PINIGŲ POLITIKOS ESMĖ http://www.mruni.eu/lt/padaliniai/fakultetai/ekonomikos_fakultetas/katedros/bankininkystes_investi

1. PINIGŲ POLITIKOS ESMĖhttp://www.mruni.eu/lt/padaliniai/fakultetai/ekonomikos_fakultetas/katedros/bankininkystes_investiciju_katedra/studijos/paskaitos/ Kurso įvadas. Pinigų politikos sudedamosios – institucinės, instrumentinės, sisteminės - ir jų sąsajos. Komercinės ir centrinės bankininkystės institucijų sąveika. Kitų šalies finansinių institucijų (finansų ministerijos, vertybinių popierių biržų ir kt.) funkcijos bei sisteminė sąveika. Pagrindinis kiekvieno centrinio banko tikslas – užtikrinti, kad einant laikui būtų išlaikyta pinigų vertė. Šalies pinigų sistemos kūrimas. Pinigų rūšys ir jų išteklių panaudojimo veiksmingumas. Pinigų srautų multiplikacinis bei akceleracijos efektai. Finansinės sistemos stabilumo ir konkurencingumo palaikymas. Psichologinio pasitikėjimo bei bankų krizių problemos, ekonomikos dolerizavimas. Lito įvedimo aspektai, jo sistemos reformos, jų ekonominės pasekmės. LR valiutos paskirtis iki įsijungiant į vieningą Europos pinigų erdvę.

2. Lietuvos finansų sistemos struktūra 2008 m. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

3. Finansinių institucijų rūšys • Pagal veiklos pobūdį bankai skirstomi į: • 1. Centrinį banką - vadinamąjį pirmos eilės arba bankų banką; • 2. Komercinius bankus (Lietuvos Respublikoje tai - kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę). Skiriami: • 2.1. Komerciniai universalūs bankai; • 2.2. Komerciniai specializuotieji bankai (jų funkcijos persipina): • - investiciniai; • - taupomieji; • - inovaciniai; • - hipotekos. Nebankiniai finansiniai tarpininkai: • - vertybinių popierių biržos; • - valstybės iždas arba finansų ministerija; • - taupymo ir paskolų asociacijos; • - kreditinės sąjungos. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

4. 2008.IX bankų krizės pasėkmės JAV • Per 10 dienų žlugo ar buvo išpirkti (nacionalizuoti) didieji bankai, JAV Kongresas ir SENATAS pritarė Prezidento siūlymui skirti net 700 mlrd USD finansų sektoriaus skolų restruktūrizavimui per artimiausius metus. Bendra JAV blogų paskolų suma apie 2 trlj USD, tai apie 15 proc. BNP. • Pirmu balsavimu kongresui atmetus projektą, IX.30 d. „Dow Jones Industrial Average“ indeksas nusirito 6,98 proc., tai yra didžiausias kritimas per visą istoriją.Bendri JAV biržų nuostoliai per parą dėl to pasiekė rekordinę 1,2 trlj USD sumą. Krizė apardė visas bankų rizikos draudimo priemones – palūkanų normas, skolos draudimo priemones, JAV iždo obligacijų rezervus, aukso atsargas. • Žlugo didžiausia pasaulyje draudimo bendrovė (1 trlj. USD)- American Intl Group, ją išpirko FRS. Žlugo du didžiausi pasaulyje investiciniai bankai Lehman Brothers ir Merill Lynch (1,5 trlj. USD). FRS reguliuoja tik tradicinę bankų sferą, kuri sudaro apie 10 trlj. USD. Ji nereguliuoja investicijų bankų, kurie apima t. p. apie 10 trlj. USD. • Žlugo du didžiausi JAV hipotekos bankai Fannie Mae ir Freddie Mac (išpirko FRS), 1,8 trlj. USD kapitalizacija. Žlugo didžiausia JAV mažmeninės bankininkystės bendrovė Washington Mutual – ji turėjo 307 mlrd USD nuosavo turto ir 188 mlrd. USD indėlių, viską leista išpirkti tik už 1,9 mlrd USD. Likę didieji pasaulio bankai – Bank of America, Morgan Stanley, Lloyds – vykdo rekapitalizaciją ir beviltiškų skolų nurašymą. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

