PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS JAUNIMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS

1. PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS JAUNIMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS 2012-05-25 Palanga

2. KONTEKSTAS IR UŽDAVINIAI • Vertinimas atliktas įgyvendinant ESF ir LR biudžeto lėšomis finansuojamą, JRD įgyvendinamą projektą Nr. VP1-4.1-VRM-07-V-01-002 „Integruotos jaunimo politikos plėtra“. • Siekiant vertinimo tikslų: • surinkti duomenys apie jaunimo politikos padėtį savivaldybėje, joje įgyvendinamas programas ir jaunimui skirtas priemones; • išsiaiškinti savivaldybės jaunimo politikos privalumai ir trūkumai; • aptarti gerosios praktikos pavyzdžiai; • surinktus duomenis išanalizavus pagal išskirtus vertinimo klausimus ir įvertinimo lenteles, pateiktos išvados ir rekomendacijos jaunimo politikos įgyvendinimo prielaidoms ir įgyvendinimo procesui tobulinti.

3. TEMINĖS VERTINIMO SRITYS • Prielaidos jaunimo politikai (JP) įgyvendinti. • Jaunimo dalyvavimas. • Parama jaunimui. • Jaunimo neformalus ugdymas, jaunimo mokymai ir konsultavimas. • Tarpžinybiškumas, tarpsektoriškumas, jaunimo politikos integralumas. • Jaunimo informavimas. • Jaunimo politikos tobulinimas ir inovacijos. • Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas. • Geroji praktika. • Įžvalgos dėl rezultatyvumo.

4. DUOMENŲ RINKIMO METODAI • Giluminiai interviu: interviu su Palangos miesto savivaldybės JRK; • Antrinių šaltinių ir statistinių duomenų analizė: surinkus įvairius, vertinimui reikalingus, duomenis, atlikta jų analizė, taip pat atlikta dokumentų analizė ir antrinių šaltinių analizė; • Apklausa: 2011 m. rugsėjo mėn. atlikta savivaldybėje veikiančių, su jaunimu dirbančių, organizacijų apklausa. Joje dalyvavo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovai bei savivaldybėje veikiančių jaunimo organizacijų ar grupių atstovai.

5. PRIELAIDOS JP ĮGYVENDINTI PRIVALUMAI TRŪKUMAI • Sudaryta pakankamai gerai jaunimą atstovauti galinčios sudėties JRT. • Nuo 2006 m. yra paskirtas už jaunimo politikos koordinavimą atsakingas asmuo. • 2010 m. de jure baigėsi savivaldybės jaunimo politikos koncepcijos galiojimas. • JRK nėra įtraukta į jaunimo problemas nagrinėjančias komisijas ir darbo grupes.

6. REKOMENDACIJOS • Apsvarstyti, ar savivaldybėje reikalinga jaunimo politikos koncepcija /strategija, ar esamų planavimo dokumentų pakanka. • Sistemingai tiriant ir vertinant jaunimo situaciją, analizės pagrindu dera išskirti prioritetines jaunimo grupes, joms numatyti specifines priemones. • Siekiant sisteminio požiūrio, turėtų būti aiškiau reglamentuota jaunimo veiklos finansavimo tvarka, nustatyta, kurios, jaunimo politiką įgyvendinančios, institucijos turėtų teikti metines ataskaitas tarybai ar administracijos direktoriui. • Savivaldybės administracijos padaliniams dera prisiimti ne vien jaunimo atstovų deklaruojamų problemų sprendėjo, bet ir problemų identifikavimo bei sprendimų paieškos iniciavimo funkciją. • JRK metiniai veiklos planai ir veiklos ataskaitos, taip pat pareigybės aprašymas turėtų būti skelbiami viešai. • JRK galėtų būti užtikrintos dar geresnėsgalimybės kelti kvalifikaciją.

7. JAUNIMO DALYVAVIMAS TRŪKUMAI PRIVALUMAI • Jauni asmenys yra 2-iejų bendruomenių valdybų nariai. • Jauni asmenys gali dalyvauti daugumos organizacijų savivaldoje. • Savivaldybėje veikia keliolika jaunimo organizacijų ir keletas neformalių grupių. Veikia sporto ir kultūros klubai bei neformalaus ugdymo įstaigos. • Jaunimas turi galimybes dalyvauti formaliojo švietimo įstaigų savivaldoje. • Savivaldybės taryboje dirba 26 metų tarybos narys. • Penki iš dešimties JRT narių yra jaunimo atstovai. • Nepakankamas žinojimas apie tai, kad ir kaip jaunimas galėtų dalyvauti su jaunimu dirbančių organizacijų savivaldoje. • Nepakankamai jaunimo yra įsitraukę į jaunimo organizacijų ar klubų veiklą. • Mokinių savivaldos didžia dalimi rūpinasi mokyklos renginių organizavimu bei dažniausiai formaliai dalyvauja mokyklos tarybos veikloje. • JRT sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir neturi lemiančios įtakos sprendžiant jaunimo problemas.

