Eksporto plėtros strategija 2009-2012 (projektas aptarimui )

1. Eksporto plėtros strategija 2009-2012 (projektas aptarimui) LR ūkio ministerija

2. Eksporto plėtros strategija 2009-2012. Turinys 1. Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto rodiklių analizė 2. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė 3. Lietuvos eksporto plėtros vizija, strategijos tikslas ir uždaviniai 4. Atstovavimas ir pagalba užsienyje 5. Siekiami rezultatai ir vertinimo kriterijai Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

3. Lietuvos eksporto rodiklių analizė • Lietuvos bendras eksportas 2008 m. sudarė apie 60 proc. BVP. • Paslaugų eksportas - apie 10 proc. BVP • Prekių eksportas sudarė beveik 83 proc. viso eksporto. • Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 16,0 proc. visame Lietuvos eksporte. • Paslaugų eksportas - apie 17 proc. viso eksporto. • Į ES išvežta 70,9 proc. lietuviškos kilmės prekių. Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

4. SSGG analizė (Stiprybės) Gera geografinė padėtis Išplėtotas automobilių ir jūros kelių tinklas, ryšių sistema Kvalifikuoti ir darbštūs žmonės, geras užsienio kalbų mokėjimas, Rytų ir Vakarų kultūrų supratimas Atvira ekonomika, laisvas paslaugų ir prekių judėjimas Sukurtas ekonominio atstovavimo užsienyje tinklas Krizės įveikimo planas, fiskalinės politikos priemonės, neplanuojami lito kurso režimo pakeitimai Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

5. SSGG analizė (Silpnybės) • Žemas darbo našumas, klasterizacijos stoka • Nepakankamai išvystyta geležinkelių ir multimodalinio transporto infrastruktūra • Į verslą nukreiptų inovacijų stoka; nedidelė žiniomis grindžiamo verslo lyginamoji dalis. • Mažas paslaugų (išskyrus transporto) eksportas • Nelankstus darbo santykių reguliavimas. Didelis darbo jėgos bei protų nutekėjimas į užsienio valstybes • Tarptautinio šalies supratimo ir pripažinimo stoka • Nepakankamas atstovų užsienyje darbo efektyvumas Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

6. SSGG analizė (Galimybės) • Lietuva – Baltijos jūros regiono paslaugų ir aptarnavimo centras (“habas”) - galimybė konkuruoti su skandinavais dėl gerokai mažesnių kaštų • Efektyviai panaudoti Sanglaudos, struktūrinių fondų lėšas eksportui ir investicijoms palankiai infrastruktūrai sukurti • Skatinti investicijų pritraukimą ir inovacijų diegimą perspektyviausiuose eksporto atžvilgiu sektoriuose, aukštųjų ir vidutinių technologijų srityse • Ekonominio nuosmukio laikotarpiu pasinaudoti visomis ES taikomomis galimomis laikinomis ekonomikos gaivinimo priemonėmis Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

7. SSGG analizė (Grėsmės) • Valstybės institucijų ir LEPA struktūriniai pertvarkymai gali pareikalauti papildomo laiko, eksporto plėtros rezultatas gali būti pasiektas ne iš karto • Bendras ekonomikos nuosmukis didina bankrutuojančių įmonių skaičių. • Laikinosios valstybės pagalbos priemonių galiojimas ES teisės aktuose nustatytas iki 2010 m. pabaigos, o pasirengimo šias priemones taikyti laikotarpis gali užsitęsti • Galimas energetinis šokas Lietuvoje 2010 m., susijęs su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu bei energetinių resursų kainų kilimu • Recesinis ir defliacinis pasaulio ekonomikos klimatas gali susiaurinti lietuviškos kilmės prekių eksporto srautų „geografiją“ • Augant savikainai lietuviškos prekės gali tapti mažiau konkurencingos Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

8. Lietuvos eksporto plėtros vizija Atvira ekonomika, Baltijos jūros regiono paslaugų centras, vietines ir atvežtines žaliavas bei darbo išteklius efektyviai panaudojantis ūkis, kuriantis ir eksportuojantis konkurencingą, aukštos pridėtinės vertės produkciją /paslaugas, kurioje aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų eksportas bei paslaugų eksportas, palyginti su bendru eksportu, sudaro vis didėjančią dalį, o valstybės institucijų ir viešųjų įstaigų veikla užtikrina būtiną paramą prekes bei paslaugas eksportuojančioms įmonėms Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

