Sociali zacija ir vaiko gerov ė Prof.dr. Giedrė Kvieskienė giedre.lt

1. Socializacija ir vaiko gerovėProf.dr. Giedrė Kvieskienėwww.giedre.lt www.vpu.lt/socpedagogika 200902 19

2. Vaikas -Šeima – Mokykla – Bendruomenė - Visuomenė Vaikui šeima yra pirminė bendruomenė, kuriose jis įgyja arba ne savo pagrindinius kaip asmens prioritetus, patvirtinančios asmenybės tapatybę. Mokykla - antra vaiko bendruomenė, kurioje jis bando suprasti ir perimti žmonių gyvenimo taisykles. Nuo to kaip vaikas jaučiasi šeimoje ir mokykloje, didele dalimi priklausys jo karjera ir indėlis visuomenei.

3. Monitoring human development: enlarging people’s choices . . . Human development index (HDI): till 2008 1 Iceland 3 Australia 4 Canada 5 Finland 12 United States 14 Denmark 15 Austria 16 United Kingdom 19 New Zealand 20 Italy 22 Germany 23 Poland 42 Slovakia 43 Lithuania 44 Estonia 45 Latvia 47 Croatia

4. Įvairovė (Diversity)

5. Kodėl mūsų vaikai yra vieni nelamingiausių Europoje? Kad šeima bendrauja su vaiku vidutiniškai 7 min. per savaitę? (UNICEF 2009 metų duomenys). Kad daugėja ir žiaurėja vaikų ir jaunimo nusikaltimai? (LSD 2008 metų duomenys) Kad pirmaujame vaikų savižudybėmis, nužudymais, tuberkulioze, kitais susirgimais? (LSD, LSM. Ataskatos JT duomenys); Kad 11-12 klasės mokiniai, siekdami pozityvių rezultatų pamokų ruošai skiria nuo 3 iki 5 val. per dieną, t.y. kartu su pamokokomis jie turi 10-12 val. darbo dieną. Ar kad J.Stalinas į Sibirą ištrėmė per250 tūkstančių lietuvių, beveik tiek pat spėjo emigruoti, o per antrąją savo nepriklausomybės periodą netekome nuo 500 - 700 tūkstančių tautiečių? (Statistikos duomenų nėra - yra liudytojai mokytojai ir lėšos, kurios papildo Lietuvos biudžetą).

6. Įvairovės konceptų pavyzdžiai ir konceptualios konstrukcijos UNECO, 2005,Vadovas integracijai (įtraukimui/ inclusion)

7. Kodėl didelės pastangos duoda neigiamus rezultatus Keisti pagalbos sistemą ir pereiti prie pagalbos bendruomenei Kas gali nustatyti, kurios kompetencijos šiuolaikiniam žmogui yra reikalingiausios? Į Švietimo tobulinimo procesą įvesti 3 PPP orientuotąkultūrą Socialiai teisingos mokymosi ir studijų sąlygos nėra mūsų realybė Plėtoti įvairovę, įteisinti ir skatinti alternatyvą Stiprinti visuomenės įtaką švietimo sistemai

8. Tinklas, lobizmas Socialiniai partneriai 1 žingsnis – iniciatyva 2 žingsnis – bendradarbiavimas institucijoje 3 žingsnis – socialinė partnerystė 4 žingsnis – interesų gynimas, lobizmas Partnerystė, Komandinis darbas Vadovų komanda, lyderis

9. Centralizacijos. Atsakingos institucijos. M O D E L I A I I N S T I T U C I O N ALIZACIJA S O C I A L I Z A C I J A Diagnostika Mokykla /globos institucija. Neformalios (subkultūrinės grupės). Socialinės pedagoginės pagalbos komanda; socialiniai partneriai Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Nepilnamečių reikalų inspekcija; kt. atsakingos institucijos Vaiko raidos kri- zių ir kiti raidos centrai Partnerystės schema, susitarimai, taisyklių numatymas. Strategijų/ alternatyvų parinkimas. Veiksmo planas scenarijus, resursai. Institucionliza-cijos. Politinė valia. Neformali struktūruota veikla. V Šeima Socialinės partnerystės, Pasitikėjimas Kiti socialiniai agentai Socialinio kapitalo: tikslas ir atsakomybė. Įgyvendinimas, komanda. Atvejo vadybininkas, Monitoringas. Socialinės integracijos centrai Monitoringas (susijęs su visais modeliais)

10. Rodyk kelią Lyderystė lemia sėkmę. Efektyvus lyderis, pagal Konfucijų, pasižymi: • savidisciplina, • tikslu, • laimėjimu, • atsakomybe, • žiniomis, • komunikabilumu, • pavyzdžiu. • Penki nevykėlio bruožai: • neatsargumas, • bailumas, • emocionalumas, • egoizmas, • perdėtas populiarumo siekimas.

