STUDIJOS RENGĖJŲ GRUPĖ

1. STUDIJAS REGLAMENTUOJANČIŲ APRAŠŲ KITOSE VALSTYBĖSE STUDIJOS IR AIŠKINAMOJO TERMINŲ ŽODYNO TARPINĖ ATASKAITA (2)

2. STUDIJOS RENGĖJŲ GRUPĖ • Prof. dr. Pranas Žiliukas, Kauno technologijos universitetas (grupės vadovas) • Prof. dr. Raimonda Brunevičiūtė, Kauno medicinos universitetas • Jolita Butkienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas • Prof. habil. dr. Rimantas Jankauskas, Vilniaus universitetas • Doc. dr. Daiva Lepaitė, Vilniaus universitetas • Rita Liepuonienė, Vilniaus kolegija • Dr. Mindaugas Misiūnas, Kauno kolegija • Prof. habil. dr. Vytautas Mizaras, Vilniaus universitetas • Prof. habil. dr. Kęstutis Pukelis, Vytauto Didžiojo universitetas • Doc. dr. Berita Simonaitienė, Kauno technologijos universitetas • Doc. dr. Antanas Smetona, Vilniaus universitetas

3. STUDIJOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Bendrasis studijos tikslas – nustatyti, kaip kitose valstybėse yra reglamentuojamos aukštojo mokslo studijos atsižvelgiant į jų rūšį bei pakopą, kokio lygmens dokumentais nustatomi reikalavimai studijų programoms, kokiais principais sudaromi studijas reglamentuojantys dokumentai ir kokia jų sandara, įvertinti, kaip aukštojo mokslo studijos reglamentuojamos Lietuvos Respublikoje ir pateikti siūlymus, kaip jos turėtų būti reglamentuojamos . Studijos uždaviniai: • nustatyti pagrindinius studijų reglamentavimo principus ir jų privalomumo pobūdį, reglamentuojančių dokumentų metodologinius parametrus ir sudaryti studijų reglamentavimo kitose valstybėse analizės schemą; • nustatyti studijas reglamentuojančių aprašų paskirtį, sandarą ir naudojimo ypatybes atskirų šalių aukštojo mokslo sistemoje bei reglamentuojančių dokumentų santykį su tose valstybėse esančia studijų vertinimo ir akreditavimo sistema; • atlikti studijų programų reikalavimus ir krypčių aprašus reglamentuojančių nacionalinių dokumentų ir sukauptos patirties analizę; • pateikti pasiūlymus dėl Lietuvos studijas reglamentuojančių aprašų sistemos rengimo.

4. PLANUOJAMI IR PASIEKTI REZULTATAI Atlikus užduotį bus parengta: • Studija - studijas reglamentuojančių aprašų kitose valstybėse analizė ir pasiūlymai dėl nacionalinės aprašų sąrangos; • Aiškinamasis su studijomis susijusių terminų žodynas. Rengiant studiją: • Apžvelgta ES politika aukštojo mokslo kokybei užtikrinti; • Atlikta mokslinių publikacijų, teisės aktų ir kitų dokumentų analizė studijas reglamentuojančių aprašų sandarai įvertinti ir pagrindiniams jų parametrams nustatyti; • Apžvelgtos 11 šalių – Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Norvegijos, Airijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir JAV – aukštojo mokslo sistemos, studijas reglamentuojančių aprašų struktūra, studijų pakopų ir studijų krypčių aprašų bei reikalavimų studijų programoms sandara ir sąryšis; • Atlikta Lietuvos aukštųjų mokyklų studijas reglamentuojančių aprašų analizė; • Apibendrinta studijų krypčių reglamentų rengėjų nuomonė apie šiuo metu galiojančius reglamentus bei pasiūlymai jiems tobulinti; • Parengti pasiūlymų dėl nacionalinės studijas reglamentuojančių aprašų sąrangos metmenys.