5. Rugsėjo krizės pasėkmės pasaulyje • Po rugsėjo šoko Europos „FTSEurofirst 300“ indeksas nusmuko 5,23 proc. Europos finansų indeksas „DJ Stoxx European“, kuris krito 7,75 proc. Apimti panikos investuotojai daugiausiai smukdė šveicarų „UBS“, britų „Royal Bank of Scotland“ ir „Barclays“ bankų akcijų kainas (tarp 8,8 – 13,6 proc.). EK rengia programą atstatyti 8000 ES bankų likvidumui, įsigilinant į kiekvieno jų probleminės situacijos priežastis. • Bene didžiausią kapitalą stabilizuoti savo bankams metė pasaulio finansų centras D.B.- 500 mlrd GBP, tai apie 1 trlj. USD (200 mlrd – trumpoms komercinių bankų paskoloms,dar 250 mlrd – jų garantijoms ir 50 mlrd – pagalba 8 didiesiems bankams iš karto). • Dėl Rusijos pradėto karo ir didelių jos įsiskolinimų vien rugsėjį iš jos pabėgo apie 30 mlrd USD investicijų. O iš viso per 2008 m. jų sumažėjo net apie 10 proc., lyginant su visais sukauptais rezervais. Rusija stabilizuoti savo rinkoms metė per 1 trlj rublių. • Krizės priežastys – paskolų rizikos didėjimas dėl jų padengimo išvestinėm finansų priemonėm, t.p. paskolų ir nuosavo kapitalo santykio didinimas. • Tai leido, pvz., JAV finansų sektoriui gauti net 1/3 visų JAV korporacinių pelnų, nors jo išmatuota dalis kuriant BNP – tik 2-3 proc. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

6. PASKOLŲ BALTIJOS VALSTYBĖSE SITUACIJA SKANDINAVIJOS BANKŲ VERTINIMU First scenario:Swedbank’s loan portfolio in Baltic States amounts SEK 190 billion = 16 percent of its overall loan portfolio. According to Swebank CEO Jan Liden earlier comments, the possible losses may amount 0.7 percent in 2008 and 1.2 percent in 2009, meaning that the possible loan losses may amount SEK 1.33 billion and SEK 2.28 billion respectively. In 2007 Swedbank earned SEK 5 billion from its Baltic operations. SEB loan portfolio in Baltic States amounts SEK 143 billion, that makes 13 percent of the overall loan portfolio. According to SEB forecast the loan losses may amount 0.8 percent in 2008 and 1 percent in 2009. This would mean the losses in amount of SEK 1.1 billion and SEK 1.4 billion respectively. Second scenario: the loan losses will be bigger than forecasted - SEB and Swedbank are going to face losses amounting 1 percentof overall loan portfolio in 2008 and 1.5 percent in 2009.  In this case Swedbank’s losses would amount SEK 1.9 billion in 2008 and SEK 2.8 billion in 2009. Swedbank would still be able to cover the losses. SEB loan losses would total SEK 1.4 billion in 2008 and SEK 2.2 billion in 2009. Also SEB would be able to cover the losses. Third scenario (1998 Russian crisis is going to recur): Swedbank would lose 3 percent of the overall loan portfolio. In this case Swedbank’s loan losses would total SEK 5.7 billion what exceeds the overall earnings from Baltic operations in 2007. However, the analysts believe that Swedbank group will face big enough profit growth to cover loan losses even in case the whole group’s loan losses would total 2 percent. For SEB 3 percent loan losses would mean losses in amount of SEK 4.3 billion what also exceeds their profit from Baltic operations in 2007. According to the analyst also SEB would be able to cover the loss. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

7. CENTRINĖS BANKININKYSTĖS FUNKCIJOS: • pinigų politikos formavimas bei reguliavimas(grynųjų pinigų, palūkanų ir valstybės vertyb. popierių masės rinkose kontrolė); • Pinigų emisijos ir infliacijos reguliavimo tobulinimas. Palūkanų normos, proporcijų tarp prekių ir paslaugų bei pinigų augimo reguliavimas palaikant kainų pusiausvyrą; • komercinių bankų priežiūros centras (auditas, privalomieji reikalavimai; nacionalinio atsiskaitymų centro kontrolė); Bankų klientų interesų apsauga (kreditų draudimo, didesnių sąskaitų atidarymo bei įmokų kontrolės ir kt. praktika). • paskutiniojo kreditoriaus ir bankų banko funkcijos; • valstybės sąskaitų prižiūrėtojas (auditas, rekomendacijos); mokėjimų balansų finansinių sąskaitų prižiūrėtojas; šalies monetarinės sistemos rizikos įvertinimo tobulinimas ir valstybės pinigų rezervų politika. • aukso ir kt. valstybės valiutos rezervų, vertingųjų metalų depozitorius ir bei šalies tarptautinių atsiskaitymų tvarkytojas; • Metodinis bankininkystės centras: Privalomųjų rezervų, finansinių bei kredito paslaugų standartų, tarifų, bankų patikimumo, mokėjimų ir portfelinių investicijų vadybos, vartotojų apsaugos (depozitų draudimo ir kt.) reikalavimų ir įsipareigojimų suvienodinimas. Bankinės statistikos sutvarkymas. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

