Download
1 / 19
E N D
“Sveikatos sistemos vystymo perspektyvos”Mykolo Romerio universitetas, Sveikatos apsaugos ministerijaSVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOS FINANSŲ IR EKONOMIKOS PERSPEKTYVOSGediminas Černiauskas, Mykolo Romerio universiteto docentasRomualdas Buivydas, Sveikatos ekonomikos centro direktorius 2009 m.Vilnius
Pagrindiniai klausimai • Ar galima suderinti ekonomikos lėtėjimą su sveikatos paslaugų ir medicininių prekių, teikiamų šalies gyventojams, apimties stabilumu ar net augimu bei gyventojų sveikatingumo teigiama dinamika? • Ar galima paaiškinti daugelį metų tarp medikų paplitusios nuostatos, jog valstybė kompensuoja tik apie trečdalį realių sveikatos kaštų, racionalumą? • Ar galima suderinti du vienas kitam prieštaraujančius visuomenės norus: a) pilnas gyventojų poreikių sveikatos paslaugoms patenkinimas; b) maži mokesčiai ir visuomeninės išlaidos (įskaitant išlaidas sveikatos apsaugai)?
Sveikatos apsaugos finansavimas ir VGT Ar galima suderinti ekonomikos lėtėjimą su sveikatos paslaugų ir medicininių prekių, teikiamų šalies gyventojams, apimties stabilumu ar net augimu bei gyventojų sveikatingumo teigiama dinamika? Šaltinis: LR statistikos departamentas, VLK duomenų bazė
Galimos veiksmų alternatyvos esant sumažėjusiam visuomeniniam sveikatos sistemos finansavimui: • Paslaugų ir medicininių prekių gamybos apimties mažinimas, siaurinant kompensuojamųjų vaistų sąrašą, atleidžiant iš darbo medikus ar trumpinant jų darbo savaitę, uždarinėjant gydymo įstaigas. • Visuminės paklausos plėtra, panaudojant kad ir odontologijoje sukauptą patirtį (daliniai gyventojų mokėjimai), įtraukiant į sveikatos finansavimą namų ūkių pajamas. • Galimų rezervų paieška pasiūlos pusėje ir šių rezervų panaudojimas (efektyvesnė paslaugų struktūra, racionalesnis darbo pasidalijimas tarp gydymo įstaigų, efektyvesnis gydymo įstaigų valdymas).
Ar galima keičiant visuomeninį finansavimą išlaikyti teikiamų paslaugų apimtis? Galimos veiksmų alternatyvos esant sumažėjusiam visuomeniniam sveikatos sistemos finansavimui: * finansavimo ir paslaugų apimtys prilygintos 100 procentų.
Ar galima suderinti ekonomikos lėtėjimą su sveikatos paslaugų ir medicininių prekių, teikiamų šalies gyventojams, apimties stabilumu ar net augimu bei gyventojų sveikatingumo teigiama dinamika? Ilgesnę gyvenimo trukmę lemia ne tik paslaugos ir vaistai, bet ir sveikesnis gyvenimo būdas bei saugesnė aplinka Mirtingumo analizė rodo, kad Lietuvoje socialiniai sveikatos veiksniai gyventojų gerbūvio labui naudojami gerokai menkiau nei „senosiose“ ES valstybėse. Šį teiginį įrodo išvengiamo mirtingumo Lietuvoje vertinimas.
