290 likes | 546 Views
Rūkymas ir kardiovaskulinės ligos. Dr. Eglė Ereminienė KMU Kardiologijos klinika 2008. Rūkymo paplitimas Lietuvoje. Lietuvos statistikos departamentas, 2007.02.02. 1 surūkyta cigaretė sutrumpina gyvenimą 11 min !. 50 m trukmės studija –
E N D
Rūkymas ir kardiovaskulinės ligos Dr. Eglė Ereminienė KMU Kardiologijos klinika 2008
Rūkymo paplitimas Lietuvoje Lietuvos statistikos departamentas, 2007.02.02
1 surūkyta cigaretė sutrumpina gyvenimą 11 min! • 50 m trukmės studija – 34.439 Didžiosios Britanijos vidutinio amžiaus gydytojų x 3 kartus didesnis mirtingumas 45-64 m amžiaus rūkančiųjų grupėje; x2 kartus – 65-84 m amžiaus rūkančiųjų grupėje Doll et al BMJ 2000
Rūkymo įtaka išgyvenamumui ( Doll studija) Iha P, Zatonski et al. CMAJ 2005
Širdies ir kraujagyslių ligų rizika rūkantiems Harrison, Principles of Internal Medicine; 2005
IŠL rizikos faktoriai RELIATYVI RIZIKA • Rūkymas 3* (vyr - 4,0; mot - 2,0) • Hiperlipidemija 2,5 • Hipertenzija 2,4 • CD 3* (vyr - 2,0; mot - 4,0) • Nejudra 1,9 Murphy JG, Mayo clinic Cardiology, 2007
Miokardo infarkto išsivystymas priklausomai nuo rūkymo <> Blinc A., E-Journal of Cardiology practice 2005
Rūkymo įtaka KS remodeliavimuisi po MI(eksperimentinė 6 mėn studija) Zornoff LA et al. Arq Bras Cardiol 2006
Mirtinos IŠL rizika 10 m bėgyje, vertinant rizikos veiksnius ( rūkymą, cholesterolį, AKS) Vyrai rūkantys, AKS sist – 160 mmHg Vyrai nerūkantys, AKS sist – 120 mmHg Moterys rūkančios, AKS sist – 160 mmHg Moterys nerūkančios, AKS sist – 120 mmHg European guidelines on cardiovascular disease prevention. Eur Heart Journal 2007
Rūkymo įtaka periferinių arterijų ligos išsivystymui Kraujo spaudimas Normalus Padidintas 1 Stadija 2 Stadija Cholesterolis 4,5 mmol/l 5,7 mmol/l 6,2 mmol/l 7,3 mmol/l Diabetas Ne Ne Ne Taip IŠL Ne Ne Ne Taip Creager M. Peripherial arterial disease, 2005
Rūkymo įtaka pilvinės aortos ir jos šakų aterosklerozei • Rūkymas lemia – • Aortos aterosklerotinius pakitimus ir aneurizmų formavimąsi; • A. renalis stenozė – reikia įtarti rūkantiems, kurių ženkli arterinė hipertenzija
Rūkymas ir aortos ligos • AAA paplitimas - > 5 proc. virš 50 m amžiuje; • 75 proc ligonių, sergančių AAA, yra rūkantys; • ADAM studijos duomenimis – ath rizikos faktoriai nesikoreliavo su AAA; • Pgr patofiziologinis mechanizmas – krg sienelės elastino degradacija, suintensyvėjus proteolitiniams fermentams – yra ekstraląstelinė matriksa, krg remodeliuojasi, formuojasi aneurizmos Kakfika AI et al. Smoking and aortic diseases Circ J 2007
Rūkymo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai mechanizmas Ambrose JA, JACC 2004
Rūkymas ir aterotrombozė • Rūkymas veikia visas aterosklerozės fazes - nuo subklinikinės iki ūmių koronarinių įvykių: • sąlygoja endotelio disfunkciją; • sąlygoja dislipidemiją ( didina BCh, trigliceridų, MTLp kiekį), aktyvuoja MTLp oksidacijos procesą; • aktyvuoja uždegiminius procesus (didėja CRB, leu, interleukino 6, tumoro nekrotizuojančio faktoriaus kiekis); • Skatina vazokonstrikciją; • Skatina trombozes ( stiprina trombocitų aktyvaciją ir adheziją, keičia fibrinogeno kiekį). Ambrose JA, JACC 2004
Rūkymo ekspozicija ir endotelio funkcijos kitimas EDV – nuo endotelio priklausoma vazodilatacija; NVD – nitroglicerino sąlygota vazodilatacija Barua et al, JACC,2002
NO produkcijos pokyčiai, priklausomai nuo rūkymo intensyvumo NO Barua RS et al. J Am Coll Cardiol; 2002
Rūkymas didina arterijų standumą sergantiems arterine hipertenzija Pulsinės bangos greitis Augmentacijos indeksas nerūko rūko Jatoi NE et al. Hypertension 2007
Rūkymo sukelti miego arterijų intimos medijos storio pokyčiai Anazawa T et al. Arterioscler Thromb. Vasc Biol; 2004
Rūkymo sukelta aterosklerozė – intimos-medijos pokyčiai Intimos medijos sustorėjimas Norma 42 m amžiaus vyras, rūkantis po 1 pok/d Rūkantiems intimos-medijos storis per 3 m padidėja 41 proc.