9. Lietuvos eksporto plėtros strategijos tikslas Vykdyti efektyvią ir kryptingą prekių ir paslaugų eksporto plėtros ir skatinimo politiką ir nustatyti priemones, kurių įgyvendinimas skatins aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų diegimą bei kokybiškų paslaugų teikimą, sudarys sąlygas mažiausiomis sąnaudomis efektyviai prekiauti su užsienio partneriais ir pasiekti teigiamą užsienio prekybos balansą. Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

10. Lietuvos eksporto plėtros strategijos uždaviniai • Tapti šalies ilgalaikiu ekonomikos augimo varikliu; • Sušvelninti ekonominio nuosmukio poveikį; • Subalansuoti einamąją sąskaitą ir vartojimą finansuoti eksportu; • Plėsti galimybes susirasti naujų prekybos partnerių, aktyviau skverbtis į naujas rinkas; • Sukurti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui palankią aplinką. 1. Sušvelninti ekonominio nuosmukio poveikį eksportuojančioms įmonėms 2. Plėsti galimybes susirasti naujų prekybos partnerių, aktyviau skverbtis į naujas rinkas 3. Sukurti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui palankią aplinką Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

11. Paramos eksportuotojams vizija Išskiriami rėmimo prioritetai pagal importo šalis Paskolos eksporto skatinimui Draudimo instrumentai Parama rinkodaros priemonėms Parama tinklo kūrimui Išlaidų subsidijavimas Konsulinė pagalba ir mokymai Verslo misijų organizavimas Patentų / sertifikatų įsigijimo subsidijavimas Kita pagalba (poreikis?) Išskiriami rėmimo prioritetai pagal produktus

12. Eksporto pozicionavimas • Baltijos jūros regiono paslaugų centras • Išvystytos galimybės aukštos pridėtinės vertės paslaugoms • Lietuva – aukštą pridėtinę vertękuriantis Baltijos regiono centras (Ernst&Young) • Patraukliausia versluiŠiaurės Rytų Europos valstybė (WallyOlins ) Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

13. Tikslinės rinkos • Stiprinti pajėgas turtingose ir stabiliose Šiaurės šalių rinkose • Išlaikyti esamas rinkas ir stiprinti pozicijas didžiosiose rinkose • Aktyviai dirbti su kaimyninėmis šalimis: • Aktyviau dirbti su mažiau žinomomis rinkomis, bet turinčiomis potencialą • Eksporto rinkų diversifikavimas ateityje turėtų būti pagrindinis saugiklis nuo išorinių krizių, nemokumo ir pan. problemų, todėl potencialių rinkų sąrašas nėra baigtinis ir turėtų būti nagrinėjamos Lietuvos įmonių galimybės eksportuoti į kylančios ekonomikos šalis: Kiniją, Indiją, Artimųjų Rytų ir Lotynų Amerikos šalis. 1. Sušvelninti ekonominio nuosmukio poveikį eksportuojančioms įmonėms 2. Plėsti galimybes susirasti naujų prekybos partnerių, aktyviau skverbtis į naujas rinkas 3. Sukurti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui palankią aplinką Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

14. Eksporto pozicionavimas: geografija • Lietuva – Šiaurės Rytų Europos šalis, sankirtoje tarp Europos sąjungos ir NVS erdvės. • Pagrindinės eksporto kryptys: • Baltijos jūros regionas – namų rinka: Latvija, Estija, Skandinavija • ES rinka: Vokietija, Prancūzija, Lenkija, D. Britanija; Beniliuksas, • Tradicinė – Rytų (NVS) – kryptis: Rusija, Baltarusija, Ukraina, • Naujosios potencialios rinkos eksporto diversifikavimui – rinkos su didele perkamąja galia arba neblogai žinomu Lietuvos vardu • Kazachstanas ir Užkaukazė; • Arabų šalys, Izraelis • JAV, Italija, Balkanų šalys Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

15. Tikslinės šakos: • Prioritetas I: VERTĖ Didelės pridėtinės vertės gamyba ir paslaugos, kurių eksportas užtikrina ilgalaikį gyvybingumą • Prioritetas II: KONKURENCINGOS TRADICIJOS Tradicinės ūkio (pramonė ir paslaugos) šakos su klasterizacijos galimybe, kuriose turimas konkurencinis pranašumas ir yra prielaidos jį išlaikyti ir didinti • Prioritetas III: RESURSAI Turizmas 1. Sušvelninti ekonominio nuosmukio poveikį eksportuojančioms įmonėms 2. Plėsti galimybes susirasti naujų prekybos partnerių, aktyviau skverbtis į naujas rinkas 3. Sukurti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui palankią aplinką Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