Išorinės mirties priežastys Amžiaus grupės 0-14 15-29 30-44 45-59 60-74 75+ Iš viso Lietuva, 2007 m., 1000 tūkst./gyvent. 18,66 92,74 171,03 258,01 228,99 202,85 ES-15, 2006 m., 1000 tūkst./gyvent. 4,05 27,75 30,31 37,34 47,19 200,68 Santykis su ES-15 0,22 0,30 0,18 0,14 0,21 0,99 Mirusiųjų skaičiaus skirtumas 58,7 425,4 882,0 1440,3 746,3 4,4 3557,0 Galimas išsaugotų gyvenimo metų skaičius 3.787,6 21.055,9 30.429,7 28.085,6 3.358,3 1 lentelė. Išorinės mirties priežastys pagal amžiaus grupes Šaltinis: LR statistikos departamentas, PSO duomenų bazė
Visos amžiaus grupės 0-64 0-74 VGT esant ES 15 mirtingumui 74,14 74,02 74,14 VGT pailgėjimas 2,14 2,02 2,14 VGT pokyčio įvertinimas Galimas išsaugotų gyvenimo metų skaičius (0-74 m. amžiaus grupėje) – 86 717. Vidutinės gyvenimo trukmės pailgėjimas gaunamas iš hipotetinio VGT atėmus faktinį 2008 metų Lietuvos lygį (72 metus). 2 lentelė. VGT pailgėjimas 2008 m “europietizavus” mirtingumą dėl išorinių mirties priežasčių Šaltinis: LR statistikos departamentas, PSO duomenų bazė
0-64 0-74 VGT esant ES 15 mirtingumui. 73,46 74,43 VGT pailgėjimas 1,46 2,44 VGT pokyčio įvertinimas Antru pagal reikšmingumą rezervu yra mirčių nuo kraujotakos ligų mažėjimas.Galimas išsaugotų gyvenimo metų skaičius (0-74 m. amžiaus grupėje) – 65 018. 4 lentelė. VGT pailgėjimas 2008 m metais “europietizavus” mirtingumą dėl kraujotakos sistemos ligų. Šaltinis: LR statistikos departamentas, PSO duomenų bazė
Mirusieji pagal mirties priežastis Lietuvoje pagal amžiaus grupes
Ar galima paaiškinti daugelį metų tarp medikų paplitusios nuostatos, jog valstybė kompensuoja tik apie trečdalį realių sveikatos kaštų, racionalumą? • Sveikatos paslaugų paklausos ir pasiūlos modelis • Veikiant socialinio draudimo modeliui vartotojų paklausa sveikatos paslaugoms ir prekėms modifikuojasi, atsirandant: • visuminei mokiai paklausai • visuminiams poreikiams (visuomeninei paklausai) ligonių kasų finansuojamoms bei tiesiogiai gyventojų apmokamoms prekėms ir paslaugoms.
Sveikatos paslaugų ir prekių visuminė moki paklausa (P) ir pasiūla (D)
Sveikatos paslaugų visuomeninė paklausa ir pasiūla Visuomeninei paklausai D', kiek ją apsprendžia tiesiogiai gyventojų neapmokamų paslaugų vartojimas, paslaugų kaina tiesioginės įtakos neturi. Šios paklausos kreivė yra vertikali x ašiai. Visuomeninei paklausai D'', kiek ją apsprendžia gyventojų tiesiogiai apmokamų paslaugų vartojimas, kainos įtaką daro panašiai kaip ir visuminei mokiai paklausai. Visa visuomeninė paklausa D''' yra lygi D' ir D'' sumai.
Sveikatos paslaugų paklausa ir pasiūla • Sujungus viename paveiksle visuminę mokią (D) ir visuomeninę paklausą (D'''), matom egzistuojančius du pasiūlos ir paklausos kreivių susikirtimo (pusiausviros) taškus E ir E'. • E atspindi pusiausvyrą, apsprendžiamą mokesčių mokėtojų interesų. Ši pusiausvyra pasiekiama, esant paslaugų kainai lygiai 6 procentams BVP ir paslaugų kiekiui – 14000. • E' atspindi pusiausvyrą, apsprendžiamą vartotojų interesų. Ši pusiausvyra pasiekiama, esant paslaugų kainai lygiai 14 procentams BVP ir paslaugų kiekiui – 17000. Ši pusiausvira atspindi būseną, kuri tenkintų medikus ir paslaugų vartotojus. • Skirtumas tarp 2 pusiausviros taškų reiškia, kad, norint pateisinti medikų ir vartotojų lūkesčius, paslaugų kiekis turėtų išaugti penktadaliu, o išteklių sveikatos apsaugai apimtis – daugiau nei 2 kartus.
Paklausos ir pasiūlos valdymas • Priemonės mažinančios visuomeninę paklausą (paslenkančios D''' kreivę į kairę) • Daliniai mokėjimai • Sveikatos stiprinimas ir ligų prevencija • Agitacija už mažesnį paslaugų vartojimą, sveikatos paslaugų ir prekių reklamos ribojimas • Paklausos ribojimas, siaurinant tradicinių paslaugų prieinamumą ir naujų technologijų plėtrą. • Priemonės (išskyrus kainos augimą) didinančios pasiūlą (paslenkančios P kreivę į dešinę) • Optimalesnis išteklių naudojimas • Kainodaros skatinamojo vaidmens stiprinimas • Gamybos išteklių (įskaitant darbo) kainų mažinimas.
Ar galima suderinti du vienas kitam prieštaraujančius visuomenės norus: a) pilnas gyventojų poreikių sveikatos paslaugoms patenkinimas; b) maži mokesčiai ir visuomeninės išlaidos (įskaitant išlaidas sveikatos apsaugai)? • Mažai tikėtina, kad realu pasiekti pilno E ir E' sutapimo, bet atotrūkio tarp vartotojų ir mokesčių mokėtojų interesų optimizavimo siekti verta. • Šių pastangų sąveika su šalies ūkio plėtra lems, kokią dalį BVP skirsime sveikatai bei kiek ateityje skirsis vartotojų ir medikų norai nuo jų realaus patenkinimo.