8. PINIGŲ POLITIKOS PRIEMONĖS IR TIKSLAI • Šalies bei tarptautinės pinigų politikos tikslai bei siekiai: kainų stabilumas, ekonominio augimo bei nacionalinės valiutos kurso (keitimo į užsienio valiutas) pastovumas, optimalaus užimtumo palaikymas. • Pinigų politikos apribojimai ir cikliniai ypatumai. Monetarinių tikslų prieštaringumo sušvelninimas ir balansavimo būdai. Palūkanų normos trumpalaikis bei ilgalaikis reguliavimas. Tų pačių pinigų politikos priemonių priešingas poveikis dėl skirtingos jų taikymo trukmės. • Operacijos atviroje (vidaus) pinigų ir valiutų rinkoje, valstybės skolos ir kt. vertybinių popierių rinkoje. Diskonto politikos priemonės. Paskolų sąlygų reguliavimo praktika. Privalomųjų rezervų einamoji ir ciklinė politika. • Paskolų ir investicijų portfelių diversifikavimo kriterijai, centrinių ir komercinių bankų operacijų ir tikslų skirtingumai. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

9. Centrinio banko poveikio ekonomikai įgyvendinimo priemonės Centrinio banko politikos įrankiai Palūkanų normos ir vertyb. popierių kainos Bankų sistemos rezervų ir augimo apimtys Kreditų kaina ir prieinamumas Pinigų pasiūlos apimtys ir au- gimo tempai Vertybinių popierių rinkos kainos Visuomenės lūkesčiai dėl vertyb.popierių kainų, palūkanų normų ir kreditų galimybių Skolinimosi išlaidų apimtys ir augimas Šalies ekonominiai tikslai Visiškas užimtumas Stabilių kainų lygiai Tvarus augimas Stabili mokėjimų balanso pozicija Pinigų polit esmė ir kurso strukt

10. Lietuvos banko funkcijos: • formuoja ir vykdo pinigų politiką; parengia ir įgyvendina šalies ekonominę strategiją pinigų apyvartos, kredito, atsiskaitymų ir valiutinių santykių srityje • vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją; nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą; • valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja; • atlieka valstybės iždo agento funkcijas; • išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką; reguliuoja pinigų ir kredito apyvartą šalyje; • kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams; • renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą; • skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą; • saugo Lietuvos Respublikos aukso ir kitų brangiųjų metalų atsargas bei užsienio valiutos valstybinius rezervus; • atstovauja Lietuvos interesams kitų šalių centriniuose, komerciniuose ir tarptautiniuose bankuose bei kitose tarptautinėse kredito institucijose. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

11. Pinigų politikos priemonių sąsajos ekonominėje sistemoje Pinigų polit esmė ir kurso strukt

12. Lietuvos banko priemonės krizių prevencijai ir joms valdyti Lietuvos finansų sistema LB vertinimu yra pasirengusi atlaikyti vidaus ir išor÷s šokus, nors rizika šalies finansų sistemai padidėjo • Priemonės stabilumui apima: • Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūrą, • visos bankinės sistemos veiklos analizę, • galimų išorės ir vidaus šokų finansinei sistemai identifikavimą, jų poveikio pavienėms finansų institucijoms ir visai finansų sistemai vertinimą, • taip pat mokėjimų sistemos tobulinimą, priežiūrą ir testavimą ekstremaliomis sąlygomis. • Integracija, inovacijos finansų srityje ir finansų sistemos architektūros sudėtingumas – bruožai, kuriais pasižymi šiandieninė finansų sistema ir dėl kurių išteklių perskirstymo ir rizikos valdymo efektyvumas pagerėja - didina finansų sistemos jautrumą ir atveria naujus krizės plitimo kanalus, todėl išsamus pasirengimas krizinių situacijų valdymui yra labai svarbus. Finansų sistemos krizių epizodai rodo, kad problemos finansų sistemoje gali atsirasti netikėtai, o plisti labai greitai. • Krizės plitimo greitis priklauso nuo bankų ir kitų finansų institucijų tarpusavio priklausomybės ir integracijos laipsnio: kuo jis didesnis, tuo didesnė sisteminės krizės tikimybė. Dėl šios priežasties svarbu identifikuoti potencialios krizės priežastis, eigą ir pasekmes, kartu siekiant sumažinti krizės poveikį šalies finansų sistemai ir visai ekonomikai. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

