E. HEMINGV ĖJUS „ Senis ir jūra” (1952)

E. HEMINGVĖJUS„Senis ir jūra”(1952) 2011 lapkritis Sigita Riaukienė, Klaipėdos „Ąžuolyno" gimnazijos mokytoja

Ernestas Hemingvėjus(1899-1961) Žymus XX a. amerikiečių romanistas ir novelistas, trumpų istorijų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (už apysaką „Senis ir jūra“). Žinomas kaip vienas žymiausiųvadinamosios „prarastosios kartos“ atstovų.

GYVENIMASIR ASMENYBĖ • Rašytojo tėvas, aistringas medžiotojas, mokė sūnų pajusti savotišką medžioklės žavesį, stebėti gamtą, supažindino su indėnų gyvenimu. • Mokydamasis per vasaros atostogas dirbdavo fermose, indų plovėju pakelės baruose, domėjosi sportu, vėliau – ypač korida. • Neįgijo akademinio išsilavinimo, tačiau jis išėjo tris gyvenimo universitetus: žurnalistiką, karo patirtį ir literatūrinę mokyklą. • Visą gyvenimą domėjosi politika, atsiliepė į svarbiausius įvykius, visada smerkė karą ir fašizmą. • Daug keliaudamas, jis dažnai lankydavosi Kuboje, Afrikoje, Azijoje ir Europoje, – čia Antrojo pasaulinio karo metu jis dirbo karo korespondentu. • Paskutiniaisiais gyvenimo metais pasireiškė psichinės depresijos ir 1961 metais jis nusišovė medžiokliniu šautuvu.

PAVADINIMO PRASMĖ Apysakos „SENIS IR JŪRA” pavadinimas nusako ne tik kūrinio temą- žmogaus ir gamtos ryšį, bet gali būti ir nuoroda į pagrindinį konfliktą – žmogaus susirėmimą su neįveikiamomis gamtos jėgomis.

SIUŽETAS • Senas žvejys Santjagas, kadaise stiprus ir gražus, dabar varganas ir alkanas, keliasdešimt dienų nieko nesužvejodamas, išplaukia į jūrą ir viliasi sugauti didžiulę žuvį. • Jam ištikimai padeda Berniukas, bet tėvai jam uždraudė plaukti žvejoti su Seniu. • Senis nuplaukia toli į jūrą ir jam užkimba milžiniška žuvis. • Prasideda Senio ir Žuvies kova. • Didžioji žuvis jį nutempia toli į jūrą. • Taip plaukiant Senis mąsto apie daugelį dalykų, o žuvis jam pasidaro tarsi draugė.

SIUŽETAS • Vis dėlto jis priverstas progai pasitaikius ją nugalabyti. • Jam grįžtant namo jį ir jo laivelį vienas po kito užpuola rykliai, nors senis ir stengiasi iš visų likusių jėgų nuo jų atsiginti, tačiau rykliai suėda beveik visą jo milžinišką laimikį ir į krantą senis grįžta tuščiomis. • Vis dėlto jis yra laimingas, o tai jam svarbiausia.

TEMOS, PROBLEMOS Žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų išbandymas, egzistencinis žmogaus susirėmimas su neįveikiamomis gamtos, visuomenės jėgomis siekiant išlikti, bejėgiškumas prieš gamtos stichiją, žmogaus drąsa, ištvermė, kančia, pasitikėjimas savimi, dvasios tvirtumas, draugystė. Ar lengva nugalėti žmogų? Kada žmogus, patyręs fizinį pralaimėjimą, švenčia moralinę pergalę? Ar vienišas žmogus gali įveikti priešiškas gamtos, visuomenės jėgas? Kas žmogui padeda išlikti tikru žmogumi?

PAGRINDINIAI VEIKĖJAI Santjagas - senas žvejys, kantrus, ištvermingas, valingas, savimi pasitikintis; nors jo likimas tragiškai ironiškas, sugeba išlaikyti savo žmogiškąją vertę net sunkiausių išbandymų metu. Jis kantrus, užsidaręs, jo likimas tragiškai ironiškas. Jam svarbi draugystė ne tik su mažuoju Manolinu, bet ir su daugeliu jūros gyventojų.

