Politinių ir teisinių teorijų istorija

1. Politinių ir teisinių teorijų istorija doc. dr. Haroldas Šinkūnas

2. III. Politinės ir teisinės idėjos senovės Graikijoje III.1. Senovės Graikijos politinės ir teisinės minties charakteristika. Politinės ir teisinės minties periodai.

3. Senovės Graikijos politinės ir teisinės minties periodai Ankstyvasis periodas (IX-VI a. prieš Kr.). Pagrindiniai atstovai – Homeras, Hesiodas, Pitagoras. Klasikinis laikotarpis (V-IV a. prieš Kr.). Pagrindiniai atstovai – sofistai, Platonas, Aristotelis. Helenizmo laikotarpis (III-II a. prieš Kr.). Pagrindiniai atstovai – Epikūras, stoikai.

4. III. Politinės ir teisinės idėjos senovės Graikijoje III.2. Sofistų politinės ir teisinės idėjos.

5. Sofistų mokymo bendrieji bruožai gr. sophistēs – gudruolis, išminčius. Savo amžiaus švietėjai ir novatoriai, mokę retorikos, gramatikos, mitologijos, teisės, gamtos mokslų ir pan. Jie praktikai, eruditai, realių faktų tyrinėtojai. Pagrindinis užsiėmimas – mokymas. Mokė atlygintinai. Vieningos mokyklos nesukūrė. Mokymui būdingas reliatyvizmas. Apie jų mokymą žinome iš vėlesnių autorių darbų.

6. Mokymas apie prigimtinę teisę (1) Prigimtinė stipresniojo teisė. Gorgijas: „Gamtos yra surėdyta, kad silpnesnieji yra stipresniųjų valdomi, stiprieji veda, o silpnieji seka.“ Kaliklas: Prigimtinis dėsnis visur (tiek tarp gyvūnų, tiek tarp žmonių) vienodas: stipresnis įsakinėja silpnesniam ir yra aukščiau už jį.

7. Mokymas apie prigimtinę teisę (2) Prigimtinis lygiateisiškumas. Antifonas: „visi žmonės – tiek graikai, tiek ir barbarai – yra lygūs“; „visų žmonių gamtiniai poreikiai yra vienodi“. Hipijas:iš prigimties visi žmonės yra lygūs; žmonių nelygybė yra įstatymų (Nomoi) rezultatas. Likofronas:iš prigimties visi žmonės yra lygūs; įstatymas – tai sutartis, padedanti užtikrinti šalių teises.

8. Pozityviosios teisės reikšmė (1) Pozityvieji įstatymai (Nomoi) – instrumentas stipriųjų rankose. Trasimachas: „Teisingumas yra tai, kas naudinga stipresniajam. (...) Kiekviena valdžia leidžia įstatymus savo pačios naudai: demokratija – demokratiškus, tironija – tironiškus; panašiai daro ir kitos valdžios. Išleidusios įstatymus, jos paskelbia, kad jie yra teisingi pavaldiniams.“

9. Pozityviosios teisės reikšmė (2) Pozityvieji įstatymai (Nomoi) – silpniesiems naudingas kūrinys. Kaliklas: teisė ir įstatymai yra silpnųjų žmonių, kurių yra dauguma, kūrinys. Silpnieji stengiasi apsisaugoti nuo stipriųjų ir kaip neteisingumą peikia tai, kas priklauso stipriesiems. Lygybė yra naudinga tik silpniems ir neigia stipriųjų tobulybę.

10. Protagoro reliatyvizmas (1) Protagoras iš Abderos(Trakija) apie 490 – 411 prieš Kr.

11. Protagoro reliatyvizmas (2) Visa ko saikas – žmogus. Kas naudinga vienam, gali būti žalinga kitam. Konkrečios valstybės įstatymai nėra labiau „teisingi“ nei kitų valstybių įstatymai. Pilietis privalo paklusti valstybės įstatymams, nes joks gyvenimo būdas nėra labiau „teisingas“ už kitus. Nesilaikantis valstybės įstatymų pilietis turi būti išvarytas.