13. BANKŲ SISTEMA IR FUNKCIJOS:2 KOMERCINIAI BANKAI: tai – ppr. privačios finansinės institucijos, kurios: • 1. sukaupia klientų sąskaitose jų pinigus ir jas tvarko; • 2. teikia kreditus ar tarpininkauja juos gaunant (garantijos), t.p. išduoda kredito korteles, debeto korteles, įrengia bankomatus; • 3. atlieka atsiskaitymo funkciją, tarpininkauja pinigų pervedimuose (tarpbankiniuose ar kelionių čekių); • 4. atlieka fondų ir kt. finansinių investicijų operacijas (prekyba akcijomis bei obligacijomis), Išgrynina čekius; • 5. Teikia internetinės bankininkystės paslaugas bei vertingų daiktų saugojimo seifuose paslaugą • 6.tarpininkauja valiutinėse operacijose (parduoda bei superka valiutą). Komerciniai bankai, skolindami pinigus, padidina jų kiekį cirkuliacijoje, nes jie skolina daugiausiai ne savo, o depozitų pinigus – asmenų įneštus į jų sąskaitas. Komerciniai bankai t.p. gali didinti pinigų masę, leisdami savo akcijas ir obligacijas, teikdami garantijas, akceptuodami čekius ir tt. Pinigų multiplikatorius = 1 / privalomos rezervų normos (2-10 %). Pinigų polit esmė ir kurso strukt

14. ATSISKAITYMAI INDĖLIŲ PRIĖMIMAS KREDITAVIMAS KITOS OPERACIJOS KOMERCINIŲ BANKŲ FUNKCIJOS IR OPERACIJŲ SĄSAJOS Operacijos su mokėjimodokumentais Paskolų teikimas kliento dokumentų ir vertybių saugojimas bankų saugyklose; interneto paslaugos SMS linijos paslaugos Operacijos su vertybiniais popieriais Piniginių laidavimų, garantijų ir kitų laidavimo įsipareigojimų išdavimas Operacijos užsienio valiuta Prekyba tauriaisiais metalais Komercinių bankų antrinių įmonių: Lizingas ir faktoringas Investicijų valdymas Rizikos kapitalo valdymas Investicinės bankininkystės paslaugos Draudimo paslaugos Indelių ir kitų pinigų priėmimas į klientų sąskaitas Paskolų ėmimas Pinigų polit esmė ir kurso strukt

15. SKIRTINGOS KOMERCINIŲ BANKŲ RŪŠYS • Universalieji: tarpininkavimas; prekyba dideliu rinkiniu finansinių priemonių (išvestiniai indeksai, keitimo, būsimieji ir kt. sandoriai); finansų konsultacijos korporaciniams klientams; investicijų vadyba; operacijų draudimas; prekyba nuosavybe ir verslu. • Mažmeniniai: komerciniai, taupomieji, kooperaciniai, kreditų unijos; mišrieji ir kt. • Korporaciniai: aptarnaujantys SVV (paskolos, atsiskaitymai; akcijų operacijos ir priežiūra, skolos finansavimas); kredito įstaigos, integruotos su vidutiniu verslu; korporatyviniai (vertyb. popierių platinimas ir kt. investicijų bei valiutinės paslaugos; finansinių operacijų priežiūra; turto valdymas ir kt.). Pinigų polit esmė ir kurso strukt

16. Moderniosios ir tradicinės bankininkystės skirtingumai (užduotis užpildyti patiems) Pinigų polit esmė ir kurso strukt