8. REKOMENDACIJOS • Daugiau dėmesio skirti vietos bendruomenių jaunimo įtraukimui. Siūloma nuolat vykdyti jaunimo dalyvavimo bendruomenėse, neformaliuose judėjimuose analizę. • Daugiau dėmesio skirti jaunimo informavimui. • Didinti jaunimo sąmoningumą ir skatinti aktyvumą, motyvuoti jaunus žmones kuo aktyviau įsitraukti tiek į pilietines, tiek į politines iniciatyvas. • Stiprinti ir kuo labiau įtraukti jaunimo organizacijas, dirbti su jaunimo ir visuomenės lyderiais, juos geriau įtraukti į politikos formavimą. Galbūt reikalingos reguliariai vykstančios jaunimo organizacijų mugės. • Motyvuoti ir skatinti jaunimą dalyvauti formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų savivaldoje. • Jaunimo politinės pakraipos organizacijoms intensyviau ruošti jaunimo lyderius, kurie būtų motyvuoti dalyvauti savivaldybės tarybos veikloje.

9. PARAMA JAUNIMUI

10. PARAMA JAUNIMUI 2 PRIVALUMAI TRŪKUMAI • Nors jaunimo projektams įgyvendinti skiriamų lėšų apimtis nuo 2008 m. sumažėjo, finansavimas išliko nepaisant ekonominio sunkmečio. • Dėl ribotų finansinių galimybių savivaldybės parama jaunimo organizacijų projektams yra sumenkusi. • Materialinės paramos poreikis (pirmiausia - patalpoms išlaikyti ir joms remontuoti) yra didelis, tačiau savivaldybės administracija pastaraisiais metais materialinės paramos neteikia. • Jaunimo organizacijose trūksta žinių ir kompetencijos dalyvauti nacionalinio ir tarptautinio lygmens projektuose.

11. REKOMENDACIJOS • Savivaldybės administracijai reikėtų gerinti pareiškėjų informavimą, mokymą, vertinimo rezultatų aiškinimą ir kitą komunikavimą su jaunimo organizacijomis, siekiant padidinti kokybiškų projektų srautą savivaldybėje. • Išanalizuoti materialinės paramos skyrimo formas ir pasirinkti tas, kurios labiausiai pasiteisina. • Savivaldybėje galėtų būti įkurtas jaunimo centras ar kita atviroji erdvė jaunimui rinktis, bendrauti. Šiame centre galėtų veikti klubai ar organizacijos, jame būtų realizuojamos jaunimo neformalaus ugdymo iniciatyvos. • Inicijuoti nacionalinius ir tarptautinius projektus kartu su jaunimu, juos mokant rengti paraiškas, įsitraukiant į nacionalinius ir tarptautinius tinklus. • Dera svarstyti apie studijų finansavimą gabiems jaunuoliams, kurie gyvena nepasiturinčiose šeimose.

12. NEFORMALUS UGDYMAS

13. NEFORMALUS UGDYMAS 2 TRŪKUMAI PRIVALUMAI • Bent kelios organizacijos savivaldybėje vykdo neformalaus ugdymo ir švietimo veiklas (pvz., švietimo įstaigos, viešoji biblioteka). • Bent keli jaunimo klubų vadovai yra suinteresuoti gerinti jaunimo neformalaus ugdymo situaciją, aktyviai ieško bendradarbiavimo tarp savivaldybės ir jaunimo organizacijų gerinimo būdų. • Jaunimo organizacijos pažįsta ir taiko didelę neformalaus ugdymo metodų įvairovę. • Jaunimo neformalaus ugdymo ir švietimo poreikiai savivaldybėje nėra patenkinami, paslaugų ir jų prieinamumo jaunuoliams trūksta. • Nėra atliekami sistemingi mokymų poreikio tyrimai.

14. REKOMENDACIJOS • Jaunimo neformalus ugdymas turėtų išlikti svarbiu savivaldybės jaunimo politikos prioritetu. • Atsižvelgiant į ribotas finansines savivaldybės galimybes, neformaliam švietimui turėtų būti išnaudojamos nacionalinio projektinio finansavimo galimybės, potencialiai jungiantis su kitomis savivaldybėmis. • Turėtų būti sistemingai tiriami jaunimo mokymo ir ugdymo poreikiai, pradedant nuo vidurinio lavinimo mokyklų (pvz., siekiant jaunuolius parengti įsidarbinimui). • Sukurti su jaunimu dirbančių asmenų duomenų bazę, kad įvairios jaunimo organizacijos ir neformalios grupės turėtų galimybę prieiti prie tokios informacijos. Kelti tokių asmenų kvalifikaciją, pasitelkiant kitus savivaldybės darbuotojus, nacionalinių institucijų atstovus, taip pat savivaldybės svečius. • Didinti neformalaus ugdymo paslaugų prieinamumą ir įvairovę, atsižvelgiant į jaunų asmenų poreikius.