Rūkymas ir dislipidemija 55,6±4,2* 45,5±4 • Rūkymas sąlygoja : • DTLp sumažėjimą (Sumažėjus DTLp kiekiui 1mg/l, IŠL rizika padidėja 2-3%) • Didina trigliceridų kiekį, MTLp oksidaciją Barnaja et al. Circulation 2005
Rūkymas ir hemodinamikos rodikliai Rūkymas skatina katecholaminų atsipalaidavimą, kas lemia ŠSD, AKS didėjimą, vazokonstrikciją, provokuoja ŠRS ŠSD AKS diast Rūko ≤2val/d Rūko >2 val/d Dietrich, D. F. et al. Int. J. Epidemiol. 2007 36:834-840;
Rūkymo efektas hemodinaminiams rodikliams ŠSD x vid AKS – atspindi deguonies poreikį VA kraujotakos greitis VA rezistentiškumo indeksas Oates J et al. Cardiovascular Medicine 2000
Rūkymo sukelta VA vazokonstrikcija • Net ir neesant stenozių, vazokonstrikcija sumažina VA kraujotaką 20 proc, kas gali sąlygoti miokardo išemiją; • Esant ath plokštelei, vazokonstrikcija su AKS pakilimu sukelia hemodinaminį stresą, pažeidžia plokštelę, sukelia plyšimą. Oates J et al. Cardiovascular Medicine 2000
Ūmių koronarinių sindromų patogenezė:RŪKANTIEMS - 10x didesnė staigios mirties rizika, 3.6x – MI rizika Aterosklerotinės plokštelės plyšimas Labilus trombas su išemijos požymiais Nestabili KA SV Miokardo infarktas
Rūkymo įtaka hemostazei • Didina fibrinogeno kiekį (62%); • Didina kraujo viskoziškumą; • Aktyvuoja trombocitus, atpalaiduodamas tromboksaną A2; • Sutrikdo audinių plazminogeno aktyvatoriaus atsipalaidavimą iš endotelio ląstelių Tai sąlygoja hiperkoaguliacinį statusą!
Rūkymas ir IŠL: Tai - svarbu • Rūkymas – stiprus nepriklausomas rizikos faktorius pirmam ir pakartotiniam IŠL įvykiui, kaip ir daugeliui kitų ligų; • Pasyvus rūkymas taip pat didina IŠL riziką; • Rūkymas ženkliai didina IŠL riziką, jei yra papildomų rizikos veiksnių; European guidelines on cardiovascular disease prevention. Eur Heart Journal 2007
Tie kurie meta rūkyti po pirmo ūmaus koronarinio įvykio, sumažina mirtingumą 50%, lyginant su tais, kurie rūko toliau. Vaistai nėra tokie efektyvūs European guidelines on cardiovascular disease prevention. Eur Heart Journal 2007
Rūkymo nutraukimas po kardiovaskulinių įvykių Po gydytojo rekomendacijų 6 mėn nerūko: • 3-13 proc, nesergantys IŠL • 49 proc. sirgę KA be MI • 74 proc. sirgę MI • 55 proc. po miokardo revaskuliarizacijos operacijos Oates J et al. Cardiovascular Medicine 2000