Sveikatos politikos ir strategijos gairės ES ir Lietuvoje bei Sveikatos reforma

1. Sveikatos politikos ir strategijos gairės ES ir Lietuvoje bei Sveikatos reforma Doc. dr. Danguolė Jankauskienė Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakultetas

2. Tikslas • Išryškinti sveikatos politikos reikšmingumą • Panagrinėti pagrindinius sveikatos politikos dokumentus ir sveikatos reformos eigą • Išryškinti dabartinio laikotarpio sveikatos politikos problemas

3. Sveikatos apibrėžimas Sveikata tai visapusiška individo ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas

4. Nuo ko priklauso sveikata (1) • Sveikata – asmeninė vertybė • Sveikata – visuomeninė vertybė • Politinė vertybė • Socialinė vertybė • Ekonominė vertybė

5. Nuo ko priklauso sveikata (2) • Genetika • Socialinė ekonominė aplinka • Sveika gyvensena • Sveikatos priežiūros sistema

6. SVEIKATĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI GENETINIS PAGRINDAS (20%) GYVENSENA (50%) APLINKA (20%) MEDICINOS PAGALBA (10%)

7. Nuo ko priklauso sveikata (3) • Genetika • Genai • Aplinka • Nėštumas • Genetiniai žymekliai ir informacija • Profilaktika

8. Nuo ko priklauso sveikata (4) • Socialinė ekonominė padėtis (Whitehall study - M. Marmat 1967) - Aukštesnė socialinė padėtis – geresnė sveikata - Didesnis mirtingumas – žemesnė socialinė padėtis - kuo žemesnė naujagimių socialinė padėtis, tuo didesnė mirtingumo rizika

9. Nuo ko priklauso sveikata (5) • Sveika gyvensena • Kvailumas (pvz. rūkymas) • Žinių stoka (pvz. cholesterolio vartojimas) • Galimybių stoka (sportavimas, baseinas) • Spaudimo pasėkmė (alkoholio, tabako kompanijos) • Pačių žmonių išvengiamos ligos

10. Nuo ko priklauso sveikata (6) • Sveikatos apsaugos sistema • Jei tik privati sistema • Jei tik sveikatos draudimas • Jei tik valstybinė sveikatos sistema • Teisinga sistema • Privalomo sveikatos draudimo sistema

11. Nuo ko priklauso sveikata (7) • Sveikatos apsaugos sistema • 3 suinteresuotų pusių poreikiai: • Pacientai – sveikatos apsaugos garantijų • Moralinis aspektas - kas už mūsų sveikatą atsako • Struktūrinis aspektas – racionali struktūra • Finansinis aspektas – kiek galime išleisti sveikatai

12. Nuo ko priklauso sveikata (8) • Sveikatos apsaugos sistema • Gydytojai • Profesionalų ambicijos-moralinis aspektas • Geros darbo sąlygos • Geras uždarbis

13. Nuo ko priklauso sveikata (9) • Sveikatos apsaugos sistema • Administratoriai • Profesinė ambicija • Geros sąlygos • Geras atlyginimas

14. SVEIKATĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI G. Dahlgren, M. Whitedhead, 1997

15. Sveikatos apsaugos poreikiai • Žmonių populiacija didėja • Gyvenimo trukmė ilgėja • Daugėja pagydomų ir gydomų ligų (pvz. skausmas) • Medicinos technologijų progresas

16. Sveikatos politika Sveikatos politika tai sveikatos ir jos reikalų valstybinio tvarkymo teorija bei praktika, įteisinama kaip bendroji valdymo funkcija, pripažįstant sveikatą socialine bei ekonomine vertybe

17. KODĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VADYBININKAMS SVARBU ŽINOTI SVEIKATOS POLITIKOS PRINCIPUS ? • SVEIKATOS PRIEŽIŪRA YRA SVEIKATOS SISTEMOS DALIS • VADYBININKAI YRA TIESIOGINIAI SVEIKATOS POLITIKOS VYKDYTOJAI SIEKIANT EFEKTYVIOS, KOKYBIŠKOS, EKONOMIŠKAI PAGRĮSTOS BEI PRIEINAMOS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SIEKIANT MAKSIMALAUS SVEIKATINIMO EFEKTO ĮGYVENDINANT VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PROGRAMAS SIEKIANT REALAUS KITŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS VEIKLOS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMO BEI ATSAKOMYBĖS SVEIKATOS LABUI

18. SVEIKATOS PROBLEMŲ SPRENDIMO PRINCIPINĖS STRATEGIJOS • LIGŲ DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS ANKSTYVA DIAGNOSTIKA EFEKTYVUS TERAPINIS AR CHIRURGINIS GYDYMAS REABILITACIJA IR SLAUGA • LIGŲ PRIEŽASČIŲ ŠALINIMAS SVEIKATOS UGDYMAS KRYPTINGA PROFILAKTIKA APLINKOS SAUGA ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪRA VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

19. Sveikatos politikos principai • Teisumas • Prieinamumas • Priimtinumas • Solidarumas • Lygybė • Visapusiškumas • Laisvas pasirinkimas

20. PSO Europos regiono “Sveikata visiems XXIa.” politiką sudaro: • pagrindinė nekintanti kryptis – siekis sukurti visapusišką sveikatos potencialą. • Du pagrindiniai tikslai, padedantys gerinti sveikatą, atitinkantys pagrindinę kryptį: • Žmonių sveikatos priežiūra ir nuolatinis jos saugojimas visą gyvenimą; • Įvairų ligų, traumų atsiradimo bei sergamumo mažinimas.

21. PSO Europos regiono “Sveikata visiems XXI a.” politiką sudaro: • Trys pagrindinės moralinės vertybės: • Sveikata – žmogaus teisių pagrindas; • Sveikatai gerinti organizuojamos šalių žmonių grupių ir skirtingų lyčių teisumo ir solidarumo akcijos. • Aktyvus asmenų, grupių, bendruomenių, institucijų, organizacijų ir sektorių dalyvavimas gerinant sveikatą.

22. “Sveikata-XX amžiuje” įgyvendinimo įvertinimas • 1998 m. priimtas dokumentas • 2005.09 mėn. 55-oje PSO EURO komiteto sesijoje pristatytas šios sveikatos politikos įgyvendinimo įvertimas • Egzistuoja didelis skirtumas tarp “ Sveikata visiems” principais besiremiančiais sveikatos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo

23. KODĖL VYKDOMOS SVEIKATOS SISTEMOS REFORMOS • SISTEMA NEPATENKINA GYVENTOJŲ POREIKIŲ • DĖL PER DIDELIŲ KAŠTŲ SISTEMA EKONOMIŠKAI NEEFEKTYVI • SISTEMA NEEFEKTYVI DĖL NETEISINGO VALDYMO • SISTEMA NESPRENDŽIA ESMINIŲ SVEIKATOS PROBLEMŲ ŠALT.: LIUBLIJANOS CHARTIJA

24. Sveikatos apsaugos politikos rengimas ir vystymas Pagal “Sveikata visiems” politiką Mokslo duomenimis pagrįsta politika Vyriausybė tariasi su visuomene Įsiklausyti į piliečių nuomonę ir pasirinkimą Piliečių nuomonė lemia SA tarnybų vystymą Pasirinkimo teisė ir kitos teisės tik su gera informacija Liublijanos chartija apie sveikatos reformas EuropojeReformos valdymo principai

25. Reorganizuoti medicinos pagalbos teikimo sistemą Žmogiškųjų resursų naudojimas Personalo kvalifikacija Personalo motyvacija darbui, kokybės, kainos efektyvumo ir galutinio rezultato problemos Valdymo mechanizmo tobulinimas Mokymas, remiantis patirtimi Liublijanos chartija apie sveikatos reformas EuropojeReformos valdymo principai

