BESIMOKANČIŲJŲ ŽINIŲ VERTINIMAS

BESIMOKANČIŲJŲ ŽINIŲ VERTINIMAS Doc., dr. G. Gedvilienė 2005, gruodžio 14 d.

BESIMOKANČIŲJŲ ŽINIŲ VERTINIMO MODELIS Grįžtamojo ryšio teikimas Vertinimo priemonių taikymas

DĖSTYTOJO KOMPETENCIJOS VERTINANT • Gebėjimasapibrėžti vertinimo strategiją, atsižvelgiant į besimokančiųjų mokymosi poreikius ir nuotolinio studijų modulio tikslus, turinį ir metodus; • Gebėjimasnustatyti vertinimo tikslus ir kriterijus, atskleidžiančius besimokančiųjų pasiekimų lygį pagal numatomus nuotolinių studijų dalyko mokymosi rezultatus; • Gebėjimas parinkti vertinimo metodus, laiduojančius objektyvios informacijos apie besimokančiųjų pasiekimus surinkimą;

DĖSTYTOJO KOMPETENCIJOS VERTINANT • Gebėjimasparengti ir taikyti vertinimo priemones, atsižvelgiant į nuotolinio studijų dalyko tikslus, turinį ir mokymo metodus; • Gebėjimas teikti ir priimti konstruktyvią grįžtamąją informaciją apie besimokančiųjų pasiekimus ir mokymosi sunkumus nuotolinio mokymo kurse. • Gebėjimas reflektuoti ir adekvačiai vertinti savo paties veiklą vertinimo procese.

Poreikių nustatymas

VERTINIMO KRITERIJAI • dėstytojas gali nesuprasti kriterijų svarbos; • dėstytojas gali suprasti, bet jam sunku juos tiksliai aprašyti; • dėstytojas gali aprašyti, bet nesugebėti paaiškinti; • dėstytojas gali nesutikti su kriterijų aprašymo idėja, nes tai “mažintų jo akademinę laisvę”; • dėstytojas gali palikti klausimą labai atvirą, siekdamas patikrinti studentogebėjimus struktūrizuoti atsakymą ir pasirinkti metodą pačiam.

Vertinimo metodai • testai; • mokymosi pasiekimų aplankas; • grupės darbas;

Testo klausimų tipai • Taip/Ne (teisinga – neteisinga) klausimai, kuriuose tik du galimi atsakymo variantai. • Rinkimosi iš keleto alternatyvų klausimai: • Su vienu teisingu atsakymo variantu iš kelių. • Su keliais teisingais atsakymo variantais iš keleto. • Atitikmenų parinkimo (iš dviejų grupių sąvokų) klausimai • Trumpo atsakymo klausimai, reikalinga koncentruota informacija. • Ilgo atsakymo klausimai, reikalaujant paaiškinimo arba kitu atveju – savo nuomonės reiškimo.

PASIEKIMŲ APLANKAS Pasiekimų aplanko paskirtis: • Skatinti studento savivoką, savigarbą, pasitikėjimą savimi; • Padėti studentui suprasti, kokiais kriterijais remiantis priimami sprendimai apie pasiekimus; • Tobulinti studijų programą ir veiklos organizavimą, akcentuojant studento bendruosius gebėjimus.

PASIEKIMŲ APLANKAS Besimokančiojo pasiekimų aplankas yra: • Įrašų rinkinys, kuriame nuolat yra kaupiama įvairaus pobūdžio informacija apie pasiekimus; • Studento nuosavybė, kurią jis gali rodyti arba ne kitiems asmenims; • Registruojami teigiami pasiekimai ir pateikiamos pastabos ir komentarai, kurie yra tobulintino pobūdžio.

PASIEKIMŲ APLANKAS Pasiekimų aplanką galėtų sudaryti šios dalys: • Titulinis lapas; • Bendra informacija apie studentą; • Bendra informacija apie studijų dalyką; • Studento vertinimas(kaupiamasis); • Studento savo žinių vertinimas; • Studento biblioteka; • Darbų pavyzdžiai; • Dėstytojo komentarai.

PASIEKIMŲ APLANKAS Metodai, kurie naudojami duomenų rinkimui: • Formalusis egzaminas raštu; • Testai (trumpų atsakymų, žodiniai); • Klausimai ir atsakymai; • Interviu; • Projektas; • Atvejų analizė; • Praktinio atlikimo testas; • Realių situacijų modeliavimas; • Egzaminas raštu su klausimais, naudojant literatūrą; • Brėžinių ar grafikų testai; • Referatai ir kt.

GRUPINIO DARBO VERTINIMAS Ugdomi šie socialiniai ir tarpasmeniniai gebėjimai: • bendradarbiavimo su kitais; • Vadovavimo; • Susitarimo dėl grupinių užduočių vykdymo ir pristatymo; • Besimokančiųjų ir sprendžiamąjį balsą turinčiųjų asmenų apklausos; • Pagalba besimokantiems ir jų konsultavimas; • Kitų atlikto darbo vertinimas.

