ES institucijų ir TDO bendradarbiavimas darbo ir užimtumo politikos formavime (Soft ir Hard Law)

1. ES institucijų ir TDO bendradarbiavimas darbo ir užimtumo politikos formavime (Soft ir Hard Law) Parengė: Ramunė Valeikaitė- Časnovičienė

2. Tarptautinė darbo organizacija (TDO) yra specializuota Jungtinių tautų organizacijos agentūra • TDO tikslas- siekti socialinio teisingumo taip pat žmogaus ir darbo teisių tarptautinio pripažinimo. • TDO formuoja tarptautinius darbo standartus, Konvencijomis ir Rekomendacijomis nustatydama minimalius bazinius darbo teisės standartus: asociacijų laisvę, teisę jungtis į organizacijas, kolektyvines derybas, priverstinio darbo panaikinimą, lygias galimybes ir kitus darbo santykių standartus.

3. TDO prioritetai • TDO, teikdama techninę paramą, pirmenybę teikia: • -profesiniam mokymui ir profesinei reabilitacijai; • -užimtumo politikai; • -darbo administravimui; • -darbo teisei ir darbo santykiams; • -darbo sąlygoms; • -valdymo vystymui; • -kooperacijai, • -socialinei apsaugai; • -darbo statistikai, darbų saugai ir sveikatai. • TDO remia darbdavių ir darbuotojų organizacijų savarankiškumo vystymą ir teikia šioms organizacijoms mokymo ir konsultavimo paramą. Jungtinių Tautų Organizacijos sistemoje TDO turi unikalią trišalę struktūrą, kurios valdyme darbuotojų ir darbdavių atstovai lygiomis teisėmis dalyvauja kartu su valstybės valdymo institucijų atstovais.

4. Tarptautinės sutartys (dvišalės ir daugiašalės) • Tarptautinė sutartis – tai tarp dviejų ar daugiau valstybių ar kitų tarptautinės teisės subjektų sudarytas susitarimas dėl jų savitarpio teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar nutraukimo. Tarptautinės sutartys užima svarbią vietą teisės šaltinių hierarchijoje ir turi viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu. • Būtina pripažinti nuolat didėjančią sutarčių, kaip tarptautinės teisės šaltinio ir kaip taikausbendradarbiavimo tarp valstybių, nepriklausomai nuo jų konstitucinės ir socialinės santvarkos, plėtojimo priemonės svarbą.

5. ES kaip tarptautines sutartis viršnacionaliniu mastu galintis sudaryti teisės subjektas • Teisiniu požiūriu Europos Sąjunga (toliau – ES) yra tarptautinė organizacija, į kurią savo valia susijungė 27 laisvos ir nepriklausomosvalstybės, turinčos tikslą skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę. • Lietuvos politologai mano, kad „Europos Sąjunga yra regioninė tarptautinė organizacija, kurioje vyksta joje dalyvaujančių valstybiųįvairiapusė integracija ir kuri pagal daugelį požymių gali būti priskiriamaviršnacionalinių tarptautinių organizacijų grupei“ (F. Žigaras, psl. 570).

6. ES institucijų vaidmuo darbo, užimtumo ir socialinės politikos srityje (ES vidaus, t.y. šalių narių ir tarptautiniu mastu) • EB sut. 94 str.”Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, vieningai leidžia direktyvas dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, turinčių tiesioginę įtaką bendrosios rinkos sukūrimui ar veikimui, suderinimo” • 128 str. 1. Europos Vadovų Taryba, remdamasi bendru kasmetiniu Tarybos ir Komisijos pranešimu, kasmet svarsto užimtumo padėtį Bendrijoje ir patvirtina dėl jos padarytas išvadas. • 2. Vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos išvadomis, Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma bei remdamasi Komisijos pasiūlymui ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Regionų komitetu bei 130 straipsnyje minėtu Užimtumo komitetu, kasmet parengia gaires, į kurias valstybės narės atsižvelgia vykdydamos savo užimtumo politiką. Šios gairės atitinka bendras gaires, nustatytas pagal 99 straipsnio 2 dalį. • 3. Kiekviena valstybė narė pateikia Tarybai ir Komisijai metų pranešimą apie svarbiausias priemones, kurių buvo imtasi užimtumo politiką įgyvendinant pagal 2 dalyje paminėtas užimtumo politikos gaires. • 4. Taryba, remdamasi 3 dalyje paminėtais pranešimais ir susipažinusi su Užimtumo komiteto nuomone, valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimą kasmet nagrinėja atsižvelgdama į užimtumo politikos gaires. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, kvalifikuota balsų dauguma gali teikti valstybėms narėms rekomendacijas, jei mano, kad tokiam nagrinėjimui to reikia. • 5. Remdamosi to nagrinėjimo rezultatais, Taryba ir Komisija parengia Europos Vadovų Tarybai bendrą metų pranešimą apie užimtumo padėtį Bendrijoje ir užimtumo gairių įgyvendinimą.

7. 137 straipsnis (* )1. Siekdama 136 straipsnyje keliamų tikslų, Bendrija remia ir papildo valstybių narių veiklą šiose srityse: • a) visų pirma darbo aplinkos gerinimo siekiant rūpintis darbuotojų sveikatą ir sauga; b) darbo sąlygų; c) darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos; d) darbuotojų socialinės apsaugos nutraukus darbo sutartį; • e) darbuotojų informavimo ir konsultavimo; f) atstovavimo darbuotojų ir darbdavių interesams bei šių interesų ir bendrų sprendimų kolektyvinio gynimo atsižvelgiant į 5 dalį; g) Bendrijos teritorijoje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo sąlygų; h) iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos nepažeidžiant 150 straipsnio; • i) moterų ir vyrų lygybės dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe; j) kovos su socialine atskirtimi; • k) socialinės apsaugos sistemų modernizavimo nepažeidžiant c punkto. • 2. Šiuo tikslu Taryba: • a) gali numatyti priemones, skirtas valstybių narių bendradarbiavimui skatinti rodant iniciatyvą tobulinti žinias, plėtoti keitimąsi informacija ir geriausia patirtimi, remti naujoviškus požiūrius ir vertinti patirtį, išskyrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą; • b) atsižvelgdama į kiekvienoje valstybėje narėje esamas sąlygas ir technines taisykles, gali šio straipsnio 1 dalies a–i punktuose nurodytose srityse direktyvomis nustatyti būtiniausius laipsniško įgyvendinimo reikalavimus. Tokiose direktyvose vengiama nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, galinčius varžyti mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir plėtojimą. • Taryba teisės aktus priima 251 straipsnyje nustatyta tvarka pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, išskyrus 1 dalies c, d, f ir g punktuose nurodytas sritis • ES tarptautiniu mastu kaip tarptautinės teisės subjektas (t.y. tarptautinė organizacija) ratifikuoja ir denonsuoja tarptautines sutartis su kitomis tarptautinėmis organizacijomis (TDO, JT)

8. EB sutartyje, JTO Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir TDO konvencijoje Nr.100įtvirtintos tos pačios nuostatos • EB 141 straipsnis.1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį. • 2. (*) Straipsnis su pakeitimais, padarytais Nicos sutartimi. • Vienodas užmokestis nediskriminuojant dėl lyties reiškia, kad: a) užmokestis už tą patį vienetinį darbą apskaičiuojamas taikant tą patį mato vienetą; b) valandinis užmokestis už tą patį darbą yra vienodas. • 3. Taryba 251 straipsnyje nustatyta tvarka, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, imasi priemonių užtikrinti, kad būtų taikomas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principas, taip pat vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas. • 4. Siekiant užtikrinti visišką moterų ir vyrų lygybę per visą darbingą amžių, vienodo požiūrio principas nekliudo valstybėms narėms ir toliau laikytis arba imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai verstis profesine veikla arba šalinančias ar kompensuojančias nepalankias profesinės veiklos sąlygas. • TDO konvencija Nr. 100 "Dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą” •      2 str. “1. Kiekviena  Organizacijos narė atlyginimo tarifų nustatymometodams tinkamomis  priemonėmis turi  skatinti ir tiek, kiek taisuderinama  su  šiais  metodais,  garantuoti  vienodo  atlyginimovyrams ir  moterims už  lygiavertį darbą principo taikymą visiemsdarbuotojams. •      2. Šis principas gali būti taikomas vadovaujantis:(a)  nacionaliniais įstatymais ar kitais norminiais aktais; (b)  įstatymųustatytu  arba  pripažintu  darbo  užmokesčionustatymo mechanizmu;(c)  darbdavių  ir  darbuotojų  kolektyviniais  susitarimaisarba(d)  šių įvairių priemonių deriniu

9. JTO Neįgaliųjų teisių konvencijos 28 str. 2 dalis • 2. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta neįgaliųjų teisę į socialinę apsaugą ir į šios teisės įgyvendinimą nediskriminuojant dėl neįgalumo ir imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų ir skatintų šios teisės įgyvendinimą, įskaitant šias priemones: • a) užtikrinti neįgaliųjų lygias galimybes gauti švarų vandenį ir užtikrinti galimybę už prieinamą kainą gauti atitinkamas paslaugas, įrenginius ir kitokią pagalbą, susijusią su neįgaliųjų poreikiais; • b) užtikrinti neįgaliųjų, visų pirma neįgalių moterų ir mergaičių bei neįgalių vyresnio amžiaus asmenų galimybę dalyvauti socialinės apsaugos programose ir skurdo mažinimo programose;2010-05-28 Seime ratifikuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija.

