Mokinių žinių ir gebėjimų tradicini s ir kaupiam asis vertinimas mokant fizikos

1. Mokinių žinių ir gebėjimųtradicinis ir kaupiamasis vertinimas mokant fizikos Parengė Vilniaus S. Kovalevskajos ir Vilniaus Santaros vidurinių mokyklų fizikos mokytojas ekspertas Vladimiras Ovčinikovas ovcinikovas@kovalevskajos.vilnius.lm.lt Vilnius 2009

2. Mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo metodai: • Tradicinis • Kaupiamasis

3. Mokinių žinių ir gebėjimų tradicinio vertinimo prielaidos: • Būtinybė formuoti tam tikrą mokinio dalykinės kompetencijos lygį atsižvelgiant į jo profesinius ketinimus; • Būtinybė patikrinti pagrindinius mokinių gebėjimus ir įgūdžius bendrųjų ir egzaminų programų bei lavinimo standartų ribose.

4. Tradicinio vertinimo pagrindai: • Vertinimas vykdomas pagal lavinimo standartų, bendrųjų ir egzaminų programų reikalavimus; • Įskaitų sistemos naudojimas.

5. Įskaitų sistemos turinys: • Įskaitų pravedimo dažnis priklauso nuo fizikos pamokų skaičiaus (1-3įsk./mėn.); • Kiekvienas patikrinamasis darbas visiems mokiniams yra privalomas; • Mokiniai turi teisė pagerinti pažymį už kiekvieną patikrinamąjį darbą (1-2sav.); • Įskaitos laikymas, jeigu per pusmetį be pateisinamos priežasties buvo praleista 1/3 pamokų.

6. Patikrinamųjų ir bandomųjų darbų tipai: • Teminiai patikrinamieji darbai (teorinių žinių tikrinimas); • Kontroliniai darbai (uždavinių sprendimo įgūdžių tikrinimas); • Kompleksiniai kontroliniai darbai (teorinių žinių ir uždavinių sprendimo įgūdžių tikrinimas); • Laboratoriniai darbai (praktinių gebėjimų tikrinimas); • Bandomieji darbai iš atskirų fizikos temų. • Bandomieji darbai iš atskirų fizikos skyrių.

7. Patikrinamųjų darbų svertiniai koeficientai

8. Skirtingo pobūdžio ir sudėtingumo lygio uždavinių įtraukimas į patikrinamųjų darbų turinįužtikrinadarbų pajėgumą beimokinių žinių vertinimo patikimumą.

9. Skirtingo pobūdžio ir sudėtingumo užduotys: • Žinių ir supratimo tikrinimo užduotys (≈ 60%); • Problemų sprendimo, žinių taikymo užduotys (≈ 40%).

10. Darbas sudarytas iš aštuonių klausymų, iš kurių šeši pirmieji vertinami po vieną tašką, du paskutinieji – po du taškus. 5 pirmieji klausimai (tai yra 50%) yra žinių tikrinimo, šeštas (10%)– žinių supratimo, o 7 ir 8 (tai yra 40%) - problemų sprendimo ir žinių taikymo klausimai.

11. Vertinant bandomuosius ir patikrinamuosius darbus naudojama egzaminų vertinimo sistema, t.y., vertinimas pagal kriterijus, nustatytus pagal bendrų ir egzaminų programų reikalavimus.

