320 likes | 651 Views
Atkeliavusios ligos: bendra situacija Lietuvoje, prognozės ateičiai. UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ IR AIDS CENTRAS Dr. doc. Saulius Čaplinskas. Dr. doc. Saulius Čaplinskas. Žmonių užkrečiamosios ligos. tai užkrečiamųjų ligų sukėlėjų (bakterijos, virusai, pirmuonys, helmintai
E N D
Atkeliavusios ligos: bendra situacija Lietuvoje, prognozės ateičiai UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ IR AIDS CENTRAS Dr. doc. Saulius Čaplinskas Dr. doc. Saulius Čaplinskas
Žmonių užkrečiamosios ligos • tai užkrečiamųjų ligų sukėlėjų (bakterijos, virusai, pirmuonys, helmintai ir kt. mikroorganizmai) ar jų toksinų sukeltos žmogaus ligos , kuriomis apsikrečiama nuo žmonių (ligonių ar nešiotojų), gyvūnų, vabzdžių ar per aplinkos veiksnius (ŽULPK Įstatymo 2 st.)
Epidemiologinė situacija pasaulyje • Raupai likviduoti 1980 m. • Kasmet registruojama 700-5000 maro atvejų, aktyvūs gamtiniai maro židiniai išsidėstę visuose žemynuose, išskyrus Australiją ir Antarktidą • Kasmet registruojama 70 000- 600 000 choleros atvejų, dažniausiai choleros susirgimai užregistruojami Afrikos, Azijos ir Amerikos žemynuose • Afrikos, Azijos, Pietų bei Centrinės Amerikos šalyse paplitę įvairūs virusai, sukeliantys hemoragines karštliges • Europoje padaugėjo įvežtinių choleros ir virusinių hemoraginių karštligių atvejų Dr. doc. Saulius Čaplinskas
Epidemiologinė situacija Lietuvoje • Paskutiniai maro susirgimai užregistruoti 1710 m., gamtinių maro židinių nėra • Paskutiniai choleros atvejai užregistruoti 1921 m. • Paskutiniai raupų susirgimai užregistruoti 1936 m., vakcinacija prieš raupus nutraukta 1979 m. • Ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniai Lietuvoje gali susiformuoti: - įvežus infekciją iš endeminių šalių - panaudojus, kaip biologinį agentą Dr. doc. Saulius Čaplinskas
UŽKREČIAMOSIOS LIGOS VALDOMOS SKIEPAIS • GRIPAS • DIFTERIJA • ERKINIS ENCEFALITAS • PASIUTLIGĖ • HEPATITAS A IR B • GELTONOJI KARŠTLIGĖ • STABLIGĖ • VIDURIŲ ŠILTINĖ • POLIOMIELITAS • TYMAI, RAUDONUKĖ, KIAULYTĖ • MENINGOKOKINĖ INF. • PNEUMOKOKINĖ INF. Dr. doc. Saulius Čaplinskas
INFEKCINIŲ LIGŲ GRĖSMĖ • Globalizacija - išplėtė ir toliau plečia tarptautinius ryšius, žmonės vis daugiau keliauja, išvyksta atostogauti, dirbti ar kurti savo gyvenimus svetur. • Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad pastaruoju metu kur kas greičiau nei anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų. • Iki šiol jos išlieka viena iš pagrindinių mirtingumo priežasčių tiek ekonomiškai išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Dr. doc. Saulius Čaplinskas
Globalinis infekcinių ligų aktyvumo padidėjimas pasireiškia: • naujų infekcijų (ŽIV, paukščių gripas ir kt.) atsiradimu ir sparčiu jų plitimu; • “naujų” infekcijų (virusiniai hepatitai C, E, G, Laimo boreliozė, rotavirusinė infekcija, ir kt.) atradimu sukūrus specifinius diagnostikos metodus; • kai kurių lėtinių ligų infekcinės kilmės nustatymu ( T-ląstelių limfoma-leukemija (T-ląstelių limfotropinis virusas), skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė (Helicobacter pylori)); • sergamumo padidėjimu “senomis” infekcinėmis ligomis (difterija, tuberkuliozė, tymais ir kt.). Dr. doc. Saulius Čaplinskas
VAKCINACIJOS SVARBA • Atsižvelgiant į naujas ar vėl plintančias pavojingas ir ypač pavojingas užkrečiamąsias ligas, prioritetine medicinos sritimi laikoma šių ligų profilaktika – vakcinacija. • Skiepijimas padeda išvengti fizinių ir psichologinių negalavimų, susijusių su liga ar jos komplikacijomis, gydymo išlaidų, laikino ar ilgalaikio nedarbingumo. Dr. doc. Saulius Čaplinskas