10. ES ir kiekvienos ES valstybės narės kompetencijos sudaryti tarptautines sutartis su TDO ir JTO darbo, užimtumo ir socialinės politikos srityse • LR TDO narė yra nuo 1921 m. Narystė šioje organizacijoje atnaujinta nuo 1991 m. • TDO Konstitucijoje numatyta, kad pagrindinis jos tikslas yra visame pasaulyje didinti socialinį teisėtumą ir rūpintis dirbančiaisžmonėmis. • Ji numato tarptautinę politiką ir programas, siekdama pagerintidarbo ir gyvenimo sąlygas; kuria tarptautinesdarbo normas, kurių turėtų laikytis valstybės narės; vykdo plačias techniniobendradarbiavimoprogramas, siekdama padėti įgyvendinti valstybėms reikiamą politiką;dalyvauja mokomojoje, šviečiamojoje ir tiriamojoje veikloje. • TDO savonuostatas, uždavinius realizuoja priimdama teisinius aktus – konvencijas,kurias ratifikavus valstybėms – organizacijos narėms – jos įgauna įstatymostatusą. • TDO konvencijos iš esmės yra universalios, nes jos nustato ne tiknacionalinės politikos tikslus ir tarptautinio bendradarbiavimo struktūrą, bet,kadangi konvencijos skirtos pagrindinių žmogaus teisių apsaugai, josatspindi ir universalų pritaikymą ir priimtinumą tarptautinei bendruomenei, • be to, konvencijomis ir rekomendacijomis gali vadovautis labai skirtinossocialinės raidos valstybės. • Konvencijos nustato minimalų valstybių tinkamo elgesio mastą ginantžmogaus socialines teises, žemiau to masto neturi nusileisti nei vienavalstybė TOD narė, tačiau tai jokiu būdu neatmeta galimybės nustatytidirbantiesiems aukštesnį teisių ir pareigų lygį, negu tas, kuris nustatytaskonvencijoje.

11. KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Tikslas- skatinti padorų darbą visiems- Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę; • 2005 m. rugsėjo mėn. JT viršūnių susitikime dėl Tūkstantmečio Deklaracijos įgyvendinimo buvo patvirtinta sąžiningos globalizacijos būtinybė. • Našaus užimtumo ir padoraus darbo visiems skatinimas buvo įtrauktas į nacionalinių ir tarptautinių politikos sričių tikslus. Taip buvo pabrėžtas esminis užimtumo ir užimtumo kokybės vaidmuo kovojant su skurdu ir skatinant vystymąsi: nepaisant tam tikros pažangos, pusės pasaulio darbuotojų pajamos nesiekia 2 dolerių per dieną, o pusė pasaulio gyventojų neturi jokios socialinės apsaugos. • Prieš viršūnių susitikimą Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas paragino didesnį dėmesį skirti globalizacijos socialiniam aspektui ir skatinti padorų darbą visiems laikantis šioje srityje nustatytos TDO strategijos

12. ES institucijų ir TDO bendradarbiavimas • Padoraus darbo skatinimas įtrauktas į TDO politinę darbotvarkę nuo 2000 m.: padoraus darbo darbotvarkėje TDO siūlo „visiems vyrams ir visoms moterims suteikti realias galimybes gauti padorų ir našų darbą laisvomis, sąžiningomis, saugiomis ir padoriomis sąlygomis“. • TDO buveinėje padoraus darbo darbotvarkę patvirtino vyriausybės ir socialiniai partneriai, joje pateikiamos universalaus pobūdžio gairės, nesusietos su konkrečiu vystymosi modeliu. • 2004 m. ji buvo įtraukta į Pasaulinės komisijos globalizacijos socialinės dimensijos klausimais (CMDSM) rekomendacijas. • Padoraus darbo darbotvarkė grindžiama integruotu metodu, apimančiu našų ir laisvai pasirinktą darbą, darbo teisę, socialinę apsaugą, socialinį dialogą, joje atsižvelgiama ir į lyties aspektą.Ji apima „pagrindines socialines teises“, kurios yra minimalus tarptautinės bendruomenės nustatytas socialinių teisių pagrindas ir kurio įgyvendinimą remia Europos Sąjunga. Tačiau ja siekiama dar daugiau: ja siekiama ne tik užtikrinti minimalų teisių pagrindą, bet ir nukreipti vystymąsi į veiklos ir valdymo vertybes bei principus, kurie jungia ekonominį konkurencingumą ir socialinį teisingumą.

13. Padoraus darbo darbotvarkė • Europos vystymosi modelio esmė – derinti ekonominį konkurencingumą ir socialinį teisingumą. Aktyvi pagalba skatinant padorų darbą yra Europos socialinės darbotvarkės ir ES pastangų skleisti savo vertybes ir dalintis patirtimi bei integruotu ekonominio ir socialinio vystymosi modeliu[4] sudėtinė dalis. • Įsipareigodama skatinti padoraus darbo visiems darbotvarkę, Komisija visapusiškai atsižvelgia į pasaulyje egzistuojančių ekonominių ir socialinių padėčių ypatumus bei įvairovę. Ji pripažįsta nuoseklios strategijos, kurią partneriai lengvai įsisavintų ir kuri atitiktų nacionalines bei regionines aplinkybes ir prioritetus, būtinybę. • Šiame komunikate Komisija siūlo gaires kaip ES politikos kryptimis ir veikla daugiau prisidėti prie padoraus darbo darbotvarkės sklaidos. Pagal šias gaires reikia stiprinti Europos institucijų, valstybių narių ir visų susijusių dalyvių bendradarbiavimą • Padoraus darbo darbotvarkė toliau bus rengiama tarptautiniu lygiu, ir Komisija žada visapusiškai prie to prisidėti

14. ĮSIPAREIGOJIMAI IR ES POLITIKOS KRYPČIŲ GAIRĖS ES aktyviai įgyvendina Tūkstantmečio Deklaraciją. Savo prekybos politika ir vystymo bei išorės paramos veiksmais ji prisideda prie augimo ir tvaraus vystymosi visame pasaulyje. Ji remia pagrindinių socialinių teisių konvencijų ratifikavimą ir veiksmingą taikymą visose pasaulio šalyse[6]. • Prie padoraus darbo skatinimo geriausiai ji gali prisidėti dalindamasi patirtimi ir žiniomis su tarptautinėmis organizacijomis ir plėtodama politinį dialogą su regionais bei trečiosiomis šalimis. Šiuo tikslu Komisija jau parengė konkrečias iniciatyvas, pavyzdžiui, – intensyviau bendradarbiauti su TDO, įgyvendinti bendrųjų lengvatų sistemą prekybos srityje (BLS), rengti Europos susitarimą dėl vystymosi ir inicijuoti dialogą apie užimtumą su Azijos ar Lotynų Amerikos šalimis.

15. Padorus darbas: Europos Sąjungos įsipareigojimas • Per ilgus gyvavimo metus ES sukūrė nuo įvairių valstybių narių padėties nepriklausomą ekonominio ir socialinio vystymosi modelį, grindžiamą bendromis vertybėmis ir principais, visų pirma Sutartyje nustatytu tikslu kartu skatinti ekonominę ir socialinę pažangą. • Bendrijos teisyne užimtumo, socialinės politikos ir lygių galimybių srityje daugeliu atvejų viršijami tarptautiniai standartai ir veiksmai, kurie yra padoraus darbo sąvokos ištakos, be to į jį įtraukti pagrindiniai šios sąvokos principai. • TDO standartai sudaro daugelio valstybių narių ir Europos politikos sričių, teisės aktų ir kolektyvinių susitarimų pagrindą. • Be to, TDO standartai ir veikla papildo Bendrijos teisyną tose srityse, kurių neapima (arba apima tik iš dalies) Bendrijos teisės aktai ir politikos sritys, pavyzdžiui, darbo administravimo ir darbo inspekcijos, profsąjungų laisvės, kolektyvinių derybų ir minimalių socialinės apsaugos standartų srityse.