17. Bankų rizikos valdymo priemonė - išvestinės finansinės priemonės • Tai - išankstiniai sandoriai (forwards); • apsikeitimo sandoriai (swaps); • pasirinkimo sandoriai arba opcionai (options); • ateities sandoriai (futures). • Garantuojami hipotekos įsipareigojimai arba nekilnojamo turto (hipotekos) investicijų sertifikatai (CMO) – taip pat išvestiniai vertybiniai popieriai (pinigų srautai sudaro dalį nominalo ir palūkanų už hipotekos paskolą). Vad. derivatyvai leidžia pasiekti reikalingą kapitalo lygį ir išvengti mokesčių reguliavimo (rezervų norma, indėlių draudimas), sumažinti investicinio portfelio riziką išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Kita vertus, apsauga nuo rizikos, taikant išvestines priemones, sukelia spekuliacijas. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

18. CENTRINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS • Tarptautinių rezervinių valiutų ir centrinių bankų rolė monetarinėse sąjungose. • Vieningosios Europos pinigų erdvės, Federalinės rezervų sistemos, NVS (Rusijos rublio) ir kitų tarptautinių pinigų zonų ypatumai bei skirtumai. Kitos rezervinių valiutų institucijos. • Eurosistema:ją sudaro Europos centrinis bankas ir 11 valstybių narių, kuriose įvestas euras, centriniai bankai. • Europos pinigų sistemos plėtra ir Baltijos šalių pinigų sistemų integracijos į ją klausimai. Monetarinės politikos Kopenhagos kriterijai. Nacionalinių pinigų rezervų kvotų ir paskolų prioritetų nustatymas. • Tarptautinių finansų sistemų reguliavimo ir koordinavimo priemonės. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

19. SKATINANČIOJI IR RIBOJANČIOJI PINIGŲ POLITIKA • Monetarinė politika turi skatinti kainų stabilumą, ekonominį augimą bei didesnį užimtumą, kartu nesukeldama spartaus kainų lygio augimo. • Skatinančioji (ekspansinė) monetarinė politika: didinant pinigų pasiūlą, skatinamas gamybos apimties augimas. Šiuo tikslu centrinis bankas ir vyriausybė įgyvendina vadinamąją “lengvų (lengvai prieinamų) pinigų” taktiką, skatina palūkanų normos kritimą pinigų rinkose ir investicinės veiklos pagyvėjimą. • Artėjant prie visiško užimtumo, pasiūlos didinimas skatina ne tik BNP augimą, bet ir kainų lygio kilimą. Tai gręsia ūkio “perkaitimu” su sparčia infliacija. Ribojančioji (varžančioji, arba restrikcinė) monetarinė politika: centrinis bankas ir vyriausybė pereina prie “sunkiau prieinamų” pinigų politikos priemonių – kredito sąlygos tampa sunkesnės, dalis investicijų atkrenta ir gamybos infliacinis tarpsnis palengva likviduojamas, ekonomika ima veikti savo potencinių galimybių ribose. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

20. VALSTYBĖS ATSARGOS IR SKOLOS VALDYMAS. TARPBANKINIŲ ATSISKAITYMŲ ORGANIZAVIMAS • Valstybės pinigų rezervai ir skolos reguliavimas.Valstybės sąskaitų tvarkymas. • Europos pinigų sąjunga. Tarptautinių atsiskaitymų bankas. • Amerikos, Centrinės Afrikos ir kitos pinigų sąjungos. Tarptautiniai bankiniai įsipareigojimai ir klyringo operacijos. Tarptautinis valiutos fondas. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Atsiskaitymų ir jų organizavimo sistemos (SWIFT, ACCESS, CHIPS, FEDERAL WIRE). Automatizuoti kliringo centrai. • Euro ir eurodolerių rinkos. Pagrindiniai tarptautiniai bankiniai centrai. Europos Centrinio banko funkcijos, jo valdymas. ECBS ir vieninga Europos ekonominė erdvė. Tolesnis bankinių ir finansinės veiklos standartizavimas. Vieningos Europos piniginės sistemos formavimo uždaviniai bei problemos. • Oficialios valstybės iždo/finansų institucijų ir centrinio banko atsargos. Aukso ir užsienio valiutų atsargų politika. • Valstybės biudžeto sąskaitų tvarkymas ir valstybinės skolos reguliavimas, kiti santykiai su finansų ministerija (valstybės iždu). Pinigų polit esmė ir kurso strukt