15. JAUNIMO INFORMAVIMAS

16. JAUNIMO INFORMAVIMAS 2 PRIVALUMAI TRŪKUMAI • Palangos vietinėje spaudoje yra kassavaitinis priedas, skirtas jaunimui „Ilgoji pertrauka“. • Apie vykdomą veiklą savo svetainėse skelbia jaunimo organizacijos ir klubai. • JRK ir jaunimo rengiami straipsniai yra visada publikuojami vietos leidiniuose. • Vietos leidiniuose yra specialiai jaunimui skirtas priedas. • Savivaldybės svetainėje esanti rubrika turėtų būti interaktyvesnė, informacija dažniau atnaujinama, daugiau dėmesio skirti informavimui ne tik paties jaunimo ar su jaunimu dirbančių asmenų, bet ir kitų tikslinių grupių – bendruomenių, verslo, žiniasklaidos.

17. REKOMENDACIJOS • Jaunimą daugiau informuoti apie savivaldybės sprendimus, ieškoti efektyvesnių būtų tai daryti. • Dažniau turėtų būti atnaujinama savivaldybės internetinė svetainė. Joje turėtų būti patalpintos nuorodos, kur dar papildomos informacijos jauni žmonės galėtų rasti. Kita vertus, pačios jaunimo organizacijos galėtų būti aktyvesnės viešindamos jaunimui aktualią informaciją, nes JRK el. paštu negali pasiekti neaktyvaus jaunimo. • Surengti jaunimo organizacijų ar jaunimo vykdytų projektų mugę-pristatymą. • Sukurti interaktyvų Palangos jaunimo portalą internete. • Skatinti viekiančias jaunimo organizacijas keistis informacija apie savo vykdomas veiklas, kad visos jaunimo iniciatyvos taptų matomesnės. • Jaunimo veiklai pristatyti naudoti jaunimo tarpe populiarius socialinius tinklus, prisidėti kuriant ir tobulinant jaunimo organizacijų internetines svetaines.

18. TARPŽINYBIŠKUMAS PRIVALUMAI TRŪKUMAI • Savivaldybėje veikia pariteto principu sudaryta Jaunimo reikalų taryba. • Metinis JRT veiklos planas sudarytas. • JRT aktyvumas nemažas – JRT pateikia įvairius prašymus, formuluoja rekomendacijas. • Spręsdami jaunimo klausimus, bendradarbiauja skirtingi savivaldybės administracijos skyriai, pasitelkiamos kitos institucijos. • Palyginti maži JRT veiklos įgaliojimai ir įtaka formuojant savivaldybės JP. • Jaunimo politikos gairės nėra numatytos strateginiame savivaldybės plane ir atskirų skyrių veiklos planuose. • Be JRT, tiesiogiai jaunimo klausimams skirtų tarpžinybinių tinklų nėra. • Tarpžinybinėse komisijose ir darbo grupėse jaunimo atstovai dalyvauti gali, bet lankosi retai.

19. REKOMENDACIJOS • Stiprinti JRT veiklą ir įgaliojimus, susieti JRT veiklą su JRK metinės veiklos programos formavimu ir įgyvendinimu. • Toliau formuoti metinius JRT veiklos planus ir priskirti atsakomybę už jų įgyvendinimą JRT nariams. • JRT nariai patys turėtų aktyviau naudotis suteikiamomis galimybėmis, su kuriomis turėtų būti supažindinami. • Į savivaldybės jaunimo politikos įgyvendinimą labiau įtraukti skirtingų savivaldybės administracijos skyrių atstovus, siekti kad jaunimo politikos įgyvendinimas apimtų visas jaunimui svarbias viešosios politikos sritis. • Apsvarstyti galimybes ir poreikius jaunimo atstovus įtraukti į jau veikiančias tarpžinybines darbo grupes ir tinklus. • JRK ir / ar kitus su jaunimu dirbančių savivaldybės administracijos padalinių atstovus įtraukti į savivaldybės administracijos inicijuojamas darbo grupes ar komisijas, kurios gali įtakoti jaunimo situaciją.