26. Sveikatos reformos tikslai • Aktyvi visuomenės sveikatos politika • Gyventojų atsakomybės už sveikatą ugdymas • Gyventojų dalyvavimas priimant sprendimus • Sveikatos paslaugų kokybė ir efektyvumas, restruktūrizuojant paslaugų teikimą • Pirminė sveikatos priežiūra • Stacionarų pertvarka • Finansavimas • Farmacija • Valdymas (decentralizuojant)

27. Sveikatos reformos uždaviniai • Artimieji • Įstatymdavystė • Valdymo decentralizavimas • Resursų racionalizavimas (PSP, Stac., Reab.,Farmac.) • Personalo kvalifikacija • Visuomenės sveikatos programos • Tolimieji • Sveikatos rodiklių gerinimas per valstybės ir savivaldybių programų įgyvendinimą • Veikianti kokybės kontrolės sistema (ir standartai) • PSP įgyvendinimas • Sveikatos finansavimo tobulimas • Moderni valdymo ir vadybos mokymo sistema

28. Išlaidų dinamika kai kuriose valstybėse 1970-1980 Šaltinis: OECD

29. Išlaidų SA dinamika kai kuriose valstybėse 1980-1990 Šaltinis: OECD

30. Metai 2004 2005 2010 2015 2020 2025 2030 2035 2040 2045 2050 Gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes (proc. nuo visų gyventojų) 0-14 metų 17,7 17,1 14,9 14,5 15 15,1 14,7 13,9 13,4 13,3 13,7 25-54 metų 41,8 41,9 43,1 43,8 43,2 42 40,4 39,4 37,9 36 34,6 15-64 metų 67,3 67,6 69 68,9 67,5 65,7 63,9 63,1 62,2 61,4 59,6 65+ metų 15 15,2 16,1 16,7 17,5 19,2 21,4 23 24,4 25,3 26,7 80+ metų 2,8 3 3,8 4,5 5 5,2 5,5 6,1 7,2 8,6 9,2 Gyventojų skaičius mln. 3,4 3,4 3,3 3,3 3,2 3,1 3,1 3 3 2,9 2,9 Gyventojų skaičiaus pagal amžiaus grupes Lietuvoje (procentais) kitimo tendencija Lietuvoje, 2005-2050 m. (1) Pagal Eurostat duomenis 2004 m. bendras išlaikytinių skaičius Lietuvoje buvo 48,6 proc. Prognozuojamas išlaikytinių procentas Lietuvoje: 2025 m. – 52,2 proc., 2050 m. – 67,8 proc. (EUROSTAT NEWS RELEASE, 48/2005 - 8 April 2005. Population projections 2004-2050) * - The impact of ageing on public expenditure: projections forthe EU25 Member States on pensions, health care, long-termcare, education and unemployment transfers(2004-2050)Report prepared by theEconomic Policy Committee and the European Commission (DG ECFIN)Brussels, 6 February 2006, ECFIN/EPC(2006)REP/238

31. Gyventojų mirtingumo dinamika ir kūdikių mirtingumo dinamika 1995-2004 m. (1000 gyv.)

32. LIETUVOS IR EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ GYVENTOJŲ VIDUTINĖ BŪSIMO GYVENIMO TRUKMĖ (METAIS)

33. LIETUVOS IR EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ GYVENTOJŲ VIDUTINĖS BŪSIMO GYVENIMO TRUKMĖS SUTRUMPĖJIMAS DĖL MIRČIŲ IKI 65 m. AMŽIAUS (METAIS)

34. ES šalių gyventojai: gimusiųjų vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė (HALE) metais, 2002 m. 2000 m. Lietuvoje – 60.8 m., ES vidurkis – 69.19 m., 2001 m. Lietuvoje – 61.1 m., ES vidurkis – 69.36 m. WHO, European health for all database, 2006 (World Health Report 2004)