16. Kas padaryta ES šalių narių mastu ir kas planuojama • Valstybės narės jau ratifikavo daugumą TDO konvencijų susijusių, visų pirma, su pagrindinėmis socialinėmis teisėmis, darbo inspekcija, darbo administravimu, užimtumu, socialine apsauga ir atlyginimais. • Daug valstybių narių pradėjo ratifikuoti naujausias konvencijas (darbo saugos ir sveikatos, darbo sąlygų). Pati naujausia konsoliduota TDO konvencija dėl darbo jūroje (2006 m.) yra labai svarbi Europos socialiniam dialogui ir būsimai Bendrijos ir valstybių narių reguliavimo veiklai. • Svarbu, kad valstybės narės tęstų atnaujintų konvencijų ratifikavimo ir taikymo procesą. Komisija skatins ir, jei tik reikia, kurs palankias sąlygas šiam procesui, atsižvelgdama į susijusias Bendrijos politikos sritis ir kompetenciją. • Padoraus darbo darbotvarkės tikslai išplėtoti Lisabonos strategijoje ir Europos socialinėje darbotvarkėje. Šiais dokumentais suteikiamas daug platesnis politinis pagrindas konkretiems veiksmams užimtumo, lygių galimybių ir socialinės sanglaudos srityse.

17. Europos Komisijos įsipareigojimai • Komisija bendradarbiaus su TDO, JTO ir kitomis organizacijomis siekdama geriau suprasti padoraus darbo problematiką, gerinti šalių partnerių gebėjimus ir kurti atitinkamus rodiklius, t. y.:- nustatyti šioje srityje įgytą gerą patirtį ir pasiekimus; • - plėtoti padoraus darbo analizės darbus ir jo sąveiką su kitomis politikos kryptimis; • - kurti metodiką, skirtą vertinti prekybos liberalizavimo ir gamybos bei paskirstymo sistemų pasauliniu mastu, įskaitant laisvąsias ekonomines zonas, poveikį padoriam darbui; plėsti šiuo metu kartu su TDO vykdomą bandomąjį projektą siekiant įvertinti prekybos poveikį padoriam darbui; • - plėtoti prekybos poveikio tvariam vystymuisi (SIA) tyrimus; • - gerinti tyrimų, darbo ir išorės paramos programavimo veiksmų ryšį; skatinti šalių ir regionų partnerių suderintą požiūrį siekiant padėti geriau pasirinkti prioritetus ir mobilizuoti išorės pagalbą. • Šiomis aplinkybėmis didelę reikšmę turi ES mokslinių tyrimų politika, kuria skatinamos žinios ir remiamas socialinis bei ekonominis vystymasis. • Komisija remia konvencijų dėl pagrindinių socialinių teisių ratifikavimą bei taikymą ir nacionalinių padoraus darbo programų, kaip susitarta TDO buveinėje, arba lygiaverčių kelio gairių, visų pirma nacionalinių vystymosi strategijų srityje, įgyvendinimą. Komisija bendradarbiaus su TDO, JTO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis siekdama tobulinti tyrimus ir kurti rodiklius, susijusius su padoraus darbo darbotvarkės įgyvendinimu. • Per delegacijas trečiosiose šalyse Komisija plėtos mokymą ir informavimą apie padorų darbą ir rengs regioninius seminarus siekdama stiprinti susijusių dalyvių gebėjimus

18. Geriau mobilizuoti ES išorės politikos kryptis. Plėtros kryptys • Siekdamos narystės, šalys kandidatės privalo į savo teisės aktus perkelti visą Bendrijos teisyną. • Perimant Bendrijos teisyną, rengimosi narystei strategija tiesiogiai prisidedama prie padoraus darbo darbotvarkės skatinimo šalyse kandidatėse. • Svarbu pabrėžti šios darbotvarkės tinkamumą šalims kandidatėms atsižvelgiant į ES įsipareigojimą dėl padoraus darbo ir kai kurių TDO konvencijų bei strategijų papildomumą Bendrijos teisyno atžvilgiu. • Todėl Komisija rems visų pirma šias iniciatyvas: • - skatinti profsąjungų laisvę ir kolektyvines derybas siekiant sustiprinti subjektų gebėjimus savarankiško socialinio dialogo srityje; • - stiprinti darbo administracijas, darbo inspekcijas ir socialinės apsaugos sistemų valdymą; • - kurti prevencijos strategijas darbo saugos ir sveikatos srityje. • Kaimynystės politika, regioniniai ir dvišaliai santykiai

19. Regioniniai ir dvišaliai santykiai • Neseniai Komisija iš naujo apibrėžė strateginius santykius su Lotynų Amerika, Karibais ir Afrika. Į pasiūlymus ji įtraukė su padoriu darbu susijusius klausimus ir aktyviai juos įgyvendins. • Komisija plėtos bendradarbiavimą su Lotynų Amerika ir Karibais socialinės sanglaudos klausimais. Ji nustatė darbo programas su Čile bei Andų Bendrija ir rengia kitus dvišalio bendradarbiavimo dokumentus, visų pirma su Brazilija ir Meksika. Ji skatins ir rems visų Lotynų Amerikos šalių bendradarbiavimą šiais klausimais. • Komisija bendradarbiaus su Afrikos Sąjunga regioninės integracijos socialinio aspekto ir padoraus darbo klausimais, ir dvišaliu pagrindu bendradarbiaus su Pietų Afrika. Ji atsižvelgs į padorų darbą pagal Kotonu susitarimą ir regionines strategijas (Afrika, Karibai, Ramusis vandenynas). • Komisija įtrauks šiuos klausimus į politinį dialogą su Azijos šalimis. • 2005 m. ji užmezgė dialogą su Kinija užimtumo, darbo teisės aktų, socialinio dialogo, socialinės apsaugos ir socialinės sanglaudos srityse. • Užimtumo srityje ji taip pat pradėjo bendradarbiauti su Indija bei Azijos ir Europos susitikimu (ASEM), siekdama, kad padorus darbas būtų įgyvendintas visame pasaulyje. • Komisija rems socialinį dialogą ne Europos regioninės integracijos procesuose, kuriems ES siūlo paramą.

20. Europos susitarimas dėl ES vystymosi politikos yra pagrindinis dokumentas • 2005 m. gruodžio 20 d. Europos susitarimas dėl ES vystymosi politikos yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį pirmą kartą suburiamos Europos institucijos ir valstybės narės, siekiant geriau, darniau ir visapusiškiau koordinuoti jų veiksmus. • Šiame dokumente socialinė sanglauda ir užimtumas pripažįstami Bendrijos veiksmų sritimi, ir teigiama, kad Bendrija ir valstybės narės sieks palankių padoraus darbo sąlygų visiems. • Komisija pasitelkdama teminį programavimą ir programavimą pagal regionus ir šalis rems tokius veiksmus: • - padoraus darbo integravimą į nacionalines ir regionines vystymosi strategijas bei skurdo mažinimą; • - vis dažniau atsižvelgs į padorų darbą įgyvendindama biudžeto paramos priemones; • - kompetentingų administracijų ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų gerinimą; • - mažų ir vidutinių įmonių plėtrą; • - socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės įtraukimą rengiant vystymosi strategijas ir mažinant skurdą; • - socialiniam sureguliavimui skirtą išorės paramos stiprinimą prekybos liberalizavimo procese dalyvaujančiose trečiosiose šalyse ir regionuose; • - politikos nuoseklumo skatinimą ir bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis bei regioniniais partneriais. • Reglamentu (EB) Nr. 2110/2005 paraiškų dėl Bendrijos parama finansuojamų sutarčių teikėjai įpareigojami gerbti pagrindines socialines teises. Komisija ketina šią nuostatą taikyti iš Europos regioninės plėtros fondo finansuojamoms sutartims. Komisija ragina valstybes nares ir kitus paramos teikėjus sekti jos pavyzdžiu.