20. POLITIKOS TOBULINIMAS IR INOVACIJOS

21. TOBULINIMAS IR INOVACIJOS 2 PRIVALUMAI TRŪKUMAI • JRK renka duomenis apie savivaldybės jaunimą, jaunimo organizacijas. • Kelios jaunimo organizacijų vykdo vidinius veiklos įsivertinimus. • Surinkti duomenys naudojami formuojant savivaldybės strateginį planą, skyrių planus. • 2012-02-21 įsteigta darbo grupė dėl jaunimo centro įkūrimo. • Savivaldybėje sistemingi tyrimai ir vertinimai jaunimo politikos srityje nėra atliekami. • Jaunimo politikos tyrimų rezultatai savivaldybės jaunimo politikai tobulinti naudojami nepakankamai. • Dėl ekonominio sunkmečio inovacijų įgyvendinimas jaunimo politikos srityje sumažėjo.

22. REKOMENDACIJOS • Sudaryti jaunimo situacijos rodiklių sąrašą, jį kasmet atnaujinti ir viešinti. Jaunimo rodikliai turi būti sudaromi atsižvelgiant į įvairių skyrių poreikius, juos renkant bendradarbiaujama su įvairiomis savivaldybėje veikiančiomis organizacijomis. • Diegti sistemingus jaunimo poreikių tyrimus, kuriuos atlikti kasmet, siekiant duomenų palyginamumo, situacijos pokyčių įvertinimo. • Savivaldybėje įgyvendinama jaunimo politika turėtų būti kasmet vertinama pagal numatytus produkto ir rezultato rodiklius; o kas keturis – penkis metus turėtų būti atliekamas poveikio vertinimas (vertinama įtaka numatytiems efekto kriterijams). Poveikio vertinimas turėtų būti siejamas su savivaldybės strateginio plano įgyvendinimo pabaiga ir naujo plano formavimo pradžia, siekiant tinkamai atsižvelgti į vertinimo rezultatus. • Politikos įgyvendinimo vertinimui savivaldybė turėtų numatyti reikiamus finansinius išteklius.

23. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS PRIVALUMAI TRŪKUMAI • Užmegzti ryšiai su kitų šalių savivaldybių institucijomis, kurios taip pat įgyvendina jaunimo politiką. • Dėl žinių ir kompetencijos trūkumo jaunimas palyginti menkai pasinaudoja tarptautinio bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis, laiko jas mažiau aktualiomis.

24. REKOMENDACIJOS • Pirma, kuo geriau išnaudoti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes savivaldybės administracijos darbuotojų, įskaitant JRK, kompetencijai stiprinti ir susipažinti su gerąja užsienio šalių patirtimi sprendžiant jaunimo problemas, formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką. • Antra, ši kompetencija ir patirtis turėtų būti panaudojama sprendžiant jaunimui aktualiausius klausimus, remiantis sistemingai vykdomais jaunimo poreikių tyrimais.

25. GEROJI PRAKTIKA • Sėkmingas bendradarbiavimas tarp savivaldybės administracijos atstovų ir jaunimo organizacijų; • JP priemonių sėkmingas pritaikymas tikslinėms grupėms; • Efektyvus problemos sprendimas. • Gerosios praktikos pavyzdžiu galima vadinti antrajį aspektą atitinkantį precedentą - 2012 m. jau penktąjį kartą vyksiančiomis ekstremalaus sporto varžybomis „KaRRamBa“.

26. APIBENDRINIMAS Prielaidos JP įgyvendinimui – vertinamos gerai Jaunimo dalyvavimas – vidutiniškai Parama jaunimui – vidutiniškai Jaunimo neformalus ugdymas, jaunimo mokymai ir konsultavimas - vidutiniškai Tarpžinybiškumas, tarpsektoriškumas, jaunimo politikos integralumas - gerai Jaunimo informavimas - gerai Jaunimo politikos tobulinimas ir inovacijos – vidutiniškai Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas – gerai 2014-08-20

27. ĮŽVALGOS DĖL REZULTATYVUMO

28. ĮŽVALGOS DĖL REZULTATYVUMO - 2

29. Ar yra prielaidų teigti, kad savivaldybės JP pasieks rezultatų? • Savivaldybės JP didžiąja dalimi apima nacionalinės jaunimo politikos kryptis, visgi daugiau dėmesio dera skirti šioms sritims: • Jaunimo užimtumo ir aktyvumo skatinimui (orientuojantis ne tik į aktyvųjį, bet ir neaktyvų, probleminį, socialiai pažeidžiamą jaunimą); • Jaunai šeimai ir būstui; • Švietimo plėtrai; • Savanorystės skatinimui.

30. AČIŪ UŽ DĖMESĮ Marius Ablačinskas VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas Mob. tel. 8~620 75 213