11. Socialinė komunikacija • Socialinė komunikacija apibrėžiama kaip žinių visuomenės vadyba. Valdymas yra integruojamas į daugialypius socialinius santykius ir veiklas, “nusitrina” jo specializuotos kompetencijos ribos, o valdymo objektu tampa ne tiek atskiri visuomenės segmentai, o visa visuomenė kaip kompleksinis ir integruotas darinys. Prarandamas hierarchinis autonomiškumas – visa valdymo sfera stipriau ar silpniau yra veikiama įvairaus lygio sąveikų, kurias sukuria globalusis žinių visuomenės kontekstas.

12. Socialinės komunikacijos komponentai BRANDA

13. Partnerystės atstatymas ir intymumas (tiltų atstatymas) Partnerystės arba intymumo motyvui svarbiausia bendradarbiavimas su kitais. Žmonės turintys šį motyvą mielai būna su kitais. Lengvai jiems atsiveria. Jaučia stiprų poreikį būti mėgstamais.

14. UGDYMO TURINIO VADYBOS SCHEMA MONITORINGAS VADYBA UGDYMO TURINYS MOKYMOSI GALIMYBĖS VAIKAI įvairių tautybių neįgalieji talentingi motyvuoti nemotyvuoti neturtingi sergantys mergaitės berniukai kitokie muziejai, bibliotekos, žiniasklaida klubai, rūmai, organizacijos mokyklų tipai bendrosios programos, mokinių pasiekimai, šaltiniai, priemonės, mokytojai, pamokos, egzaminai kvalifikacijos tobulinimas, aprūpinimas auditas, pernorminimas informacijos rinkimas tyrimai, analizė

15. PAMOKA IŠ MAROKO • Augalas Argania spinosa - plačiašakis medis, augantis tik pietvakarių Maroke, ir niekur daugiau pasaulyje. Nykstanti rūšis, saugoma UNESCO. Marokiečiai berberai jau buvo beišnaikiną šį medį dėl medienos, bet dabar šis procesas jau sustabdytas. Arganų vaisius ir lapus labai mėgsta ožkos - vietinių nestebina jų gebėjimas laipioti medžiais ir ėsti vaisius nuo šakų... Nesuvirškinti kauliukai pasišalina su ožkų ekskrementais - vietiniai juos surenka ir naudoja aliejui spausti. Tačiau dabar arganų plantacijose ožkoms ganytis neleidžiama nuo gegužės iki rugpjūčio, - kad nenuskabytų nesubrendusių vaisių ir nesunaikintų derliaus.

16. Kodėl mes čia?

17. Socializacija sėkminga kai tarsi atkartoja gyvybės medžio kelią: remiasi šeimos ir tautos suformuotomis vertybėmis, artimos ir globalios aplinkos tolydumu, profesionalų ir institucijų sistema bei profesionalia pagalba ir partneryste.

18. IŠVADOS • Išvadasprofesionalai turėtų pasidaryti patys, nepamiršdami, kad vaiko socializacija ir gerovė yra tiesiogiai susijusios su valstybių ir savivaldybių vykdoma vaiko gerovės politika. Šeima, bendruomenė, mokykla, kartu su kitomis neformalaus ugdymo institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, neformaliomis bendraamžių grupėmis yra svarbiausios vaiko asmenybės tapsmui ir veiksmingai socializacijai. Užtikrinus visų šių socialinių agentų subalansuotą bei tikslingą veiklą, pozityviosios socializacijos ugdymo sistema įgytų vieningos ir efektyvios socialinės edukacinės sistemos bruožų.

19. IŠVADOS • Pripažinus, kad tinkama vaiko socializacija plėtojama tik socialiai saugioje, stabilioje šeimoje, kad palankiausia beglobio socializacija įmanoma tik esant šeimai (atraminei šeimai) ar šeimynai, galime patvirtinti, kad ypatingiems vaikams (socialiai pažeistiems, turintiems raidos, biologinių ar kitų sutrikimų) reikalingos papildomos pozityviosios diskriminacijos poveikio priemonės ir lėšos.