21. VALIUTŲ RINKOS IR KURSAI Valiutos kursas – nacionalinio piniginio vieneto kaina, išreikšta kitos šalies piniginiais vienetais arba nacionalinės valiutos kiekis, reikalingas vienam užsienio piniginiam vienetui įsigyti. Valiutų keitimo kursas priklauso nuo jų perkamosios galios pariteto. Perkamoji galia – skirtingų nacionalinių valiutų sumų, reikalingų vienodam prekių kiekiui įsigyti, santykis. Valiutų perkamosios galios paritetas nustatomas pagal vidutines prekių ir paslaugų, perkamų ir parduodamų užsienio rinkoje, kainas. Faktinė prekės kaina priklauso nuo šalies vartojimo tradicijų. Perkamosios galios paritetas (PPP) . Valiutos kursui didesnę įtaką daro jos paklausos ir pasiūlos santykis.Valiutos paklausa atsiranda, kai iš užsienio perkamos prekės bei paslaugos, samdomi užsienio darbuotojai, perkamas užsienio finansinis turtas ar žemė (ambasadoms ir pan.). Valiutos pasiūla atsiranda eksportuojant prekes ir paslaugas, parduodant užsieniečiams turtą, valiuta gaunama iš turizmo, piniginių perlaidų ir kt. Palūkanų norma ir valiutos keitimo kursas veikia užsienio kapitalo investicijas. Pingant nacionalinei valiutai gaunama palūkanų norma mažėja, o brangstant – didėja. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

22. EUROPOS INTEGRACIJA IR KONVERGENCIJOS KRITERIJAI 1979 m. tuometinės devynios EEB valstybės narės įkūrė Europos pinigų sistemą (EPS) . Pagrindinis šios sistemos bruožas – valiutų kurso mechanizmas (VKM) , kuriuo remiantis įvestas fiksuotas, bet koreguojamas devynių šalių valiutų keitimo kursas. Europos Bendrijos steigimo sutartis pasirašyta 1992 m. vasario mėn. Mastrichte ir įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d. EPS Europoje įgyvendinamas trimis etapais. Pirmasis (1990–1993 m.) - sukurta bendra Europos rinka, pašalinanti visas vidaus kliūtis laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui Europoje.Antrasis etapas (1994–1998 m.) - Europos pinigų instituto įkūrimas ir pasirengimas bendros valiutos įvedimui, Trečiasis etapas prasidėjo 1999 m. neatšaukiamai nustačius valiutų kursus, perdavus pinigų politikos įgyvendinimą ECB ir įvedus eurą kaip bendrą valiutą. 2002 m. sausio 1 d. eurų banknotai ir monetos tapo teisėta mokėjimo priemone dalyvaujančiose šalyse. Šalys, norinčios įsivesti eurą kaip savo valiutą, turi pasiekti aukštą tvarios konvergencijos lygį: • 1. didelį kainų stabilumą , • 2.patikimus valstybės finansus,• 3.stabilų valiutos kursą, • 4.mažas ir stabilias ilgalaikių palūkanų normas. 1999 m.Belgija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija ir Suomija, o 2001 - ir Graikija įsivedė EUR. Ne visus kriterijus įgyvendino Švedija. Be to, Danija ir Jungtinė Karalystė yra „ypatingą statusą turinčios valstybės narės“. 2004 m. birželio pabaigoje kartu su Lietuva VKM II pradėjo dalyvauti Estija ir Slovėnija. Nuo 2005 m. gegužės 2 d. VKM II narėmis tapo Latvija, Malta ir Kipras. 2005 m. lapkričio 28 d. prie VKM II prisijungė Slovakija. Nuo 2007 m. Slovėnija prisijungė prie euro zonos. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

23. Lietuvos ekonominiai rodikliai pagal Mastrichto kriterijus Liet ir Mastr kriter • Infliacija pagal suderintą kriterijų 2008 m.-12 proc. [prival. kriterijus pagal faktinę situaciją 3,5 proc.]. • Ilgalaikė palūkanų norma 7-8,5. • Vyriausybės einamasis biudžeto deficitas 2,8 [prival. kriterijus < 3]. • Valstybės skola, proc. nuo BNP 28 proc. [prival. kriterijus < 60]. Realiosios konvergencijos kriterijai – neoficialūs reikalavimai, keliami visateisės narystės EPS siekiančiai šaliai. Tokių kriterijų vykdymas jai leidžia tikėtis didžiausios naudos, būnant EPS. Realiosios konvergencijos kriterijų pagrindas –Optimalios valiutos zonos (OVZ) teorija.Pagal ją, pinigų sąjungos šalių ekonomikos reakcija į šokus turi būti simetriška. Ateities Europos pinigų sąjunga (kartu su Vidurio ir Rytų Europos šalimis) dar mažiau nei dabartinė atitiks optimalios valiutos zonos kriterijus. Mastrichto sutarties konvergencijos kriterijai yra daugiau finansinio pobūdžio, todėl jų laikymasis atspindės tik išorinį pinigų ir fiskalinės politikos suartėjimą, bet ne ekonomikos realios plėtotės ar gyvenimo lygio priartėjimą prie dabartinių Europos pinigų sąjungos šalių lygio. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

24. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

25. Praktinių užsiėmimų kryptys: • Aktualios Europos pinigų sąjungos plėtros prielaidos bei problemos toliau vystantis EES. • Europos finansų sistemos tobulinimo problemos ir perspektyvos įveikiant rinkų krizę. • Pinigų politikos tarptautiniai informacijos šaltiniai: lyginamoji Interneto duomenų bazių analizė. • Bankininkystės patikimumas: vertinimo sistemos bei rodikliai. Bankų krizės pamokos. • Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių pinigų politikos lyginamoji analizė • Lietuvos ir Skandinavijos šalių pinigų politikos lyginamoji analizė 2005-8 metais. • EPS ir FRS pinigų politikos skirtingumai (2007-2008 m.). Pinigų polit esmė ir kurso strukt

26. Magistrantų referatų kryptys: • Europos pinigų sąjungos politika bei tobulinimo perspektyvos. • Stojančių į EPS šalių finansų sektorių evoliucija ir būtinos reformos. ECB ir FRS bankininkystės sistemų lyginamoji analizė ir pinigų politikos ypatumai. • Lyginamieji atsiskaitymų sistemų -Target, SWIFT ir Fedwire -ypatumai. • Tarptautinių pinigų sąjungų ekonominiai bei teisiniai aspektai ir jų veikla. • Vertybinių popierių rinkų įtaka poveikis pinigų politikai. • ECB ir Tarptautinio atsiskaitymų banko funkcijų koordinavimas. • Tarptautinių finansų informacijos šaltiniai ir internetinės pinigų politikos DB. • Globalizacijos poveikis tarptautinei pinigų politikai. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

27. Tipinės magistrantams siūlomų referatų temos (galite siūlyti patys, bet būtinai iš pinigų politikos kurso) • EPS priemonės išeiti iš pasaulinės finansų krizės. • FRS priemonės išeiti iš 2008 m. finansų krizės. • Biržų krizės įtaka pinigų politikai JAV. • Biržų krizės įtaka pinigų politikai Rusijoje. • Biržų krizės įtaka ECB pinigų politikai. • Antikrizinių priemonių veiksmingumas Skandinavijos bankininkystėje. • 2008 m. pasaulinės finansų krizės atspindžiai Lietuvos VPB. • 2008 m. pasaulinės finansų krizės poveikis Lietuvos bankininkystei. • Valiutų kursų svyravimai 2007-2008 m. Lietuvoje. • Investicinių fondų rodikliai 2007-2008 m. • Finansų krizės poveikis Lietuvos pensijų fondams. • Rusijos fondų konjunktūriniai svyravimai 2007-8 metais. • Vyriausybės antikrizinių priemonių poveikis Rusijos biržoms. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

28. Studijų vertinimas ir reikalavimai referatui • Referatą sudaro savarankiškos išvados ir jas pagrindžianti faktinė medžiaga, pateikiama lentelių ar/ir grafine medžiaga. • Visi nurodomi skaičiai turi būti teikiami su šaltinių nuoroda, pvz., ne www.lbank.lt, o labai konkretus web puslapis; ne Statistikos metraųtis, o konkretūs leidybos duomenys ir psl., iš kurių paimta.Visa medžiaga teikiama MsWord Times 10 p šriftu ne mažiau 12 psl. viena byla. Atspausdinti darbo nereikia, bet jo kopiją turėti pasirašant už egzaminą. • Pavadinimas turi būti suderintas, siekiant vengti pasikartojimų; jis ir pavardė sudaro siunčiamo įvertinimui laiško antraštę, pvz.: Joanos Kodytės Valiutų valdyba; sutrumpintai įvardijama byla taip: Val_v-ba_Kodyte.doc. • referato vertinimas – 25-40 proc. galutinio pažymio, • darbo gynimas – 5-15 proc. galutinio pažymio, • baigiamasis egzaminas - 50 proc. galutinio pažymio. Neakivaizdininkamsjį gali pakeisti testai iš pinigų politikos priemonių. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