TYMAI • tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. • plačiai paplitę Europoje, Pietryčių Azijoje, Afrikoje. Pastaraisiais metais Europoje ir JAV yra stebimi tymų protrūkiai. • Lietuvoje nuo 2003 m. yra registruojami tik pavieniai tymų atvejai. • 2010 m. buvo registruoti du tymų atvejai, o • 2011 m. (iki lapkričio mėn.) jau nustatyti septyni tymų atvejai, iš jų trys atvejai yra įvežtiniai iš Italijos, Vokietijos ir Airijos. Dr. doc. Saulius Čaplinskas
DIFTERIJA • tai ūmi oro lašiniu būdu plintanti infekcinė liga. Bene viena iš sunkiausių infekcinių užkrečiamųjų ligų pasižyminti dideliu mirtingumu. • Difterija paplitusi visame pasaulyje. Pastaraisiais metais infekcija buvo registruota ir tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir kt. • Latvijoje sergamumas šia infekcija didžiausias visame Europos regione. • Paskutinioji difterijos epidemija buvo registruota Rytų Europos šalyse 1990 m. Todėl Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys vertinama kaip difterijos didelės rizikos šalis. • Lietuvoje paskutiniai difterijos atvejai buvo diagnozuoti 2008 m. (užregistruoti du susirgimai difterija, iš kurių vienas baigėsi mirtimi) ir 2011 m. (iki lapkričio mėn. užregistruotas 1 atvejis). Dr. doc. Saulius Čaplinskas
POLIOMIELITAS • tai ūmi virusinė infekcija, tipiškais atvejais pasireiškianti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu raumenų paralyžiumi. • poliomielito virusai vis dar plinta keturiose endeminėse teritorijose: Nigerijoje, Indijoje, Pakistane ir Afganistane, o protrūkiai stebimi Afrikos ir Azijos šalyse. • Paskutinis poliomielito protrūkis nustatytas š.m. rugsėjo mėn. Kinijos Hotan prefektūroje • Lietuvoje paskutinis poliomielito atvejis užregistruotas 1972 m. Dr. doc. Saulius Čaplinskas
GRIPAS • Gripas ir ūminės viršutinės kvėpavimo takų infekcijos paplitusios visame pasaulyje. • Šios infekcijos sudaro didžiausią užkrečiamųjų ligų dalį, sąlygodamos ne tik žalą žmonių sveikatai, bet ir ekonominius bei socialinius nuostolius. • Žmonių imlumas gripui yra labai didelis. Pasirodžius naujam viruso potipiui visi vaikai ir suaugę yra vienodai imlūs šiai infekcijai. • 2009 m. birželio 11 d. PSO paskelbė gripo pandemiją • dėl greito gripo plitimo pirmasis susirgimas pandeminiu gripu Lietuvoje buvo užregistruotas 2009 m. birželio 26 d. asmuo susirgo po kelionės į Indiją, Daniją ir Vokietiją. Dr. doc. Saulius Čaplinskas
GRIPO PROFILAKTIKA • Sezoninė gripo vakcina yra rekomenduojama visiems, • nors ir pasiskiepijus, nederėtų pamiršti ir kitų galimų profilaktikos priemonių, t.y. : • vengti uždarų ar masinių susibūrimų vietų, mažiau bendrauti su sergančiais asmenimis. • Sergantysis taip pat turėtų laikytis elementarios higienos: vengti kontakto su sveikais asmenimis, kosint ar čiaudint prisidengti burną, tvarkingai išmesti panaudotas nosines ir dažnai plauti rankas. Dr. doc. Saulius Čaplinskas
Hepatitas A • plinta per maistą, vandenį ir nešvarias rankas (infekcijos eiga dažniausiai būna gerybinė, retkarčiais pasitaiko žaibinė ligos forma, kurios prognozė itin bloga - mirtingumas gali siekti 40–50 proc., kai tuo tarpu kitų HA formų atvejais – 0,02–1,5 proc.) • Vertinant atliktus serologinius tyrimus Lietuvoje, galima teigti, kad vidutiniškai apie 95 proc. vaikų ir 55 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų yra imlūs HA. • Hepatitas A sergama daugelyje pasaulio šalių, paplitimui įtakos turi higieninės sąlygos įvairiose šalyse. • Hepatitu A kasmet pasaulyje suserga apie 1,5 milijono žmonių. • iš visų virusinių hepatitų, kuriais užsikrečiama kelionėse 60 % sudaro hepatitas A • Jūros gėrybių gurmaniški patiekalai (moliuskai, vėžiagyviai ir t.t.) Dr. doc. Saulius Čaplinskas
