REKOMENDACIJOS STUDIJŲ REZULTATŲ VERTINIMUI TOBULINTI

1. REKOMENDACIJOS STUDIJŲ REZULTATŲ VERTINIMUI TOBULINTI LR švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-16 sudarytos darbo grupės siūlymai (Prieiga per internetą http://www.smm.lt/msr/docs/Rekomend_09_02_09.doc)

2. Studijų rezultatų vertinimo tobulinimo priežastys • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimas: • Konstitucijoje įteisintą nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokantiems piliečiams turi užtikrinti įstatymas. • Įstatyme nustatyti gero mokymosi kriterijai turi būti iš anksto žinomi, aiškūs, objektyvūs, skaidrūs. Šie kriterijai negali būti formalūs: negalima iš anksto nustatyti gerai besimokančiųjų skaičiaus (kvotos). • Aukštojo mokslo įstatymo 60 str.: Gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 61 straipsnyje, laiduojamas nemokamas mokslas. Gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas „aštuoni“ dešimties balų vertinimo skalėje pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą.

3. Problemos • Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintoje studijų rezultatų vertinimo sistemoje įvertinimai apibūdinti lakoniškai, neatsispindi studijų rezultatų vertinimo niuansai pagal studijų sritis ir kryptis. • Aukštosiose mokyklose, priklausomai nuo jų profilio, ryškiai skiriasi studentų, kurie tenkina gero mokymosi kriterijus, skaičiai (jis žymiai mažesnis aukštosiose mokyklose, kur vyrauja technologijos ar fizinių mokslų studijos). • Skiriasi įvairių aukštųjų mokyklų, disciplinų, dalykų studijų rezultatųvertinimo kultūra: dėstytojai nevienodai supranta vertinimo skalę, taiko skirtingus vertinimo metodus.

4. Principai • Bendras tikslas – kokybės kultūros stiprinimas aukštosiose mokyklose, nepažeidžiant aukštosios mokyklos autonomijos ir dėstytojo teisių • Dabartinės Studijų rezultatų vertinimo sistemos detalizavimas (išplėstiniame Studijų rezultatų vertinimo sistemos apraše įvertinimus apibūdinti išsamiau, išskiriant žinių, supratimo, gebėjimų aspektus), nurodant būtinus vertinimo kriterijus • Rekomendacijos aukštosioms mokykloms dėl studijų proceso tobulinimo, vertinimo kultūros formavimo • Neprimesti formalių taisyklių, bet skatinti aukštąsias mokyklaspačias peržiūrėti, tobulinti ir suderinti studijų rezultatų vertinimo sistemas atskiroje aukštojoje mokykloje ir studijų kryptyse (srityse)

5. Rekomendacijos(1) • Bendrosios nuostatos • Lietuvos aukštosiose mokyklose studento dalyko studijų rezultatai (žinios, supratimas, gebėjimai) vertinami dešimtbale kriterine vertinimo sistema, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro. • Aukštoji mokykla, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro rodyta studijų rezultatų vertinimo sistema ir išplėstiniu šios sistemos aprašu, savo nustatyta tvarka tvirtina studijų rezultatų vertinimo tvarką. • Išplėstiniame Studijų rezultatų vertinimo sistemos apraše įvertinimai apibūdinti išsamiau, išskiriant žinių, supratimo, gebėjimų, studijuotos literatūros ir kt. aspektus. Šis aprašas yra rekomendacinis (neprivalomas), naudotinas kaip atskirų vertinimo tvarkų tobulinimo bendrasis pagrindas. • Aukštajai mokyklai rengiant savo studijų rezultatų vertinimo tvarką, siūloma vadovautis tarptautiniu mastu pripažintais metodologiniais šaltiniais (pvz., Blumo taksonomija).

6. Rekomendacijos(2) II. Vertinimo principai • Aukštoji mokykla, rengdama studijų rezaultatų vertinimo tvarką, vadovaujasi šiais principais: • Pagrįstumas • Patikimumas • Aiškumas • Naudingumas • Nešališkumas • Studijų rezultatų vertinimas susideda iš: • Žinių ir supratimo vertinimo; • Gebėjimų vertinimo. • Šių dedamųjų svoris priklauso nuo dalyko ir studijų krypties specifikos.

7. Rekomendacijos(3) III. Kolegialus vertinimas • Atsižvelgiant į studijų sritį ir studijų rezultatų pateikimo pobūdį, taikyti kolegialų vertinimą: • studentus egzaminuoja atitinkamos studijų krypties komisija; • ypač rekomenduotina vertinant vizualia arba garsine forma pateikiamus studijų rezultatus. IV. Kaupiamasis vertinimas • Siūloma taikyti kaupiamąjį vertinimą: • studijų rezultatai vertinami tarpiniais atsiskaitymais; • skirtingomis kaupiamojo vertinimo sudedamosiomis dalimis vertinamos atskiros dalyko studijų rezultatų dalys; • galutinį pažymį sudaro tarpinių atsiskaitymų ir egzaminų pažymiai; • egzamino įvertinimo ir tarpinių atsiskaitymų skaičius bei dedamųjų svoris priklauso nuo dalyko ir studijų srities; • studentui nesurinkus pereinamojo balo, gali būti neleidžiama laikyti egzamino (ginti projekto ar panašiai)

8. Rekomendacijos(4) V. Studentų informavimas • Aukštosios mokyklos nustatytoje studijų rezultatų vertinimo tvarkoje turėtų būti nurodoma: • kaip ir kokiais būdais bei metodais bus vertinamas studijų programos (dalyko) tikslų įgyvendinimas – studijų rezultatai semestro pabaigoje lyginami su iš anksto apibrėžtais tikslais; • vertinimo forma ir tipas, atsižvelgus į dalyko studijų sritį, kryptį, kitus mokymosi ypatumus. • Semestro pradžioje dėstytojas turi informuoti studentus apie AM studijų rezultatų vertinimo tvarką, išdėstydamas: • detalią dalyko programą, • tikslus, • laukiamus studijų rezultatus, • konkrečią dėstomojo dalyko studijų rezultatų vertinimo struktūrą (tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, kokiems rezultatams esant teks kartoti dalyko kursą arba bus galima pakartoti galutinį atsiskaitymą), • vertinimo kriterijus ir reikalavimus.

9. Išplėstinis studijų rezultatų vertinimo sistemos aprašas

16. Kas bus daroma toliau? Priėmus Mokslo ir studijų įstatymą, studijų vertinimo sistemos sąsaja su studentų finansavimu palengva išnyks (išliks tol, kol studijas baigs iki įstatymo priėmimo įstoję studentai). Priėmus Mokslo ir studijų įstatymą, studijų rezultatų vertinimo sistema bus susieta su Europos kreditų įskaitymo sistema (ECTS), pereinant prie penkių teigiamų pažymių sistemos (dabartinėje sistemoje šeši teigiami pažymiai).

17. Ačiū už dėmesį!