35. ES šalių gyventojai: mirtingumas (1000 gyventojų), 2003 m. WHO, European health for all database, 2006

36. ES naujųjų šalių gyventojai: mirtingumas (1000 gyventojų), 1990-2004 m. WHO, European health for all database, 2006

37. ES Standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų ES šalyse: širdies kraujagyslių ligos, 2003 m. WHO, European health for all database, 2006

38. ES naujųjų šalių standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų: mirtingumo nuo širdies kraujagyslių ligų kitimas, 1990-2004 m. WHO, European health for all database, 2006

39. ES Standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų ES šalyse: onkologinės ligos, 2003 m. WHO, European health for all database, 2006

40. ES naujųjų šalių standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų: mirtingumo nuo onkologinių ligų kitimas, 1990-2004 m. WHO, European health for all database, 2006

41. ES Standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų ES šalyse: mirtingumas dėl traumų ir apsinuodijimų, 2003 m. WHO, European health for all database, 2006

42. ES naujųjų šalių standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų: mirtingumo dėl traumų ir apsinuodijimų kitimas, 1990-2004 m. WHO, European health for all database, 2006

43. ES naujųjų šalių standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų: mirtingumo nuo kvėpavimo organų ligų kitimas, 2003 m. WHO, European health for all database, 2006

44. ES standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų ES šalyse: mirtingumas nuo kvėpavimo organų ligų, 1990-2004 m. WHO, European health for all database, 2006

45. Lietuvos sveikatos programa • Bendrieji tikslai: • Gyventojų mirtingumo mažinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas • Sveikatos santykių teisumas • Gyvenimo kokybės pagerinimas • Specialieji tikslai: • Širdies-kraujagyslių ligos • Onkologinės ligos • Nelaimingi atsitikimai ir traumos • Psichikos ligos • Užkrečiamos ligos (AIDS, TBC, lytiškai plintančių ligų, kt.) • Burnos sveikata • Diabetas • Kt. visuomenės sveikatos programos (alkoholio, tabako, narkotikų, mitybos, aplinkos kokybės, darbų saugos, motinos ir vaiko, sveikatos ugdymo ir kt.)

46. “Semaškos” sveikatos apsaugos sistemos valdymo modelis • RCL • Poliklinika • Stacionaras • GMP • Numerinės ir apylinkinės ligoninės • Ambulatorijos • Medicinos punktai • 5 kraštų respublikinės ligoninės su organizaciniu-metodiniu vadovavimu kraštui

47. Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema • Asmens sveikatos priežiūra • Visuomenės sveikatos priežiūra • Farmacinė veikla • Mokamos sveikatos paslaugos

48. Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema • Asmens sveikatos priežiūra • Pirminė • Antrinė • Tretinė Ambulatorinė, stacionarinė

49. SVEIKATOS POLITIKOS PLĖTOJIMO LIETUVOJE ETAPAI • ĮDIRBIO ETAPAS - 1970-1990 m.m. • NACIONALINĖS SVEIKATOS KONCEPCIJOS • KŪRIMO IR ĮGYVENDINIMO - 1989-1993 m.m. • SARB’o ETAPAS - 1993-1996 m.m. • NSP KŪRIMO IR PRADINIO ĮGYVENDINIMO • ETAPAS - 1996-2000 m.m. • NST SUSIKŪRIMO ETAPAS - 1998-2000 m.m. • INTEGRACIJOS Į ES ETAPAS – 2001 - 2004

50. SVEIKATOS POLITIKOS PLĖTOJIMAS ĮDIRBIO ETAPAS - 1970-1990 m.m. • DIDŽIOJI DALIS MOKSLINIŲ DUOMENŲ, VĖLIAU PANAUDOTI SVEIKATOS POLITIKOS FORMAVIMUI, BUVO SUKAUPTI ŠIO ETAPO METU • SVEIKATOS POLITIKOS FORMAVIMUI LIETUVOJE DIDELĖS ĮTAKOS TURĖJO TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS, VISŲ PIRMA SU PSO