HEPATITAS B • Pasaulyje pagal mirštamumą hepatitas B (HB) užima dešimtą vietą. • Apie 2 milijardai pasaulio gyventojų yra turėję sąlytį su HB virusu, o 300 – 400 mln. yra lėtiniai HBV nešiotojai. • Lietuvoje sergama 5–8 kartus dažniau negu Vakarų Europos šalyse. • HBV dozė yra labai maža, HBV infekcinės savybės yra 100 kartų didesnės nei ŽIV. Dr. doc. Saulius Čaplinskas
HBV perduodamas • pagrindinis infekcijos šaltinis yra HBV nešiotojai, nežinantys, kad yra infekuoti • Perinatalinis perdavimo būdas yra vienas svarbiausių. Šiuo būdu motinos, HBV nešiotojos, perduoda infekciją naujagimiams, • Taip pat infekcija plinta per lytinius santykius, • perpilant kraują, per hemodializę, leidžiantis intraveninius narkotikus, darant tatuiruotes, akupunktūras Dr. doc. Saulius Čaplinskas
KLIMATO KAITA Žemės paviršius per paskutinį šimtmetį tapo šiltesnis 0,8°C ir apytiksliai 0,6°C per pastaruosius 3 dešimtmečius (WHO, 2007) Prognozės Lietuvoje: • augančios temperatūros fone mažės sezoniniai kontrastai, t.y. silpnės kontinentiniai klimato bruožai Acta Zoologica Lituanica, 2005, 15 (2):100-104 • XXI a. vidury klimatas turėtų atšilti 1,5-1,7°C Acta Zoologica Lituanica, 2001, 11 (2):113-120 Dr. doc. Saulius Čaplinskas
KLIMATO POKYČIŲ ĮTAKA TRANSMISINĖMS LIGOMS • Vabzdžiai ir erkės - jautrūs temperatūrai, drėgmei, krituliams, vėjui. • Klimato šiltėjimas įtakoja ligų paplitimą ir jų sezoniškumą: • padidėjusios temperatūros pagreitinaligų platintojų vystymosi ciklą, • gali sutrumpinti parazito ar viruso inkubacinį periodą, įtakoja ligų išplitimą į naujas teritorijas, • pailgina ligos perdavimo sezoną tose teritorijose, kuriose jos jau egzistuoja. Dr. doc. Saulius Čaplinskas
Transmisinės ligos Europoje • Erkinis encefalitas • Laimo liga • Leišmanijazė • Vakarų Nilo virusas • Maliarija (buvusi endeminė) • Dengė karštligė Dr. doc. Saulius Čaplinskas
Uodų importas panaudotose padangose 1. Ateityje nuspėjami klimato pokyčiai padidins atsitiktinaiAzijinis uodas Aedesalbopictus aptiktas 1970-80 m. Albanijoje 1990 m. – Italijoje 1999 m. – Prancūzijoje 2000 m. – Belgijoje 2001 m. – Serbijoje ir Juodkalnijoje 2003 m. – Izraelis 2004 m. – Ispanija, Graikija Iki 2007 m. – Šveicarijoje, Kroatijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Bosnijoje-Hercogovinoje. 2008 m. – Austrija (Tirolis) introdukuotų rūšių riziką. 2. Didėjant kontaktui tarp žmonių iš arbovirusų endeminių teritorijų ir “švarių” teritorijų, didėja transmisijos rizika į pastarąsias. 3. Kai kuriose šalyse uodų fauną gali papildyti introdukuotos efektyvių denge karštinės platintojų rūšys. (F. Schaffner, 2003) Dr. doc. Saulius Čaplinskas
Uodų importas panaudotose padangose Azijinis uodas Aedes albopictus aptiktas 1970-80 m. Albanijoje 1990 m. – Italijoje 1999 m. – Prancūzijoje 2000 m. – Belgijoje 2001 m. – Serbijoje ir Juodkalnijoje 2003 m. – Izraelis 2004 m. – Ispanija, Graikija Iki 2007 m. – Šveicarijoje, Kroatijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Bosnijoje-Hercogovinoje. 2008 m. – Austrija (Tirolis) 1. Ateityje nuspėjami klimato pokyčiai padidins atsitiktinai introdukuotų rūšių riziką. 2. Didėjant kontaktui tarp žmonių iš arbovirusų endeminių teritorijų ir “švarių” teritorijų, didėja transmisijos rizika į pastarąsias. 3. Kai kuriose šalyse uodų fauną gali papildyti introdukuotos efektyvių denge karštinės platintojų rūšys. (F. Schaffner, 2003)
UODŲ PLATINAMI ARBOVIRUSAI • Europoje registruota 11 uodų platinamų virusų: 6 vietiniai ir sukeliantys ligas (Sindbis, V. Nilo, Tahyna, Snowshoe hare (kiškių), Inkoo, Batai virusai), 3 egzotiniai (įvežtiniai), atsitiktinai įvežti į Europą (Chikungunya, denge, geltonosios karštligės) ir 2 susiję su paukščiais, nepatogeniniai žmogui (Lednice, Usutu). • Uodų platinamus virusus stipriai veikia ekologiniai pokyčiai: drėgnos vietovės, smulkūs vandens telkiniai, intensyvūs krituliai vasarą, potvyniai, vasaros temperatūra ir sausros. • Labai rekomenduotina uodų platinamų virusų ir jų platintojų priežiūra Europoje. Dr. doc. Saulius Čaplinskas