PAGRINDINIAI VEIKĖJAI • Berniukas Manolinas, artimiausias Santjago draugas, kuriam tėvai uždraudė plaukti su seniu. • Didžiulė žuvismarlinas, įkūnijanti galingą jėgą; ji priešinasi žvejui, bet kartu yra žmogaus draugas – į ją sudėtos visos Sanjago viltys. • Rykliai, jūra, vaizduojama kaip gyvenimas, pasaulis, pilnas gėrio ir blogio: grobuoniškumo, smurto, prievartos.

KŪRINIO IDĖJA, VERTYBĖS • Vienišas žmogus dažnai negali įveikti priešiškų gamtos, visuomenės jėgų, bet susidūrimas su jomis leidžia pasireikšti taurioms savybėms: drąsai, ištvermei, pasitikėjimui savimi. • „Žmogų galima užmušti, bet negalima jo nugalėti.” • Jausdamas pasaulio vienovę ir grožį, esi priverstas sunaikinti tai, kuo žaviesi. • Žmogaus kančia ir ištvermė – kiekvieno žmogaus asmeniniai, su niekuo nepasidalijami išgyvenimai. • Draugystė padeda patirti pačių gražiausių išgyvenimų.

KELI POSAKIAI IŠ KNYGOS • „Nauja diena - nauja viltis. Žinoma, gerai, kai žmogui sekasi. Tačiau man rūpi tikslumas. Kai laimė ateis, aš būsiu pasiruošęs ją sutikti.” • „Daugelis žmonių yra negailestingi vėžliams, nes vėžlio širdis dar ilgai plaka po to, kai jis užmušamas ir supjaustomas. Tačiau mano širdis yra tokia pat, o rankos ir kojos tokios panašios į jų letenas.” • „Bet koks žmogus sutvertas ne pralaimėti. <...> Žmogų galima sunaikinti, tačiau nugalėti neįmanoma.” • „Laimė ateina pas žmogų įvairiu pavidalu, ir kas gali ją pažinti? “

KŪRINIO AKTUALUMAS • Šiandienos žmogui dažnai trūksta drąsos, ryžto susigrumti su stipresnėmis už save jėgomis. • Žmogus šiandien nepasižymi nei fizine, nei dvasine ištverme. • Pakitęs šiandieną ir žmogaus bei gamtos ryšys.

SAMPROTAVIMO RAŠINIO PAVADINIMAI • Gyvybės grožis ir trapumas ( TEMA) • Žmogus panaudodamas ginklą prieš gamtą tampa beginklis (TEZĖ) • Kada žmogus išlieka tikru žmogumi? (ATVIRAS klausimas) • Ar pergalė būtina žmogui, kad išsaugotų savo orumą? (UŽDARAS klausimas)

APIBENDRINIMAS • Iš pirmo žvilgsnio labai paprasta apysaka slepia gilias potekstes, simbolines prasmes, turi daug nuorodų į kolektyvinę pasąmonę, archetipus (laimikis, kova su žuvimi, jūros gelmė, žvejo figūra). • „Senis ir jūra” – tai kūrinys, kur įvykiai ir veikėjų charakteriai svarbūs kaip universalūs žmogaus egzistencijos pavyzdžiai (pvz.: senis- tai likimo smūgių daužomo, bet nenugalėto žmogaus simbolis).

ANIMACINIS FILMAS PAGAL „SENĮ IR JŪRĄ” • http://www.youtube.com/watch?v=OQfwyNGf5D0&feature=related Rusijoje gyvenančio ukrainiečio Aleksandro Petrovo sukurtas animacinis filmas, pagal E. Hemingvėjaus apysaką „Senis ir jūra“. Tai realistinė, tradicinė tapyba ant stiklo. Pertapant judesį po judesio. Naudojant vieną stiklo plokštę. Tai beprotiškas darbas ir beprotiškas lygis. Tapyba nesigauna tokia saldi, kaip kartais būna, ypač Rusijoje. Toks per stiprus realizmas. Ten tiesiog ekspresyvus judėjimas. Kadangi piešiama rankomis, figūros juda ypatingai gyvai. Beprotiškai gražu. Filmas apdovanotas „Oskaru”.

E. HEMINGV ĖJUS „ Senis ir jūra” (1952)