29. PRIVALOMA LITERATŪRA • Įstatymai ir norminiai aktai, reglamentuojantys Lietuvos bankų veiklą. Valstybės žinios, 2005-2008. • Lietuvos banko metinės ataskaitos, ketvirtiniai ir mėnesiniai biuleteniai: Mokėjimų balansų metraštis; Bankų statistikos, Finansinio stabilumo ,Valiutų rinkos apžvalgos; 2005-2008. http://www.lb.lt/lt/leidiniai/index.htm • Pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę. Teikiamas Lietuvos Seimui,2008. • Lietuvos bankų statistikos metraštis, 2008. • The Monetary Policy of the ECB. Frankfurt am Main, 2004, 2007. • Europos Centrinis Bankas, Eurosistema, Europos centrinių bankų sistema: http://www.ecb.int/pub/pdf/infobr/ecbbr2006lt.pdf • Bendra mokėjimų eurais erdvė: www.ecb.int/pub; http://www.lb.lt/lt/leidiniai/index.htm Pinigų polit esmė ir kurso strukt

30. PAPILDOMA LITERATŪRA:1 • Vaškelaitis V. Pinigai: centriniai bankai ir jų funkcijos. Vilnius, 2006; Pinigai: pinigų politika ir jos priemonės.2006. • Kropas S. , Kropienė R.Europos pinigai. V., 2005. • The Transformation of the European Financial System / Ed V. Gaspar, P.Hartmann, O.Sleijpen. ECB, May2003. • Pinigų studijos. LB žurnalas, online: http://www.lb.lt/lt/leidiniai/index.htm • Federal Reserve Act and Other Statutory Provisions Affecting FRS. Washington, 2000, 2007. • Payment and securities settlement systems in accession countries // "Accession Countries Blue Book".2002 - http://www.ecb.int/pub/pdf/bluebookaccess2002.pdf • Report on Financial Structures. ECB, 2002(lyginamoji EPS šalių-narių analizė). • The European Central Bank // Monthly Bulletins // also: Working Papers // Occasional Papers - 2005-2008.- http://www.ecb.int/ Pinigų polit esmė ir kurso strukt

31. PAPILDOMA LITERATŪRA:2 • The Bank for International Settlements // Monthly Bulletins // also: Working Papers // Occasional Papers - 2005-2008.- http://www.bis.org • Casu B., Girardone C., Molyneux P. (2006). Introduction to Banking, P. 20-25; 37-73. • Heffernan S. (2005) Modern Banking. P. 15-29; 73-99. • Walsh, C.(2003) "Monetary Theory and Policy," 2nd ed., The MIT Press. • Dictionary of Banking / J.M.Rosenberg (yra vert.: Словарь банковских терминов, 1997). • Encyclopedia of Banking and Finance/ Munn G.G. a/o. (1993) Chicago-Cambridge. • World Economic Outlooks // International Monetary Fund. 2005-2008. • A Guide to Money and Banking Statistics. IMF, 2005-2008. • Euromoney / Žurnalas, 2005-2008. • Tarptautinė finansų ir investicijų informacija // A.Buračas, MRU, 2006. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

32. Papildomi internetiniai adresai: • http://www.lrs.lt http://www.litlex.lt - Lietuvos Respublikos Seimo ir LitlexTeisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos bendrovių, bankų bei informacinių duomenų bazių veiklą • http://www.euro.lt/lt/apie-euro-ivedima-Lietuvoje/leidiniai-apie-eura-ir-euro-ivedima • http://www.ecb.int/ - Europos centrinis bankas 11 kalbų info apie Europos pinigų sąjungos politiką • http://www.worldbank .org - Pasaulio Banko projektai, finansavimas, statistika • http://www.bis.orgTarptautinių atsiskaitymų bankas;Pinigų politikos pagrindai, centrinių bankų adresai • http://www.CentralBanking.com - Centrinės bankininkystės Interneto studijos, leidiniai, darbo pasitarimai; paskaitų santraukos • http://encyclo.findlaw.com/biblio - nurodominorminiai aktai, reglamentuojantys tarptautinių - informacinių ir konsultacinių - verslo ir finansinių institucijų veiklą • http://www.pacific.commerce.ubc.ca/xr /EURfcast.htmlUniversity of British Columbia, Vancouver- Valiutos, jų prognozės. Pinigų polit esmė ir kurso strukt