5. ES STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO POLITIKA

6. STUDIJŲ APRAŠŲ RENGIMO METODOLOGINIAI PRINCIPAI IR PARAMETRAI • Studijų pakopų ir krypčių aprašų parengimas glaudžiai siejasi su nacionaline kvalifikacijų sąranga, grindžiama studijų siekiniais; pagrindinį toną užduoda Europos kvalifikacijų sąranga ir Dublino aprašai; • Studijų krypties aprašų sandarą nusako studijų pakopa, studijų siekiniai, kompetentingumo lygmuo ir studijų trukmė, išreikšta kreditais. Šie studijų krypties aprašų parametrai yra pagrindinės gairės, rengiant, vykdant studijų programas ir vertinant jų kokybę. Studijų pakopa paprastai aprašoma trijų tipų studijų siekiniais: a) žiniomis (potipiai – platumas ir pobūdis), b) žinojimu kaip padaryti ir įgūdžiais (potipiai – diapazono platumas ir atrankumas) bei c) kompetentingumu (potipiai – kontekstas, vaidmuo, mokėjimas/mokymasis mokytis bei įžvalgumas) arba gali būti išskiriami savarankiškumo ir atsakomybės potipiai (EQF).

7. APRAŠŲ TIPAI APŽVELGTOSE VALSTYBĖSE

8. PATIRTIS, KURIĄ LIETUVAI VERTA PERIMTI • Nacionalinė kvalifikacijų sąranga (NKS) galėtų atlikti ir aukštojo mokslo pakopų aprašų vaidmenį – NKS jai tektų 6, 7 ir 8 lygmenys; • Studijų krypčių aprašai turėtų būti grindžiami studijų siekiniais ir siejami su profesiniais reikalavimais, tačiau neturėtų būti siejami su studijų programų sandara; • Turi būti rengiamos studijų programų rengimo gairės arba bendrieji reikalavimai, kurie turi būti pakankamai lankstūs, kad skatintų studijų programų diversifikaciją, studentų individualaus studijų programų ir studijų maršrutų formavimo kelius; • Akreditavimo procedūrų aprašai ir juose nustatyti reikalavimai turi derėti su Europos akreditavimo agentūrų registro reikalavimais, jie turi integruoti reikalavimus studijų pakopoms, studijų kryptims ir studijų programoms bei studijų programas vykdančių institucijų materialiesiems ir žmonių ištekliams, valdymui, vidiniams kokybės užtikrinimo mechanizmams.

9. Pasirinkimas (pagal Martin Prchal, 2009)

10. STUDIJAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE REGLAMENTUOJANČIŲ APRAŠŲ ĮVERTINIMAS (1) • Lietuvoje galiojančius Pagrindinių, specialiųjų profesinių ir vientisųjų studijų programų nuostatus ir Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašą galima iš dalies prilyginti studijų pakopų aprašų ir studijų programų reikalavimų (specifikacijos) junginiui, o studijų krypčių reglamentus – studijų krypčių aprašų ir studijų programų reikalavimų (specifikacijos) junginiui. Tokių junginių Mokslo ir studijų įstatyme neįvardyta ir vargu ar tokių dokumentų, net juos ir patobulinus, rengimo praktiką vertėtų tęsti. Juos turėtų pakeisti savarankiški dokumentai, mažiau varžantys studijų programų rengėjus ir vykdytojus; • Bendrieji reikalavimai studijų programoms parengti nei studijų pakopos aprašams, nei programos specifikacijai būdinga forma, reikalavimai pirmajai ir antrajai pakopai pateikiami skirtingu stiliumi, todėl jie nėra priimtini ir turi būti perrašyti iš esmės. Pakopų reikalavimai galėtų būti aprašyti nacionalinėje kvalifikacijų sąrangoje arba atskiroje aukštojo mokslo kvalifikacijų sąrangoje, studijų programų reikalavimai galėtų būti parengti studijų programoms kaip tokioms, nekonkretizuojant studijų sričių ir krypčių specifikos, studijų krypčių reikalavimai turėtų būti pateikti savarankiškuose studijų krypčių aprašuose.

11. STUDIJAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE REGLAMENTUOJANČIŲ APRAŠŲ ĮVERTINIMAS (2) • Studijų programų reikalavimus nustatančiame dokumente turi būti sumažinti griežti reikalavimai programų dalių sandarai, atsisakyta griežto dalykų priskyrimo studijų krypčiai ar šakai (tas šiuo metu padaryta studijų krypčių reglamentuose, į kuriuos nurodo Bendrieji reikalavimai studijų programoms), juos turi kompensuoti išsamesni reikalavimai bendriesiems ir specialiesiems studijų siekiniams, kiekvienos programos apraše turi būti reikalaujama atskleisti studijų siekinių, studijų metodų ir žinių ir gebėjimų vertinimo metodų dermę; • Aukštojo mokslo kvalifikacijų sąrangą nevertėtų kurti atskirai, remiantis daugelio Europos šalių patirtimi, ji gali būti integruota į nacionalinę kvalifikacijų sąrangą; • Lietuvoje galiojančių studijų krypčių reglamentų sandara yra perteklinė, jie turėtų būti perrašyti, iš jų visų pirma išimant studijų programų sandarai ir aprašams būdingus reikalavimus. Studijų krypčių aprašai turėtų apimti tik bendruosius ir studijų krypties specialiuosius studijų siekinius. Aprašai galėtų būti pateikti Jungtinės Karalystės studijų krypčių gairėms būdinga forma, pagal kurią aprašomi studijų krypties bendrieji ir specialieji studijų siekiniai ir standartai „slenkstiniam“, „tipiniam“ ir „išskirtiniam“ lygiams.

12. STUDIJAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE REGLAMENTUOJANČIŲ APRAŠŲ ĮVERTINIMAS (3) • Šiuo metu galiojančiuose studijų krypties reglamentuose surašyti mažiausiai trijų skirtingų sričių reikalavimai: studijų krypties (britai tai dar vadina studijų programos profiliu), studijų programos formos ir turinio bei programos vykdymo išteklių. Pastaraisiais reikalavimais paprastai remiasi vertinimo ir akreditavimo procedūros. Vakarų šalių pavyzdžiu, studijų krypties aprašo pamatas – specialieji studijų siekiniai ir visoms studijų kryptims būdingi bendrieji studijų siekiniai; • Jungtinės Karalystės pavyzdžiu, svarstytinas dar vieno dokumento – aukštojo mokslo bendrųjų studijų siekinių aprašo atsiradimas. Jis būtų naudingas tuo, kad nereiktų bendrųjų studijų siekinių aprašo kartoti studijų krypčių aprašuose, kuriuose pagrindinis dėmesys turi tekti specialiesiems studijų siekiniams; • Iki šio nesukurta nacionalinė kvalifikacijų sąranga yra didelis kliuvinys aukštojo mokslo sistemai stabilizuoti ir studijas reglamentuojantiems aprašams sukurti. Kuo skubiau turėtų būti atnaujinti dar 2006 m. pradėti kvalifikacijų sąrangos kūrimo darbai.

13. PASIŪLYMAI NACIONALINEI STUDIJAS REGLAMENTUOJANČIŲ APRAŠŲ SĄRANGAI PARENGTI (1) Siūloma: • Studijų pakopų aprašus pateikti nacionalinėje kvalifikacijų sąrangoje, nerengiant atskiros aukštojo mokslo kvalifikacijų sąrangos; • Bendruosius reikalavimus studijų programoms išdėstyti dviejuose dokumentuose – Studijų programos apraše, kuris greta privalomojo pobūdžio turėtų nemaža rekomendacinio pobūdžio nuostatų, ir Bendrųjų studijų programų rengimo, įteisinimo ir tobulinimo reikalavimų apraše.

14. PASIŪLYMAI NACIONALINEI STUDIJAS REGLAMENTUOJANČIŲ APRAŠŲ SĄRANGAI PARENGTI (2) Siūloma Lietuvos studijų krypčių aprašų sandara: • Įvadas. • Principinės nuostatos. • Krypties samprata ir aprėptis. • Profesinių žinių ir supratimo lūkesčiai. • Žinių, supratimo, gebėjimų ir įgūdžių siekiniai: 5.1. bendrieji siekiniai: 5.1.1. žinios ir supratimas, 5.1.2. pažintiniai gebėjimai, 5.1.3. praktiniai gebėjimai, 5.1.4. perkeliamieji gebėjimai;

15. PASIŪLYMAI NACIONALINEI STUDIJAS REGLAMENTUOJANČIŲ APRAŠŲ SĄRANGAI PARENGTI (2) Siūloma Lietuvos studijų krypčių aprašų sandara (tęsinys): 5.2. krypties specialieji siekiniai: 5.2.1. krypties mokslo žinių išmanymas, 5.2.2. gebėjimai atlikti mokslinius tyrimus, 5.2.3. gebėjimai kurti, 5.2.4. gebėjimai atsižvelgti į laikmečio ir socialinį kontekstą, 5.2.5. bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai, 5.2.6 praktiniai gebėjimai. 6. Mokymas, mokymasis ir įvertinimas. 7. (Lyginamieji) standartai ir/ar pasiekimų lygiai. 7.1. slenkstiniai, 7.2. tipiniai, 7.3. išskirtiniai.

16. AČIŪ UŽ DĖMESĮ