21. Prekyba – tvaraus vystymosi veiksnys • Liberalizuojant prekybą turėtų būti prisidedama siekiant spartaus augimo, visiško užimtumo, skurdo mažinimo ir padoraus darbo skatinimo tikslų. • Bendrijos prekybos politikoje naujoji BLS ir jos speciali tvaraus vystymosi iniciatyva bei geras valdymas – BLS + (2006-2008) – yra puiki priemonė pagrindinėms socialinėms teisėms skatinti. • Taikant naująją BLS jau buvo padarytas reikšmingas poveikis, t. y., buvo pagreitintas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų dėl pagrindinių socialinių teisių ratifikavimas. • Komisija savo iniciatyvose dėl dvišalių ar daugiašalių derybų dėl prekybos labiau išnaudos savo prekybos politikos aspektus socialiniams standartams ir padoriam darbui skatinti. Visų pirma, ji ketina: • - tobulinti ryšį tarp BSL, BSL + ir Bendrijos išorės parama; • - atsižvelgti į socialinius aspektus ir į padorų darbą bei į SIA tyrimų rekomendacijas dvišalėse ir regionų derybose dėl prekybos (įskaitant EPS su AKR šalimis, Mercosur, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą, Viduržemio jūros regiono trečiąsias šalis (MED šalys), Centrinę Ameriką); • - apjungti ES politikos kryptis ir priemones, pavyzdžiui, išorės paramą, kad būtų skatinamas padorus darbas atviros prekybos sistemos sąlygomis; • - toliau taikyti 2004 m., pateikiant prekybos politikos atnaujinimo mechanizmą, pristatytą prekybos, socialinės teisės ir užimtumo sąveikos metodą; ir skatinti kitas PPO nares taikyti šį metodą; • - skatinti PPO, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos, Tarptautinės darbo organizacijos ir kitų susijusių organizacijų bendradarbiavimą

22. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Sąjungos vaidmens siekiantTūkstantmečio plėtros tikslų (TPT) (2004/2252(INI)) • Europos Parlamentas,- atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kuriojeTūkstantmečio plėtros tikslai (TPT) nurodomi kaip tarptautinės bendruomenės bendraipriimti skurdo panaikinimo kriterijai, • - atsižvelgdamas į po to parengtus Jungtinių Tautų vystymo programos pranešimus apiežmogaus socialinę raidą, • - atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (JTPPK)pranešimą „Mažiausiai išsivysčiusios šalys 2002 m.: kaip išvengti skurdo spąstų“, • - atsižvelgdamas į metinius JT Generalinio Sekretoriaus pranešimus dėl Tūkstantmečio deklaracijos įgyvendinimo, kurių paskutinis padarytas 2004 m. rugpjūčio • 27 d., • atsižvelgdamas į tarptautinių konferencijų baigiamąsias deklaracijas ir išvadas, ypač2002 m. Monterėjaus Tarptautinės konferencijos dėl plėtros finansavimo, 2002 m.Johanesburgo pasaulio viršūnių susitikimo dėl subalansuotos plėtros, • -

23. Europos Parlamento rezoliucija • 2001 m. trečiosiosBriuselio Jungtinių Tautų konferencijos dėl mažiausiai išsivysčiusių šalių, 2001 m. Dohosketvirtosios Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijos, 1994 m. KairoTarptautinės konferencijos dėl pasaulio gyventojų ir plėtros (ICPD), JT GeneralinėsAsamblėjos 1999 m. neeilinės sesijos dėl ICPD tikslų įgyvendinimo pažangos („Kairas +5“) ir 2000 m. Dakaro Pasaulio švietimo forumo, • - atsižvelgdamas į nacionalines ES valstybių narių išlygas, padarytas galutinėse pirmiauminėtų konferencijų deklaracijose ir išvadose, • - atsižvelgdamas į 2002 m. kovo mėnesio Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikime,vykusiame prieš Monterėjaus konferenciją, ES prisiimtus įsipareigojimus, • - atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutarties 177–181 straipsnius ir sutarties dėlKonstitucijos Europai III-316 – III-318 ir III-321 straipsnius, • - atsižvelgdamas į Europos Komisijos pranešimą dėl Tūkstantmečio plėtros tikslų 2000–2004 m. (SEC(2004)1379) ir t.t.

24. Europos Parlamento pritarimas Komisijai • kadangi Europos Sąjunga teikia daugiau negu 50 procentų pasaulio paramos plėtrai irkadangi 2000 m. rugsėjo mėnesį ES valstybės narės ir Europos Komisijos Pirmininkaspasirašė Tūkstantmečio deklaraciją, o 2001 m. JT Generalinė Asamblėja patvirtino TPT, • E. Parlamentas pripažindamas, kad TPT, kuriuose pabrėžiama pastangų pasiekti skurdo panaikinimo • tikslus svarba, turi būti laikomi platesnės tvariąją plėtrą, teisingumą, lygybę, teisinęvalstybę ir įstatymus stiprinančios darbotvarkės dalimi, • pritaria Europos Komisijos apibendrintam pranešimui dėl Tūkstantmečio plėtros tikslų2000–2004 m. ir laukia ES pranešimo, kuriame bus pasiūlytos tolesnės priemonės, • leidžiančios užtikrinti visišką Bendrijos paramos nukreipimą TPT įgyvendinti;

25. Europos Parlamentas • 2. pabrėžia, kad skurdo naikinimas įgyvendinant TPT ir Tūkstantmečio deklaraciją turi būtinedviprasmiškai pripažįstami ES plėtros politikos gairėmis ir tai turi aiškiai atsispindėtivisuose atitinkamuose politiniuose ir teisėkūros pasiūlymuose; tačiau laikosi nuomonės,kad TPT neturi būti laikomi vien techniniais klausimais, kurie sprendžiami skiriantdaugiau pinigų, nenustačius ir nepašalinus skurdo priežasčių; • 3. apgailestauja, kad 1-7 TPT turi aiškius galutinius terminus, o 8 TPT jo neturi; • 4. pabrėžia ryšį tarp TPT ir nacionalinių skurdo mažinimo strategijų, makroekonominėspolitikos, veiksmingo viešųjų išlaidų valdymo ir suderintų gero valdymo ir geros politikosparamos priemonių; • 5. yra įsitikinęs, kad Skurdo mažinimo strategijos dokumentai (SMSD) ir Šalies strategijosdokumentai (ŠSD) galėtų būti labai svarbūs siekiant TPT, tačiau mano, kad norintpadidinti jų veiksmingumą, juos reikia peržiūrėti, ir kviečia SMSD ir ŠSD puoselėti„greitas pergales“, siekiant tai padaryti darnaus ir struktūrinio požiūrio dalimi; tiki, kadTPT, paremtų SMSD, rengimas turi būti atviras ir konsultatyvus, įtraukiantis visassvarbiausias nacionalinias ir tarptautines suinteresuotas šalis;

26. 2009 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. Pitsburge įvykusio G-20 susitikimo • Europos Parlamentas,atsižvelgdamas į vadovų pareiškimą, priimtą po 2009 m. rugsėjo 24– 25 d. įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo Pitsburge; • atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 8 d. Komisijos komunikatą "Parama krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims" (COM(2009)0160); • atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 19 d. Tarptautinės darbo organizacijos (toliau - TDO) rezoliuciją "Krizės įveikimas: Visuotinis darbo vietų paktas", • atsižvelgdamas į Ekonominės veiklos ir socialinės pažangos vertinimo komisijos galutinę ataskaitą dėl alternatyvių rodiklių; • atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį, • A. kadangi ekonomikos gaivinimo procesas dar nebaigtas; kadangi didėjančio nedarbo problemos sprendimas yra itin svarbus ir skubus klausimas; kadangi visų pirma 2009 m. liepos mėn. 9,5 % Europos Sąjungos nedarbo lygis buvo didžiausias per pastaruosius dešimt metų, ir tikėtina, kad jis ir toliau didės, • B. kadangi pagrindinis uždavinys siekiant užtikrinti, kad vėl pradėtų augti ekonomika atkurti paklausą privačiajame sektoriuje; kadangi siekiant spartaus, subalansuoto ir tvaraus ekonomikos augimo labai svarbi pažanga, pasiekta priimant sprendimus dėl reformų; • 2. mano, kad reikalingi nauji, kitokie nei BVP, tvaraus vystymosi rodikliai ir atskaitomybės sistemos siekiant įvertinti gerovę ir žmogaus veiklos poveikį aplinkai, taigi ir visuotinio ekonomikos atstatymo krypčių nustatymo ir vertinimo gairės; • 3. pabrėžia, kad dabartiniai prioritetai turi būti didelio ir tvaraus realiojo ekonomikos sektoriaus augimo užtikrinimas, tinkamo kapitalo rinkų ir kreditavimo veikimo užtikrinimas, užimtumo išlaikymas ir skatinimas bei žmonių apsauga nuo neigiamų krizės pasekmių, ypatingą dėmesį skiriant neturtingiausiems ir pažeidžiamiausiems asmenims;