12. Gorgijaus mokymas Gorgijas (apie 483 – apie 380 m. prieš Kr.) iš Leontino (Sicilija) Nieko nėra. Jei kas ir būtų, žmonės apie tai turėtų žinoti. Jei žmonės ir žinotų, negalėtų tų žinių perduoti kitiems. Retorika pakeičia mokslą: „Tas politikas, kuris oratorinius sugebėjimus sugeba suderinti su žiniomis apie karą, taiką, įstatymų leidybą, finansus, prekybą, gali ir be fizinės jėgos paversti bendrapiliečius savo vergais.“

13. Pasakojimas apie Protagorą (1) Pasakojama, neva Protagoras susitaręs su vienu savo mokiniu, kad šis atsilygins jam už mokslą, jei teisme laimės pirmąją savo bylą, o jei ne, - vadinasi, mokytojas buvo prastas. Bet mokinys nedalyvavo teismuose, o Protagorui nusibodo laukti. Tada jis parašęs tokio turinio laišką: jei tu man nesumokėsi, aš tave paduosiu į teismą; jei laimėsi bylą, privalėsi man sumokėti pagal mūsų susitarimą, o jei pralaimėsi, privalėsi sumokėti pagal teismo sprendimą. Vadinasi, abiem atvejais tu privalai sumokėti. Ką atsakė jo mokinys?

14. Pasakojimas apie Protagorą(2) Protagoras gavęs tokį mokinio atsakymą: jei laimėsiu bylą, neturėsiu tau mokėti pagal teismo sprendimą, o jei pralaimėsiu, neturėsiu mokėti pagal mūsų susitarimą. Vadinasi, abiem atvejais neturiu mokėti.

15. III. Politinės ir teisinės idėjos senovės Graikijoje III.3. Platono (apie 427-347 m. prieš Kr.) politinė ir teisinė doktrina. Platono teorijos metodologiniai pagrindai. Teisingumo samprata. Mokymas apie valdymo formas. Idealios valstybės modeliai Platono kūriniuose Valstybė ir Įstatymai.

16. Platono akademijaĮsteigta apie 387 m. prieš Kr., uždaryta 529 m. I a. mozaika Pompėjuose

17. Svarbiausieji Platono darbai Valstybė (liet.PlatonasValstybė. Vilnius: Mintis, 1981 (arba Vilnius: Pradai, 2000). Įstatymai Politikas Sokrato apologija (liet. Platonas Sokrato apologija. Kritonas. Vilnius: Aidai, 1995). __________________ Rekomenduotina!Garbatavičiūtė, Simona. Idealios valstybės modeliai Platono teorijoje.In SMD ruduo 2010. Vilnius, 2010.

18. Olos alegorija Valstybė, 514 a – 517 c.

19. Teisingumo samprata „[Valstybėje] mes neturėsime nei dvilypio, nei daugialypio žmogaus. Kiekvienas darys tik ką nors viena.“ „Kiekvienam dirbti savo darbą, matyt, ir bus teisingumas.“ „Teisingumas yra visų trijų luomų (...) atsidavimas savo darbui, kai kiekvienas atlieka tai, kas jam būdinga.“

20. Idealios valstybės (santvarkos) modeliai Filosofų valdoma valstybė (Valstybė) Įstatymų valdoma valstybė (Įstatymai)

21. Visuomenės luomai Valstybėje Valdovai (=Išmintis), >50 m. „Kol valstybėse nekaraliaus filosofai arba vadinamieji dabartiniai karaliai ir valdovai netaps tikrais ir rimtais filosofais, (...) nebus galo valstybių vargams.“ Sargybiniai (=Narsa) Žemdirbiai, amatininkai (=Nuosaikumas) Mitų reikšmė pagrindžiant tokią visuomenės struktūrą.

22. Sargybinių buitis Draugų viskas bendra Nėra asmeninės nuosavybės Bendrai maitinasi ir gyvena Nėra individualios šeimos Reguliuojamas santykiavimas Auksą ir sidabrą nevalia net paliesti

23. Valdymo formų (santvarkų) kaitos ciklas Aristokratija/Monarchija Timokratija Oligarchija Demokratija Tironija

24. Idealios valstybės modelis Įstatymuose Piliečių – 5040 Kiekvienas pilietis burtų keliu gauna žemės sklypą Piliečiai pagal turimą turtą suskirstyti į keturias grupes Kiekviena grupė renka atstovus į 360 tarybą: $$$$ 90 $$$ 90 $$ 90 $ 90

25. Valstybės valdžios institucijos Įstatymuose Tautos susirinkimas 360 taryba 37 valdytojų susirinkimas 10 išmintingiausių senyvų asmenų susirinkimas („naktinis susirinkimas“)