12. Kinematika II 1 dalis 1. Dviratininkas važiuoja į šiaurę 8 m/s greičiu pučiant 6 m/s rytų vėjui. Koks vėjo greitis dviratininko atžvilgiu? A 2 m/s. B 6 m/s. C 10 m/s. D 14 m/s. 2. Paveiksle pavaizduoti trijų mašinų greičio priklausomybės nuo laiko grafikai. Laiko intervale nuo t1 iki t2 mašinos: A nuvažiavo vienodus kelius; B važiavo vienodu greičiu; C važiavo vienodu pagreičiu; D važiavo vienodu greičiu ir nuvažiavo vienodus kelius. 3. Rytą autobusas išvažiavo iš stoties, o vakare grįžo į ją. Per tą laiką spidometro skaitiklio rodmenys padidėjo 500 km. Koks autobuso nueitas kelias (l) ir poslinkis (s)? A l = s = 500 km. B l = 0, s = 500 km. C l = 500 km, s = 0.D l = s = 0 km. 4. Materialaus taško judėjimo Ox ašies kryptimi lygtis: x = 9 + 3t – t2. Kuri greičio priklausomybės nuo laiko lygtis? Visose lygtyse panaudoti SI vienetai. A v = 3t – t2. B v = 3 – 2t. C v = 9t – 3t. D v = 6 – t2. 5. Žmogus 5 km nuėjo per valandą, po to pusę valandos ilsėjosi ir likusius 7 km įveikė per 1,5 valandos. Koks žmogaus vidutinis greitis? A 4 km/h B 4,8 km/h C 5 km/h D 6 km/h 6. Kūnas juda apskritimu pagal laikrodžio rodyklę. Kokia linijinio greičio kryptis taške A? A1. B2. C 3. D4. 2 dalis 1. Atitrūkęs nuo stogo, ledo varveklis pro 2,1 m aukščio langą pralekia per 0,3 s. Laisvojo kritimo pagreitis 10 m/s2. Oro pasipriešinimo nepaisykite. 1.1. Kokiu greičiu ledo varveklis juda lango viršuje (taške A)? (3 taškai) 1.2. Kam lygus varveklio greičių lango apačioje (taške B) ir viršuje skirtumas? (2 taškai) 1.3. Nubraižykite kokybinį grafiką, vaizduojantį kaip kinta laikui bėgant ledo varveklio greitis nuo v1 iki v2, ir nusakykite koordinačių ašimis ir grafiko apriboto ploto fizikinę prasmę. (3 taškai) 1.4. Ką vadiname laisvuoju kritimu? (1 taškas) 2. Iš žaislinio pistoleto 4 m/s greičiu iššautas rutuliukas. Oro pasipriešinimo nepaisykite, laisvojo kritimo pagreitį laikykite 10 m/s2. 2.1. Parodykite taške A rutuliuko pagreičio kryptį. (1 taškas) 2.2. Kuriame trajektorijos taške rutuliuko greitis didžiausias? Atsakymą pagrįskyte. (2 taškai) 2.3. Rutuliukas iššautas iš h0 80 cm aukščio. Po kiek laiko rutuliukas pasieks žemę? (3 taškai) 2.4. Apskaičiuokite atstumą, kurį horizontalia kryptiminulėks rutuliukas. (2 taškai)

15. Per dabartinės fizikos brandos egzaminų vykdymo sistemos egzistavimo laikotarpį buvo parengta gausi ir labai vertinga brandos egzaminų medžiaga, leidžianti efektyviai rengti kontrolinius ir bandomuosius darbus.

16. Kad moksleiviai nesimokytų fizikos atmintinai, o stengtųsi suvokti reiškinius, naudinga keisti užduočių sąlygas bei rengti keletą kiekvieno kontrolinio darbo variantų.

17. Paveiksle pateikta judančio kūno pagreičio priklausomybė nuo laiko. • Kuris grafikas vaizduoja tiesiaeigį tolyginį judėjimą? • Kuris grafikas vaizduoja tiesiaeigį tolygiai greitėjantį judėjimą? • Kuris grafikas vaizduoja tiesiaeigį netolyginį judėjimą?

19. Tradicinis vertinimas leidžia patikrinti pagrindinius mokinių gebėjimus ir įgūdžius ugdymo(si) standartų, bendrųjų ir egzaminų programų ribose, tačiau nesudaro prielaidų mokinių kūrybinių gebėjimų ugdymui, neskatina susidomėjimo dėstomuoju dalyku, neleidžia silpnesniems mokiniams gauti gerą pažymį.

20. Mokinių žinių ir gebėjimų kaupiamojovertinimo prielaidos • Atsiranda galimybė individualizuoti ugdymosi procesą atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir poreikius; • Mokinys turi galimybę aktyviai dalyvauti ugdymo(si) procese, o tai skatina jo mokymosi motyvaciją; • Mokiniai skatinami mokytis sistemingai, įgyja savarankiško darbo įgūdžių; • Ugdytiniai gali stebėti mokymosi proceso rezultatus, pagerinti pažymius, nejaučia baimės prieš apklausą; • Vertinimo procedūra tampa objektyvesnė ir labiau suprantama mokiniui.

21. Kaupiamojovertinimo pagrindai: • Papildomų balų pridėjimas/atėmimas už įvairius ugdymo bei mokymo(si) veiklos aspektus; • Sukauptų balų naudojimo variantai: balų “konvertavimas” į pažymį arba balų pridėjimas prie pažymio už patikrinamąjį darbą (ne daugiau kaip 2 balai);

24. Sukauptų balų apskaitos lentelė

25. Sukauptų balų apskaitos lentelė

26. Taikanttik kaupiamąjį vertinimą gali kilti sunkumų tikrinant mokinių pagrindinius gebėjimus ir įgūdžius, nes galimos mokinių bazinio lygio žinių ir gebėjimų spragos. Skatinant mokinius atlikti aukštesnio lygio kūrybines užduotis, gana sunku sulyginti gautus pažymius ir mokinio žinių bei gebėjimų realų lygį.

27. Įvairių vertinimo metodų derinimas leidžia patikrinti pagrindinius mokinių gebėjimus ir įgūdžius, formuoja aukštesnį kompetencijos lygį, motyvuoja ugdymo(si) procesą, skatina mokinių kūrybiškumą, užtikrina objektyvus mokinių žinių ir gebėjimų vertinimas.

28. Ačiū už dėmesį.