27. EUROPOS PARLAMANENTAS:6. pritaria iš naujo prisiimtam įsipareigojimui siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir vykdyti oficialios paramos vystymuisi (toliau - OPV) pažadus, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su pagalba prekybai, skolų mažinimu ir Gleneaglese prisiimtais įsipareigojimais; • 12. palankiai vertina TDO priimtą Visuotinį darbo vietų paktą ir ragina jį skubiai įgyvendinti; visų pirma, ragina tarptautiniu lygiu steigti anticiklinių darbo vietų fondą ir ambicingas skatinamąsias priemones, kuriomis remiamas darbo vietų kūrimas ir išsaugomos esamos darbo vietos, teikiant veiksmingas įdarbinimo paslaugas, taikyti tvirtą socialinę politiką, kad būtų remiamos pažeidžiamiausios grupės ir garantuojama minimalaus darbo užmokesčio perkamoji galia; • 13. primygtinai reikalauja ratifikuoti ir įgyvendinti TDO konvencijas, nes jos itin svarbios šiuo aspektu bei reikalauja jas įtraukti į PPO prekybos susitarimus; taip pat ragina glaudžiau bendradarbiauti su pagrindinėmis tarptautinėmis organizacijomis; • 14. pritaria iniciatyvoms, susijusioms su naujos pakraipos finansinėmis paslaugomis, pvz., mikrofinansais, kuriomis siekiama pagerinti neturtingiausių asmenų prieigą prie finansinių paslaugų; • 15. primygtinai prašo visais lygiais plėtoti socialinį dialogą, vengti darbo užmokesčių defliacijos ir užtikrinti, kad didėjant gamybai didės ir darbo užmokesčiai. • 31. mano, kad trys pagrindinės ES institucijos ir valstybės narės turėtų išsamiau apsvarstyti ES atstovavimo G-20 susitikimuose galimybę; yra įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turi sutarti dėl bendros pozicijos tarptautiniuose forumuose, visų pirma G-20 susitikimuose, ir primygtinai reikalauja, kad Europos Sąjungai būtų nuosekliau atstovaujama tarptautinėse derybose;

28. 2010 m. birželio 15 d. EuroposParlamentorezoliucija dėl pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Laikotarpio vidurio peržiūra besirengiant 2010 m. rugsėjo mėn.JT aukšto lygio susitikimui • –   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, • –   atsižvelgdamas į įsipareigojimus dėl pagalbos apimties, pagalbos Afrikai į pietus nuo Sacharos ir pagalbos kokybės, kuriuos Didysis aštuntukas (G8) prisiėmė 2005 m. Gleniglso aukščiausiojo lygio susitikime ir visuose vėlesniuose G8 ir Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimuose, • –   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 24–25 d. Pitsburge vykusį G20 aukščiausiojo lygio susitikimą ir į 2009 m. balandžio 2 d. Londone vykusį G20 aukščiausiojo lygio susitikimą, • –   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 18–22 d. Monterėjuje (Meksika) vykusioje Tarptautinėje vystymosi finansavimo konferencijoje priimtą Monterėjaus konsensusą, • –   atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir Akros veiksmų darbotvarkę, • –   atsižvelgdamas į Adis Abeboje priimtą raginimą skubiai imtis veiksmų užtikrinant gimdyvių sveikatą ir Berlyne priimtą raginimą imtis veiksmų bei dokumentą "NVO strateginės galimybės" (pastarieji du dokumentai priimti paminint Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais 15-ąjį jubiliejų (TKGV/15)), • –   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį, kuriame nustatyta, kad "Sąjunga atsižvelgia į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims", • –   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą dėl vystymosi politikos darnos • –   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (Vystomojo bendradarbiavimo priemonė, VBP),

29. –   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (Lisabonos sutarties) 7 straipsnį, kuriame darsyk patvirtinama, kad ES užtikrins savo politikos ir veiklos nuoseklumą ir atsižvelgs į visus savo tikslus, atsižvelgdamas į 2009 m. birželio mėn. 19 d. Tarptautinėje darbo konferencijoje visuotiniu sutarimu priimtą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Tinkamo darbo darbotvarkę ir TDO Visuotinį darbo vietų paktą, • –   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Dvylikos punktų ES veiksmų planas Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti , • –   atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl pažangos įgyvendinant Europos kovos su ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkulioze išorės veiksmų programą (2007–2011 m.), • –   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą dėl Europos investicijų banko (EIB) paskolų išorės šalims , • –   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl pagalbos veiksmingumo ir korupcijos besivystančiose šalyse , • –   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl gimdyvių mirtingumo problemos, • 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl TVT sutarčių ir 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui, • –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį, • –   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7–0165/2010), • A.   kadangi pagal Lisabonos sutartį skurdo mažinimas ir panaikinimas yra pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas, taip pat moralinis įsipareigojimas bei ilgalaikis pačios ES interesas, • B.   kadangi ES, kaip daugiausia pasaulyje pagalbos teikiantis subjektas, ir jos valstybės narės turi imtis pagrindinio vaidmens rugsėjo mėn. vyksiančiame TVT susitikime ir užimti plataus užmojo, vieningą pozicija, kuri galėtų būti svarbus veiksnys siekiant TVT įgyvendinti numatytu laiku,

30. kadangi, nors siekiant kai kurių TVT ir pasiekta vilčių teikianti pažanga, šiuo metu nė vienas iš aštuonių TVT nepasiektas ir tik rodant tvirtą politinę valią per penkerius metus, likusius iki 2015 m. termino, bus galima įgyvendinti TVT, • M.   kadangi neseniai ištikusios maisto ir kuro krizės kartu su pasauliniu ekonomikos nuosmukiu ir klimato kaita pakenkė praeito dešimtmečio pažangai mažinant skurdą, • P.   kadangi peržiūrint TVT nereikėtų užmiršti vidutines pajamas gaunančių besivystančių šalių padėties, kadangi šioms šalims ir toliau reikalinga pagalba, kad jos galėtų įgyvendinti visą savo vystymosi potencialą, • Q.   kadangi pramoninės šalys atsakingiausios už klimato kaitą bei už finansų ir ekonomikos krizę, • R.   kadangi daugėja skurstančių darbuotojų ir pažeidžiamose darbo vietose dirbančių žmonių, • S.   kadangi dėl taikos ir saugumo, demokratijos ir politinio stabilumo stokos neturtingos šalys dažnai negali išnaudoti viso savo vystymosi potencialo, • Europos PARLAMENTAS tikisi, kad Europos Vadovų Taryba 2010 m. birželio mėn. vyksiančiame susitikime pritars plataus užmojo ir vieningai ES pozicijai prieš rugsėjo mėn. įvykstant JT TVT susitikimui ir paskatins prisiimti naujų, į rezultatus orientuotų, papildomų, skaidrių ir išmatuojamų įsipareigojimų; • ragina valstybes nares įgyvendinti įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė pritardamos Europos konsensusui dėl vystymosi;

31. 7.   ragina visas valstybes nares nustatyti pagalbos vystymuisi priemones ir paskelbti daugiamečius TVT tikslų įgyvendinimo tvarkaraščius; ragina Komisiją užtikrinti, kad oficiali pagalba vystymuisi (OPV) būtų visiškai skaidri, ir atitinkamai prašo jos paskelbti valstybių narių išleistas OPV sumas; • 8.   ragina ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) neplėsti pagalbos vystymuisi (OPV) apibrėžties ir nelaikyti skolų panaikinimo ar kitų su OPV nesusijusių finansinių srautų išlaidomis pagalbai; • 9.   ragina visas valstybes nares aktyviai imtis griežtų priemonių prieš vadinamuosius mokesčių rojus, mokesčių vengimą ir neteisėtus finansinius srautus pagal G20 šalių ir JT nuostatas, taip pat skatinti didesnį skaidrumą, be kita ko, nustatant, jog gautas pelnas ir sumokėti mokesčiai būtų sistemingai atskleidžiami ir jog būtų taikoma sistema, pagal kurią ataskaitos teikiamos kiekvienoje šalyje, siekiant, kad besivystančios šalys galėtų išsaugoti savo išteklius ir panaudoti juos savo vystymuisi