MALIARIJA • Labiausiai įtakojama klimato šiltėjimo. • Prognozuojama, kad 2080 m. apie 260 – 320 milijonų žmonių pasaulyje papildys, jau dabar esančių rizikos zonoje, žmonių skaičių. • Numatomas ligos perdavimo sezono trukmės pailgėjimas. Dr. doc. Saulius Čaplinskas
MALIARIJA LIETUVOJE • Paskutiniai vietinės maliarijos atvejai Lietuvoje užregistruoti 1956 m. • kasmet registruojami 2 - 3 įvežtinės maliarijos atvejai • Priežastys: • nereguliariai vartojami chemoprofilaktiniai vaistai nuo maliarijos; • nepakankama apsauga nuo uodų. Dr. doc. Saulius Čaplinskas
VAKARŲ NILO KARŠTLIGĖS PROTRŪKIAI • tai transmisinė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, gleivinių bei smegenų apvalkalų pažeidimu, užsikrečiama per infekuoto uodo įkandimą. • Pavieniai susirgimai Vakarų Nilo karštlige pastaraisiais metais buvo užregistruoti daugelyje Europos šalių. • 2011 metais ligos protrūkiai ar pavieniai atvejai buvo patvirtinti Rumunijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Albanijoje, Izraelyje, Rusijoje, Tunise, Turkijoje. • Bendras mirštamumas siekia iki 12 proc., daugiau nei pusei ligonių po ūminės persirgtos ligos nustatomi liekamieji reiškiniai. Dr. doc. Saulius Čaplinskas
KITŲ ĮVEŽTINIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ GRĖSMĖ • Ūmios žarnyno infekcijos (cholera, dizenterija, vidurių šiltinė, kt. žarnyno infekcijos): • Šios ligos paplitusios Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalyse • Profilaktinių skiepų nuo jų nėra • Retos pavojingos ligos: • Dengė karštligė (2011 m. Lietuvoje nustatytas šios ligos atvejis, įvežtas iš Brazilijos. Užsikrėtimo grėsmė Brazilijoje, Meksikoje, Indijoje ir kt.) Dr. doc. Saulius Čaplinskas
Maliarijos ir kitų transmisinių ligų profilaktika • Chemoprofilaktika • Apsauga nuo uodų Dr. doc. Saulius Čaplinskas
Apsauga nuo uodų įkandimo: • vengti vaikščioti lauke temstant ar auštant, vengti vakarais būti arti vandens, aktyviausiu uodų skraidymo metu; • nešioti drabužius, dengiančius rankas, avėti kulkšnis dengiančius batus ir mūvėti kojines; • vengti tamsių drabužių, kurie vilioja uodus; • nepridengtų kūno vietų apsaugai naudoti repelentus (uodus atbaidančias priemones), kurių sudėtyje yra dimetilftalato arba N,N-diethyl-m-toluamido. Dr. doc. Saulius Čaplinskas
Laikytis repelentų naudojimosi rekomendacijų ir jų neperdozuoti, atkreipti dėmesį į gamintojo pastabas dėl poveikio trukmės; • uždengti tinkleliais patalpų duris, langus, o jei tokių galimybių nėra, nakčiai langus ir duris uždaryti; • miegant lauke ar nesandariose patalpose virš lovos pakabinti audeklą (baldakimą), atsigulus jo kraštus pakišti po čiužiniu. • Tinklas garantuoja apsaugą, jei nėra suplyšęs ir po juo nėra uodų; • lovos tinklelius, užuolaidas, palapines impregnuoti permetrinu ar deltametrinu; gyvenamosiose patalpose prieš naktį deginti susuktą į tabletę virvelę, impregnuotą piretroidu • Išpurkšti insekticidais tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, po kėdėmis, už užuolaidų ir kitur, kur gali būti uodų. Dr. doc. Saulius Čaplinskas
Kaip išvengti užsikrėtimo maistu plintančiomis infekcijomis svetur? • Nevartoti maisto atsitiktinėse vietose • Nevartoti vandens iš vietinio vandentiekio • Nevartoti gerai termiškai neapdoroto maisto • Ypatingą dėmesį skirti rankų higienai • Kuo dažniau plauti • Jei plovimas neįmanomas, naudoti rankų dezinfekavimo priemones Dr. doc. Saulius Čaplinskas