečius tyrimus ir analizuoti veiksnius, įtakojančius efektyvią medienos kuro ruošą iš kirtimo atliekų, jo transportavimą, ekonominius faktorius • Įkurti demonstracinius objektus, naudojant pažangiausią miško kirtimo atliekų smulkinimo techniką ir integruojant medienos kuro ruošą į “tradicines” miško kirtimo technologijas.

15. Medienos išteklių panaudojimo didinimo galimybės • Miško kirtimo atliekų rezervo racionalus panaudojimas, kartu išsaugant biologinę įvairovę • Kirtimo atliekų surinkimo, sandėliavimo ir transportavimo infrastruktūros plėtra leistų padidinti medienos kuro naudojimą • Kompensuojamojo tręšimo taikymo galimybių ištyrimas • Želdinių energetikos tikslams auginimas ateityje galėtų dalinai kompensuoti augantį medienos kuro poreikį