32. 2010/321/: 2010 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimas, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesų labui ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją (Konvenciją Nr. 188) • EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 48 straipsnį, siejant su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu ir 218 straipsnio 8 dalies pirma p., atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą ,kadangi: • (1) Tarptautinės darbo organizacijos Darbo žvejybos sektoriuje konvencija Nr. 188 (toliau atitinkamai – Konvencija ir TDO) priimta 2007 m. birželio 14 d. Ženevoje įvykusioje TDO Tarptautinės darbo konferencijos sesijoje, kurios metu visos Europos Sąjungos valstybių narių delegacijos balsavo už konvencijos priėmimą. • (2) Ši Konvencija yra didelis įnašas tarptautiniu lygiu į žvejybos sektorių – ja skatinamas tinkamas žvejų darbas ir sąžiningesnė žvejybos laivų savininkų konkurencija, todėl jos nuostatos turėtų būti įgyvendintos kuo greičiau. • (3) Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija ragina ratifikuoti tarptautines darbo konvencijas, kurias TDO klasifikuoja kaip aktualias ir prisidedančias prie Europos Sąjungos pastangų skatinti tinkamą darbą visiems tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų. • (4) Pagal TDO įstatus jokia konvencija arba rekomendacija, priimta konferencijoje, ar bet kokios narės ratifikuota konvencija neturi poveikio jokiam įstatymui, teismo sprendimui, įprastai praktikai ar susitarimui, kuriais atitinkamiems darbuotojams užtikrinamos palankesnės nei numatyta konvencijoje arba rekomendacijoje sąlygos. • (5) Tam tikros Konvencijos nuostatos, susijusios su socialinės apsaugos sistemų koordinavimu, priskiriamos išimtinei Sąjungos kompetencijai. • (6) Sąjunga negali ratifikuoti konvencijos, nes tik valstybės gali būti jos šalimis. • (7) Todėl Taryba turėtų įgalioti valstybes nares, kurioms taikomos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės, grindžiamos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 48 straipsniu, ratifikuoti Konvenciją Sąjungos interesų labui pagal šiame sprendime nustatytas sąlygas,

33. 2010/321/: 2010 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimas, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesų labui ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją (Konvenciją Nr. 188) • Priėmė sprendimą: • 1 straipsnis • Valstybės narės įgaliojamos ratifikuoti 2007 m. birželio 14 d. priimtą Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją pagal išimtinei Sąjungos kompetencijai priklausančias dalis. • 2 straipsnis • Valstybės narės turėtų imtis reikalingų veiksmų, kad galėtų kuo skubiau, pageidautina iki 2012 m. gruodžio 31 d., deponuoti konvencijos ratifikavimo dokumentus Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui. Taryba iki 2012 m. sausio mėn. peržiūrės ratifikavimo eigą. • 3 straipsnis • Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.Priimta Liuksemburge 2010 m. birželio 7 d. • Pagal: (Įgaliojimas ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją (konvenciją Nr. 188) * 2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos bendrijos interesų labui ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją (konvenciją Nr. 188) (COM(2008)0320 – C6-0218/2008 – 2008/0107(CNS)), Oficialusis leidinys C 046 E , 24/02/2010 p. 0130 - 0130

34. Pranešimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 732/2008 19 straipsnio 2 dalį apie tyrimo dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo Salvadoro Respublikoje nutraukimą; Oficialusis leidinys C 255 , 24/10/2009 p. 0001 - 0002 • 2008 m. kovo 31 d. Sprendimu 2008/316/EB Komisija pradėjo tyrimą, siekdama nustatyti, ar Salvadoro Respublikos (toliau – Salvadoras) nacionaliniai teisės aktai nebeapima TDO konvencijos Nr. 87 "Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo" arba ar tie teisės aktai nėra veiksmingai įgyvendinami. Tyrimas pradėtas remiantis Komisijos gauta informacija, kad Salvadoro Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 28 d. sprendime bylose 63-2007 ir 69-2007 nurodė, kad kai kurios TDO konvencijos Nr. 87 nuostatos neatitinka Salvadoro konstitucijos 47 straipsnio. • Komisija atliko tyrimą ir nustatė, kad Salvadoras ratifikavo TDO konvenciją Nr. 87 ir įtraukė ją į nacionalinius teisės aktus. Tyrimo išvados taip pat patvirtino, kad Salvadoro Aukščiausiojo Teismo sprendimu TDO konvencijos Nr. 87 ratifikavimas nebuvo atšauktas. Konvencija galioja ir yra taikoma Salvadorui. Tačiau, dėl Aukščiausiojo Teismo sprendimo Konvencijos Nr. 87 2 straipsnis buvo taikomas tik iš dalies. Konvencijos Nr. 87 2 straipsniu numatyta ir užtikrinta teisė jungtis į organizacijas Salvadore taikoma tik privačiojo sektoriaus darbuotojams ir netaikoma viešojo sektoriaus darbuotojams.

35. Atsižvelgiant į tai, kad Salvadoro vyriausybei ėmusis didelių pastangų buvo pataisytas Salvadoro konstitucijos 47 straipsnis, kuriuo panaikinama esminė kliūtis Salvadorui taikyti Konvencijos Nr. 87 2 straipsnyje nustatytas teises, Komisija mano, kad šiuo metu nepagrįsta laikinai panaikinti Reglamentu (EB) Nr. 732/2008 [2] suteiktą specialiąją skatinamąją priemonę. Tačiau Komisija, stebėdama visų paramos gavėjų, kurioms pagal Reglamento (EB) Nr. 732/2008 8 straipsnio 3 dalį suteiktos specialiosios skatinamosios priemonės, veiklą, toliau vykdys Konvencijos Nr. 87 2 straipsnyje nustatytų teisių įgyvendinimo stebėseną. • Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 732/2008 19 straipsnio 2 dalimi Komisija šio reglamento 27 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka nusprendė, kad tyrimo išvados nepagrindžia Reglamento (EB) Nr. 732/2008 II skyriaus 2 skirsnyje nurodytos laikinos specialiosios skatinamosios priemonės panaikinimo ir todėl nutraukia tyrimą

36. 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl deramo darbo visiems skatinimo (2006/2240(INI)),Oficialusis leidinys 102 E , 24/04/2008 p. 0321 - 0332 • Europos Parlamentas,- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Skatinti deramą darbą visiems. Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant deramo darbo pasaulyje darbotvarkę" (COM(2006)0249) (Komisijos komunikatas dėl deramo darbo skatinimo), • - atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą - Komisijos komunikato "Skatinti deramą darbą visiems"(SEC(2006)0643) priedą, • - atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę apie Komisijos komunikatą "Skatinti deramą darbą visiems" [1], • - atsižvelgdamas į TDO deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, • - atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, • - atsižvelgdamas į TDO konvencijas ir pagrindinius darbo standartus, • - atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 16 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos dėl 2005 m. pasaulio vadovų susitikimo rezultatų 47 dalį dėl padoraus darbo ir sąžiningos globalizacijos, • - atsižvelgdamas į JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos 2006 m. liepos 5 d. patvirtintą ministrų deklaraciją, kurioje teigiama, kad nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis skubiai reikia sukurti aplinką, kaip pagrindinį tvaraus vystymosi elementą, skatinančią siekti visiško, produktyvaus užimtumo ir suteikti deramą darbą visiems, • - atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 24 d. Pasaulinės komisijos dėl globalizacijos socialinės dimensijos (PKGSD) pranešimą, pavadinimu "Teisinga globalizacija: sudaryti galimybes visiems",

37. - atsižvelgdamas į TDO valdymo organo Užimtumo ir socialinės politikos komiteto 2004 m. kovo mėn. ataskaitą "Naujausi duomenys apie pasaulinės užimtumo darbotvarkės įgyvendinimą ir su ja susiję politikos integracijos aspektai", • - atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio mėn. TDO darbo dokumentą "Teisiniai prekybos žmonėmis priverstiniam darbui aspektai Europoje", • - atsižvelgdamas į 2005 m. rugpjūčio mėn. TDO darbo dokumentą Nr. 58 dėl deramo darbo, standartų ir rodiklių, • - atsižvelgdamas į 2006 m. rugpjūčio mėn. TDO tyrimą dėl deramo darbo trūkumų visame pasaulyje: tendencijų matavimas rodikliais, • - atsižvelgdamas į 2004 m. spalio mėn. TDO seminaro dėl globalių tikslų ir nacionalinių iššūkių metu priimtą pažymą dėl deramo darbo valstybių vidaus sistemose, • - atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 1 dalį, kurioje teigiama, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas, • - atsižvelgdamas į EB sutarties 152 straipsnio 1 dalį, kurioje teigiama, kad žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis, • - atsižvelgdamas į partnerystės susitarimo tarp Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių grupės (AKR) ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių, pasirašyto Kotonu 2000 m. birželio 23 d. (Kotonu susitarimas) [5] 50 straipsnį, • - atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl deramo darbo visiems, priimtas 2006 m. gruodžio 1 d. Briuselyje,

38. - atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Vystymosi komiteto, Užsienio reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto (A6-0068/2007) pranešimą, • A. kadangi deramo darbo koncepcija apima daug daugiau negu vien tik pagrindinių darbo standartų laikymąsi; kadangi ši koncepcija apima produktyvų ir laisvai pasirinktą darbą, socialinę apsaugą, teises darbe ir socialinį dialogą, vienodą požiūrį į vyrus ir moteris atsižvelgiant į visus keturis ramsčius, • B. kadangi priemonės, kuriomis turėtų būti užtikrinamas deramas darbas, turėtų būti pritaikytos prie kiekvienos visuomenės pajėgumo ir vystymosi lygio; kadangi skatinant deramą darbą turėtų būti įtraukti ir oficialiosios ekonomikos, ir neformaliojo sektorių darbuotojai, taip pat žemės ūkio sektoriaus darbuotojai, ne visą darbo dieną ir pagal laikinąją sutartį dirbantys darbuotojai, savarankiškai ir namie dirbantys asmenys, • C. kadangi, kaip ragina Pasaulinė komisija dėl globalizacijos socialinės dimensijos ir kaip raginama 2005 m. rugsėjo mėn. JT rezoliucijoje dėl pasaulio vadovų susitikimo rezultatų ir 2006 m. liepos 5 d. JT Ekonominių ir socialinių reikalų tarybos patvirtintoje ministrų deklaracijoje, skatinti deramą darbą visais lygmenimis turėtų būti pasaulinis tikslas; kadangi siekiant šio tikslo kartu būtų dedamos pastangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) ir 1995 m. Kopenhagoje pasaulio aukščiausio lygio susitikimo socialinio vystymosi klausimais metu prisiimtus įsipareigojimus, • D. kadangi šiuo metu atvėrus naujas pigaus darbo rinkas pastebima tendencija niekinti ir atmesti deramą darbą ir atitinkami bandymai naudoti pelningą darbo dempingą, • E. kadangi TDO yra įstaiga, kompetentinga apibrėžti tarptautinius darbo standartus ir derėtis dėl jų bei vykdyti jų taikymo įstatymuose ir praktikoje priežiūrą, ir kadangi būtinas glaudesnis bendradarbiavimas tarp TDO ir visų susijusių suinteresuotųjų šalių ir visateisis TDO dalyvavimas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) veikloje ir kadangi 27 valstybėms narėms atstovaujanti Europos Sąjunga turi didelę jėgą ir šioje srityje bei socialinio valdymo srityje gali atlikti didelį vaidmenį, • F. kadangi TDO deramo darbo šalies programomis ir kitais tarptautinių vystymosi agentūrų ir Jungtinių Tautų veiksmais siekiama spręsti darbo vietų problemą ir taip plačiau prisidėti prie valstybių vidaus ir regionų vystymosi strategijų, kovos su nedarbu bei skurdo mažinimo strategijų,

39. pažymi, kad deramas darbas yra ne tik užimtumo ar socialinės apsaugos, bet ir valdymo klausimas ir kad siekiant įgyvendinti veiksmingas deramo darbo skatinimo politikos kryptis, reikalingos atskaitingos institucijos, valstybės politiniai įsipareigojimai dėl tinkamo administravimo bei gyvybinga ir organizuota pilietinė visuomenė; • 4. ragina Tarybą ir Komisiją atsižvelgti į Pasaulinės komisijos dėl globalizacijos socialinės dimensijos svarstymus ir rekomendacijas, į JT rezoliuciją dėl 2005 m. pasaulio vadovų susitikimo rezultatų ir į JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos 2006 m. liepos 5 d. priimtą ministrų deklaraciją ir įtraukti deramo darbo koncepciją į visus Europos Sąjungos veiksmus ir skatinti tai daryti valstybes nares; • 5. pabrėžia, kad tarptautinės bendrovės savo veikloje visame pasaulyje visų pirma turi laikytis globalizacijos socialinės dimensijos principo, pagrindinių tarptautinių darbo standartų ir deramo darbo praktikos; • 6. ragina Komisiją įgyvendinti siūlomą strategiją ir orientacines kryptis, kaip geriau panaudoti ES vidaus ir išorės politikos priemones, ypač vystymosi, išorės pagalbos, plėtros, kaimynystės politikos, prekybos, migracijos bei išorės dvišalių ir daugiašalių santykių klausimais, siekiant, kad būtų įgyvendinama deramo darbo darbotvarkė; • 7. ragina Tarybą ir Komisiją neatsižadėti savo įsipareigojimų įgyvendinant bendrąją prekybos lengvatų (GSP+) sistemą, o aktyviai veikti kartu su TDO ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visų susitarimų sąlygų, ir, jei reikia, panaudoti jų turimus įgaliojimus, kad šalims, kurios pažeidžia socialines, darbo ir žmogaus teises, įskaitant teisę į asociacijų laisvę, ir kitas pagrindines TDO konvencijas bei pagrindinius darbo standartus, būtų panaikintos lengvatos; • 8. ragina Komisiją griežčiau įgyvendinti GSP+ teikiant rekomendacijas lengvatas gaunančių valstybių vyriausybėms ir aktyviau taikyti 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 980/2005 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nustatytas priežiūros priemones [8] ir, jei reikia, taikyti priemones, kuriomis būtų laikinai sustabdomas lengvatų taikymas toms šalims, kurios nesilaiko savo įsipareigojimų ir kurios rimtai bei nuolat pažeidžia pagrindines socialines teises, tuo pačiu metu užtikrinant, kad nustojus taikyti lengvatas nebus skatinama protekcionizmo; taip pat ragina stebėti ir šias priemones taikyti kitoms pagal GSP+ lengvatas gaunančioms šalims, ypač vaikų darbo ir prievartinio darbo požiūriu, nes šio darbo panaikinimas yra pagrindinis TDO uždavinys, kaip nurodyta jos ataskaitoje "Vaikų darbo pabaiga - pasiekiama"; • 9. ragina valstybes nares, laikantis Komisijos komunikate dėl deramo darbo prisiimto įsipareigojimo, atsižvelgti į Komisijos iniciatyvose apibrėžtą deramo darbo socialinį aspektą sudarant prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis;

40. pabrėžia PPO, JT prekybos ir plėtros konferencijos, TDO ir kitų tarptautinių organizacijų didesnio bendradarbiavimo svarbą ir tai, kad jų politikos sritys turėtų labiau papildyti viena kitą; mano, kad taikomų priemonių darna yra esminė sąlyga skatinant stabilizuoti deramą darbą ir praktiškai jį užtikrinant; siūlo, kad TDO būtų suteiktas stebėtojo statusas PPO; kreipiasi į kitų PPO narių parlamentus ir prašo pritarti šiam prašymui; • 24. prašo Komisijos siūlyti sudaryti prekybos ir deramo darbo komitetą prie PPO pagal Prekybos ir aplinkos apsaugos komiteto modelį; • 25. primena, kad pagal TDO įstatus jai suteikiama teisė taikyti prekybos sankcijas valstybėms, nesilaikančioms tarptautinių socialinių konvencijų nuostatų, ir prašo PPO užtikrinti, kad TDO sprendimų būtų laikomasi siekiant tarptautinių institucijų veiksmų darnos; • 26. siūlo leisti TDO teikti ekspertų pranešimus (tiesiogiai su byla nesusijusios suinteresuotosios šalies dokumentus, amicus briefs) PPO taryboms ir apeliaciniam komitetui tais atvejais, kai svarstomi tarptautinių konvencijų pažeidimai ir kai reikia atsižvelgti į TDO sprendimus; • 27. siūlo, kad PPO priklausanti valstybė galėtų kreiptis į TDO, kai Ginčų sprendimų tarybos sprendimą ji laiko abejotinu TDO sprendimų dėl darbo konvencijų laikymosi požiūriu; tokia priemonė užtikrintų tarptautinės bendruomenės veiksmų darną skatinant deramą darbą; • 28. ragina ES siekti, kad atitiktis tarptautiniams darbo standartams taptų vienu derybų dėl narystės PPO elementu;