16. Eksporto pozicionavimas: ekonomika • Ūkio šakos, kurios Lietuvos ribose sukuria didelę pridėtinę vertę: daug žinių ir kvalifikuoto darbo reikalaujančios šakos bei gamyba, pagrįstu turimais ir auginamais konkuren-ciniais pranašumais. • Intelektu pagrįsta gamyba bei paslaugos: pažangioji inžinierija, ICT, biotechnologijos, medicinos paslaugos; • Tradicinės pramonės šakos su tolimesnio konkurencingumo didinimo galimybėmis; • Didelis paslaugų eksporto potencialas; • Turizmas. Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

17. Eksporto pozicionavimas: žvilgsnis į 2015 m. TRADICINĖ PRAMONĖ – 40% Baldai, Chemija ir plastikai; Mašinų ir įranga, elektronika; Poligrafija ir pakavimas; Maisto pramonė Pažangioji tekstilė INTELEKT. PASLAUGOS -30% Informatikos ir komunikacijų; Dizainas Medicinos paslaugos Teisinės paslaugos Rytų rinkose KITOS PASLAUGOS – 20% Transportas ir logistika; Paslaugų centrai verslui; Statyba; Leidyba TURIZMAS – 10% Aktyvusis ir pažintinis poilsis; Spa ir sanatoriniai centrai ; Poilsis gamtoje (kaimo turizmas) Konferencijos Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

18. Prekių ir paslaugų eksportui į trečiąsias šalis ir prekių išvežimui į ES palankios aplinkos kūrimas • Aukštųjų bei vidutinių technologijų pramonės skatinimas; • Prieigos prie kredito išteklių palengvinimas ir eksporto kreditų draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos sukūrimas; • Lietuvos, jos ūkio subjektų ir gaminamų prekių įvaizdžio kėlimas ir nacionalinis prekės ženklas; • Parodų, konferencijų, verslo misijų, seminarų, leidinių ir kt. rinkodaros priemonių, įskaitant elektroninę, dalinis išlaidų padengimas; • Mokymo ir konsultavimo paslaugų plėtojimas pradedantiesiems eksportuotojams, įskaitant verslo internacionalizavimo, klasterizacijos ir skverbimosi į kitas rinkas klausimais; • Bendradarbiavimas su asocijuotomis verslo struktūromis bei išeivijos verslininkais ieškant efektyvesnių prekių skirstymo kanalų užsienio valstybėse; • Racionalus gamtinių žaliavinių išteklių naudojimas 1. Sušvelninti ekonominio nuosmukio poveikį eksportuojančioms įmonėms 2. Plėsti galimybes susirasti naujų prekybos partnerių, aktyviau skverbtis į naujas rinkas 3. Sukurti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui palankią aplinką Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

19. Galimybių susirasti naujų prekybos partnerių, aktyviau skverbtis į naujas rinkas sudarymas • Sukurti efektyvesnę bendrą, valstybės institucijų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo sistemą, įsteigti viešąją įstaigą „Eksportuojančioji Lietuva“ optimizuojant rėmimo ir paslaugų verslui sistemą; • Parodų, konferencijų, verslo misijų, seminarų, leidinių ir kt. rinkodaros priemonių, įskaitant elektroninę, dalinis išlaidų padengimas; • Pilotinių eksporto projektų rėmimas; • Pertvarkyti, stiprinti ir plėtoti Lietuvos ekonominio atstovavimo užsienyje tinklą, didinti jo veiklos efektyvumą; • Eksporto skatinimui panaudoti išeiviją, pradėjusią savo verslą. 1. Sušvelninti ekonominio nuosmukio poveikį eksportuojančioms įmonėms 2. Plėsti galimybes susirasti naujų prekybos partnerių, aktyviau skverbtis į naujas rinkas 3. Sukurti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui palankią aplinką Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

20. Ekonominio nuosmukio poveikio eksportuojančioms įmonėms mažinimas • Eksporto kreditų draudimo sistemos dalyvaujant valstybei sukūrimas, kai valstybė prisiima draudimo riziką, parduodant prekes ar paslaugas į ne rinkos rizikos šalis: • ne rikos rizikos šalys • ne rinkos rizikos šalių segmento (ES bei EBPO šalyse) išplėtimas • papildomo prekinio kredito draudimo galimybė • “Atvirų kreditų” finansavimo sistema • Galimybė didelėms eksportuojančioms įmonėms gauti paskolas su INVEGA garantija kredito įstaigoms • “Naujos galimybės” – kaip eksporto plėtrą remianti priemonė • Struktūrinių fondų finansuojamas priemonės: Lyderis LT, E-verslas LT, Procesas LT 1. Sušvelninti ekonominio nuosmukio poveikį eksportuojančioms įmonėms 2. Plėsti galimybes susirasti naujų prekybos partnerių, aktyviau skverbtis į naujas rinkas 3. Sukurti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui palankią aplinką Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