GRUPINIO DARBO VERTINIMAS Grupinio darbo vertinimo ypatumai: • Grupė gali pasiekti daugiau nei vienas besimokantis; • Asmens trūkumai gali būti padengiami kitų grupės narių privalumais; • Jei grupė suformuota atsitiktinai, vidutiniai grupės narių sugebėjimai bus panašūs; • Kai kuriais atvejais nepriimtina, kad balai būtų vienodai aukšti; • Mažiau buvę grupei reikšmingi asmenys, kurie verti žemesnio balo, gauna vienodą; • Problema parašyti teisingą balą studentui apsunkina grupinio darbo panaudojimą, nežiūrint į didžiulius privalumus studijoms.

KODĖL MES VERTINAME? • Pastiprinti, paskatinti mokymąsi; • Patikrinti žinias, supratimą/gebėjimus; • Pritaikyti mokymąsi prie besimokančiojo individualių savybių; • Suteikti grįžtamąjį ryšį besimokančiajam; • Diagnozuoti pradedančių mokytis individualius ypatumus ir gebėjimus; • Suteikti grįžtamąjį ryšį dėstytojui; • Padėti siekti pažangos; • Prognozuoti užduoties įvykdymą; • Suteikti kompetenciją.

GRUPINIO DARBO VERTINIMAS Asmeniniai gebėjimai: • Atvirumas, sumanumas, vaizduotė ir kūrybingumas; • Turimi pozityvūs požiūriai ir bendražmogiškos vertybės, kaip empatija; • Asmenybės vientisumas, emocinis atsparumas, atkaklumas, socialinė atsakomybė; • Mokėjimas vadovauti; • Rūpestis dėl kokybės;

GRĮŽTAMASIS RYŠYS • Konstruktyvus grįžtamasis ryšys gali būti pozityvus ir negatyvus. • Kritika – neigiamas grįžtamasis ryšys

GRĮŽTAMASIS RYŠYS 1. Grįžtamasis ryšys turi būti studentui suprantamas. Dėstytojas turi žinoti: • Ką? (nori pasakyti); • Kodėl? (nori tai pasakyti); • Kada? (yra tinkamiausias laikas tai pasakyti); • Kokioje? (aplinkoje ruošiasi tai pasakyti)

Dėstytojo savęs vertinimas • Autonomiškumas(taikomųmetodų įvairumas) • Atsakomybė( programos derinimas); • Dėstytojo profesinės pareigos. Pasiruošimas užsiėmimui (medžiagos pristatymas, tarpusavio santykiai, komunikacija, vertinimas, dalykinė kompetencija)

Dalyko vertinimas • Tikslai; • Metodai; • Klausimynai, interviu; • Studentų kurso vertinimas; • Duomenų rinkimas; • Kurso įvertinimo ataskaita.

VERTINIMO VIETA DĖSTYTOJO VEIKLOJE • Kieno darbą jis vertins? • Ką vertins? • Kokio pobūdžio mokymąsi vertins? • Kam vertins? Koks vertinimo tikslas? • Kaip vertins? • Kada vertins? • Kas parengs užduotis, testus? • Kas pateiks išvadas apie studento pasiekimus ir rekomendacijas? • Kas pateiks grįžtamąją informaciją besimokantiems apie gautus rezultatus?

DĖSTYTOJO PAREIGOS VERTINANT Dėstytojas privalo: • iš anksto supažindinti studentą su vertinimu; • Paruošti studentą vertinimui; • Pats pasiruošti vertinimui; • Atlikti vertinimą; • Priimti sprendimą; • Aptarti vertinimą ir įvertinimą; • Registruoti įvertinimo rezultatus.

REIKALAVIMAI VERTINIMO ORGANIZAVIMO PROCESUI • Aiškiai apibrėžiami studijų tikslai; • Apibrėžiami ir pagrindžiami vertinimo kriterijai; • Taikomi įvairūs vertinimo metodai; • Vertinimas neturi priklausyti nuo išankstinių dėstytojo nuostatų; • Studentai dalyvauja refleksijoje; • Teikiama grįžtamojo ryšio informacija; • Vertinimas studijų procese turi atlikti studijų kokybės užtikrinimo funkciją.

VERTINIMO PRASMĖ STUDENTUI - atliepti jo individualius psichologinius ypatumus; - suteikti informaciją apie jo pažangą, silpnąsias ir stipriąsias mokymosi puses: jam pačiam; - skatinti mokymosi motyvaciją, nukreiptą ne į pažymį, kaip mokymosi tikslą, bet gebėjimų sklaidą, -būti siejamas su pasiekimų rinkimu ir fiksavimu; - padėti rinktis optimalius ir labiausiai jam tinkančius mokymosi būdus; - adekvataus savęs bei savo sugebėjimų vertinimo ugdymui; - būti siejamas su tikslu, nusakančiu pasiekimų ir pažangos prasmę ateities veiklai.

BESIMOKANČIŲJŲ ŽINIŲ VERTINIMAS