41. 85. teigiamai vertina Komisijos ketinimą iki 2008 m. parengti tolesnį pranešimą, papildantį jos komunikatą dėl deramo darbo, į kurį turėtų būti įtraukti analizės ir įvertinimo duomenys apie tai, kaip valstybės narės ratifikavo ir taiko su užimtumo politika, sveikata ir sauga darbe, motinystės apsauga ir darbuotojų migrantų teisėmis susijusias TDO konvencijas; ragina į šį pranešimą įtraukti deramo darbo skatinimo veiklos programą, apimančią bendradarbiavimo ES sritį ir tarptautinio masto priemones; • 86. pritaria Komisijos pastangoms tobulinti tyrimus ir nustatyti rodiklius, susijusius su deramo darbo darbotvarkės įgyvendinimu; • 87. pritaria 2006 m. liepos 5 d. JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos priimtos ministrų deklaracijos pasiūlymui kuo skubiau rengti Deramo darbo darbotvarkę, kad iki 2015 m. būtų galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų; • 88. ragina Komisiją pateikti Parlamentui konkrečius skaičius, parodančius, kaip finansuojama deramo darbo sritis ir su ja susijusios sritys, kad atsižvelgiant į finansavimą būtų galima geriau įvertinti politinį ryžtą; • 89. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams

42. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl vaikų išnaudojimo besivystančiose šalyse, ypatingą dėmesį skiriant vaikų darbui (2005/2004(INI)), Oficialusis leidinys 157 E , 06/07/2006 p. 0084 - 0091A • kadangi siekiant užtikrinti tvarią plėtrą Lisabonos strategijoje (kuria norima Europos Sąjungą paversti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta pasaulio ekonomika, sugebančia išlaikyti nuolatinį ekonomikos augimą, kurti daugiau ir kokybiškesnių darbo vietų bei glaudesnę socialinę sanglaudą) reikia užsibrėžti ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos politikos uždavinius, kurie būtų tarpusavyje suderinti bei kuriais būtų galima pasiekti geresnį ekonomikos augimą,

43. Pranešimas apie Mongolijos pateiktą prašymą pasinaudoti specialiomis skatinamosiomis priemonėmis siekiant apsaugoti darbo teises, Official Journal 243 , 30/09/2004 P. 0002 - 0002Komisija gavo Mongolijos prašymą, remiantis 2001 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2501/2001, numatančio bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos taikymą nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. (1) 15 straipsniu, kad galėtų pasinaudoti skatinamosiomis priemonėmis darbo teisėms apsaugoti. • Šios specialios priemonės numato papildomas muitų tarifų lengvatas šalims, kurios veiksmingai įgyvendina TDO konvencijų dėl prievartinio darbo, laisvės kurti susivienijimus ir teisės į kolektyvines derybas, nediskriminavimo įdarbinimo ir profesiniu atžvilgiu bei vaikų darbo panaikinimo reikalavimus. • Prašymų dėl specialių skatinamųjų priemonių pateikimo sąlygos išdėstytos Reglamento (EB) Nr. 2501/2001 III antraštinėje dalyje. • Pagal to reglamento 15 straipsnio 2 dalį prašyme turi būti pateikta išsami informacija apie: • 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus nacionalinius teisės aktus, priemones, kurių buvo imtasi jiems įgyvendinti ir kontroliuoti jų taikymą, • sektorius, kuriuose tie teisės aktai netaikomi. • Mongolija yra pateikusi Komisijai pirmiau nurodytą informaciją. • Bet kokią su šiuo prašymu susijusią pastabą suinteresuotas fizinis ar juridinis asmuo gali siųsti toliau nurodytu adresu dviejų mėnesių laikotarpiu nuo šio pranešimo išspausdinimo dienos:European Commission

44. 2010 m. balandžio 30 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 54/2010, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XVIII priedą (Darbuotojų sveikata ir sauga, darbo teisė ir vienodas požiūris į vyrus ir moteris); iš dalies keičiantis EEE susitarimo XVIII priedą (Darbuotojų sveikata ir sauga, darbo teisė ir vienodas požiūris į vyrus ir moteris) • EEE JUNGTINIS KOMITETAS, • atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – Susitarimas) su pakeitimais, padarytais Europos ekonominės erdvės susitarimą patikslinančiu protokolu, ypač į šio Susitarimo 98 straipsnį, • kadangi: • (1) Susitarimo XVIII priedas buvo iš dalies pakeistas 2009 m. gruodžio 4 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 147/2009 [1]. • (2) Į Susitarimą turi būti įtraukta 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (nauja redakcija) . • (3) Direktyva 2009/38/EB nuo 2011 m. birželio 6 d. panaikinama Tarybos direktyva 94/45/EB [3], kuri yra įtraukta į Susitarimą ir todėl pagal Susitarimą turi būti panaikinta nuo 2011 m. birželio 6 d., • 32009 L 0038: 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (nauja redakcija) (OL L 122, 2009 5 16, p. 28)." • 3. Naujojo 27a punkto (Tarybos direktyva 94/45/EEB) tekstas nuo 2011 m. birželio 6 d. išbraukiamas. • 2 straipsnis • Direktyvos 2009/38/EB tekstas islandų ir norvegų kalbomis, kuris turi būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede, yra autentiškas.

45. KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2009 m. veiklos /* KOM/2010/0464 galutinis */ • EUROPOS KOMISIJA,Briuselis, 2010.9.9 • KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI • Dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2009 m. veiklos • EGF - Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas • Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) paskirtis – padėti žmonėms, netekusiems darbo dėl pakitusių pasaulinės prekybos tendencijų. Kai uždaroma didelė įmonė, į ES nepriklausančią šalį perkeliama gamykla ar kai daug žmonių praranda darbą visame tam tikro regiono sektoriuje, EGF gali padėti iš darbo atleistiems žmonėms kuo greičiau rasti kitą darbą. Tokiai paramai finansuoti numatyta iki 500 mln. EUR per metus.

46. EGF specifika ir teisinis reglamentavimas • Kuo jis skiriasi nuo kitų ES fondų, pavyzdžiui, struktūrinių? • Iš ES struktūrinių fondų, visų pirma iš Europos socialinio fondo (ESF), remiamas rengimasis pokyčiams ir jų valdymas vykdant strateginę ir ilgalaikę perspektyvą turinčią veiklą (pvz., mokymasis visą gyvenimą). O iš EGF teikiama vienkartinė individuali parama ribotam laikotarpiui. Ja siekiama padėti darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl priežasčių, susijusių su globalizacija. • Metinė ataskaita • Parengti metinę EGF veiklos ataskaitą reikalaujama EGF reglamentu (Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006). • Iš 2007 m. metinės ataskaitos matyti, kad įsteigusi šį fondą Europos Sąjunga gali parodyti solidarumą su žmonėmis, kurie buvo atleisti iš darbo dėl globalizacijos poveikio. O to siekiama ir atnaujinta socialine darbotvarke. • Teisinis pagrindas • Reglamentas, kuriuo įsteigiamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, priimtas 2006 m. gruodžio 20 d. ir iš dalies pakeistas 2009 m. birželio 18 d., siekiant gerinti Fondo veiklą.

47. 2008 m. EGF metinės veiklos ataskaitos tąsa • Reglamentas (EB) Nr. 546/2009, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, kuriuo įsteigiamas EGF • 2008 m. lapkričio 26 d. paskelbtame Europos ekonomikos atkūrimo plane Komisija pareiškė peržiūrėsianti EGF taisykles, kad Europos Sąjunga galėtų padėti pasaulio finansų ir ekonomikos krizės paveiktiems darbuotojams ir spręsti jų ilgalaikių darbo perspektyvų klausimą. • Išnagrinėjusi pagrindinių EGF suinteresuotųjų šalių (valstybių narių ir nacionalinio bei Europos lygmenų socialinių partnerių organizacijų atstovų) lūkesčius ir poreikius, Komisija priėmė pasiūlymą iš dalies pakeisti EGF reglament; • pagrindinės pasiūlymo nuostatos buvo šios: • - sumažinti atleistų darbuotojų skaičiaus ribą nuo 1 000 iki 500 darbuotojų; • - pratęsti įgyvendinimo laikotarpį nuo 12 iki 24 mėnesių; • - padidinti bendro finansavimo normą nuo 50 iki 75 proc.; • - nustatyti laikiną leidžiančią nukrypti nuostatą, pagal kurią dėl krizės atleisti darbuotojai turėtų teisę gauti paramą, jeigu paraiškos pagal tą kriterijų pateiktos iki 2010 m. pabaigos. • Remiantis Komisijos pasiūlymu, 2009 m. birželio 18 d. priimtas iš dalies pakeistas EGF reglamentas (EB) Nr. 546/2009.