21. Įgyvendinimas Pridėtinės vertės eksporto dalis 40 30 40% Didelės vertės Baltijos habas 20 30% Dėmesys pridėtinei vertei 20% Šiandien 2009 2012 2015 Laikas Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

22. Eksporto skatinimas: pagal rinkas Priemonės Rinkos Rėmimo tikslas 40 Baltijos jūros regionas – ŠV Europa ir Baltijos šalys Įsitvirtinti kaip namų rinkoje pasinaudojant konkurenciniais tradicinės pramonės ir paslaugų pranašumais Rinkodaros priemonių subsidijavimas, rinkų tyrimo finansavimas, sertifikavimas, misijų organizavimas, importuojančios išeivijos skatinimas, prekinis draudimas ir aktyvus pardavimas 30 Didžiosios ES šalys (F, D, NL, B, PL, IT) Plėstis rinkose sukuriant stabilią paklausą tradicinei pramonei ir paslaugoms bei turizmui 20 Rytų rinkos (NVS) Stiprinti maisto produktų ir tekstilės eksportą, paslaugas verslui, technologijas ir turizmą Eksporto finansavimas, prekinis draudimas, rinkodaros ir tyrimų finansavimas, diplomatinis atstovavimas, tiesioginio pardavimo finansavimas, pilotinių eksporto projektų rėmimas, prekinis draudimas ir aktyvus pardavimas Naujos rinkos Įeiti į rinkas, orientuojantis į maisto ir vartojimo prekes bei technologijas Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

23. Eksporto skatinimas: pagal ekonomikos šakas Ūkio šaka Rėmimo tikslas Priemonės 40 Intelektualinė pramonė Užtikrinti rinkų ilgalaikiškumą ir stiprinti kūrybinį ir gamybinį potencialą Investicijų, skirtų savikainos mažinimui, darbo našumo bei valdymo efektyvumui didinti; naujų produktų ir klasterių kūrimui ir darbuotojų mokymui, subsidijavimas 30 Tradicinė pramonė Remti projektus, užtikrinančius ilgai išliekančius konkurencinius pranašumus bei klasterių kūrimąsi, skatinant pridėtinės vertės augimą 20 Paslaugos Didinti paslaugų sukuriamą vertę ir ilgalaikį konkurencinį pranašumą Turizmas Kurti šalies patrauklumą aktyviam poilsiui, spa paslaugoms, kaimo ir konferenciniam turizmui Investicijų paslaugų plėtrai ir kokybei subsidijavimas Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS

24. Atstovavimas užsienyje • Atstovavimas – per ekonomines atstovybes, veikiančias prie ambasadų (nebūtinai ambasadose) • Ekonominės atstovybės vadovas – ekonominis atašė arba diplomatas, arba laimėjęs konkursą atstovas, veikiantis vienoje ar keliose šalyse, dirbantys pagal terminuotą sutartį ir su “vilko bilietu” ; • Atskirose šalyse galimas tik kontraktinis (projektinis) atstovavimas; • Rytų rinkose – tik per ekonomines atstovybes prie ambasadų; • Vakaruose: kelios ekonominės atstovybės, kurios koordinuoja privačiai dirbančias kompanijas, parenkamas terminuotam laikui konkurso būdu.

25. Siekiami rezultatai ir vertinimo kriterijai • Lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksporto padidėjimas • Prekių ir paslaugų eksporto dalies, palyginti su bendruoju vidaus produktu, padidėjimas • Su valstybės parama organizuotų verslo misijų, parodų ir mugių, rinkos tyrimo, ne rinkos rizikos draudimo ir informacinio aprūpinimo priemonių skaičius • Lietuvos Respublikos komercijos atašė, LEPA, viešosios įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva“ atstovų užsienyje skaičius, jų darbo organizuotų mokymų ir seminarų efektyvumas, apmokytų asmenų skaičius • Asocijuotų verslo struktūrų vertinimai, kaip vykdomos priemonės, skirtos eksportui palankiai aplinkai kurti 1. Sušvelninti ekonominio nuosmukio poveikį eksportuojančioms įmonėms 2. Plėsti galimybes susirasti naujų prekybos partnerių, aktyviau skverbtis į naujas rinkas 3. Sukurti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui palankią aplinką Eksporto strategija. ŪM PROJEKTAS