Neformalusis švietimas mieste: situacijos apžvalga

1. Neformalusis švietimas mieste: situacijos apžvalga 2012 m. Parengė V.Kučiauskienė

2. Kodėl reikalingos diskusijos? • NŠ tinklo finansavimas mieste yra brangus, tačiau nepakankamas, lėšos nėra panaudojamos efektyviausiu būdu; • Nevienoda savivaldybės dotacija vaikams, lankantiems skirtingas NŠ veiklas skirtingose įstaigose; • Netolygus NŠ įstaigų išsidėstymas pagal dislokacijos vietas; • Dideli NŠĮ finansavimo netolygumai. Nėra aiškaus sutarimo dėl biudžeto lėšų skyrimo NŠĮ kriterijų; • Vaikų poreikiai tenkinami tik iš dalies, nes yra pasiūlos ir paklausos disproporcija (dėl geografinės padėties, nepakankamo vietų skaičiaus, amžiaus, lyties; daugiau pasiūlymų didesnės motyvacijos vaikams ir kt.)

3. Kodėl reikalingos diskusijos? • Nepakankamas vaikų dalyvavimas NVŠ įstaigų veiklose (dalyvauja tik 9,5 tūkst. vaikų); • Didelis ugdytinių, lankančių NŠĮ, nubyrėjimas, kaita. Vaikų pasirinkimą dažnai lemia ne individualūs vaikų, o tėvų, mokytojų, įstaigų interesai ir galimybės); • NŠĮ trūksta veiklų, orientuotų į vaiko gyvenimo įgūdžių ugdymą, asmenines, socialines kompetencijas; • Privatūs NŠ paslaugų teikėjai veikia nevienodomis sąlygomis, lyginant su biudžetinėmis įstaigomis; • Nėra integralumo tarp formaliojo ir neformaliojo, formalųjį švietimą papildančio ir neformaliojo švietimo programų.

4. Juridinis kontekstas

5. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija • Trečiasis Strategijos tikslas – maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo aprėptį suteikti mokiniams, studentams bei jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius.

6. Pasirenkamojo vaikų ugdymo paskirtis • Tenkinti pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių vaikų ir jaunimo iki 19 metų (specialiųjų poreikių iki 21 metų) pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. • – formalųjį švietimą papildančio ugdymopaskirtis – pagal ilgalaikes programas sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius bei suteikti asmeniui papildomų dalykinių ir bendrųjų kompetencijų. • – Neformaliojo vaikų ugdymopaskirtis – ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenines, socialines ir kitas bendrąsias kompetencijas.

7. Neformaliojo vaikų ugdymo programų paskirtis

8. Formalųjį švietimą papildančių programų paskirtis

9. Pasirenkamojo vaikų švietimo kaitos siekiai • Į NŠ veiklų įvairovės ir prieinamumo didinimas, siekiant įtraukti kuo daugiau vaikų(atsižvelgiant į vaikų amžių, lytį, gyvenamąją vietą, finansines galimybes, pasiūlą ir paklausą veiklų turinio prasme); • Neformaliojo vaikų švietimo kokybės užtikrinimas; • Socialiai pažeidžiamų, linkusių nusikalsti vaikų įtraukimas į NŠ veiklą.

10. Finansinis kontekstas

11. Finansinis NŠ kontekstas savivaldybėje • NŠĮ savivaldybė kasmet skiria per 23363 mln. Lt. Iš jų darbuotyojų atlyginimams – 17 800 mln. Lt; • Per 200 tūkst Lt skiriama programinei NŠ veiklai mieste; • Per 1,1 mln. Lt 2012 m. skirta NŠĮ remontams; • Per 2,2 mln. Lt įstaigos gavo lėšų už ugdymo paslaugas; • Per 1,5 mln. Lt įstaigos papildomai gavo ne savivaldybės biudžeto lėšų veiklos organizavimui ir remontams. Tačiau: • Ši suma tesudarė įstaigų 10 mėn. mokos fondą; • Trūksta lėšų įstaigų renovacijoms ir remontams; • Neužtenka lėšų naujos įrangos, mokymo priemonių pirkimui; • Neskiriamos lėšos įstaigų organizuojamiems renginiams; • Mokesčiai už ugdymo paslaugas miesto NŠĮ vieni didžiausių šalyje • Nekompensuojamos išlaidos už socialiai remtinų vaikų išlaikymą.

12. Neformaliojo švietimo įstaigų, dirbančių pagal NŠ programas, gaunamos ir uždirbamos lėšos 2011/12 m.

13. Neformaliojo švietimo įstaigų, dirbančių pagal NŠ programas, gaunamos ir uždirbamos lėšos 2011/12 m.

14. Mokyklų, dirbančių pagal FŠP programas, gaunamos ir uždirbamos lėšos 2011 m.

15. Mokyklų, dirbančių pagal FŠP programas, gaunamos ir uždirbamos lėšos 2011 m. visose mokyklose

16. NŠ finansavimo problemos • Savivaldybė nepajėgi didinti lėšas NŠĮ išlaikymui, o esant dabartiniam finansavimui finansinė, ūkinė situacijos negerės; • Panašaus profilio NŠĮ vieno vaiko išlaikymo sąnaudos metams skiriasi kelis kartus (nuo 1000 iki 2658 centruose ir nuo 4613 iki 8093 muzikos m-klose); • Tėvų įmokos už ugdymo paslaugas tesudaro per 8 proc. vaiko išlaikymui reikalingos sumos, savivaldybės dotacija – 92 proc.; • Nėra biudžeto lėšų skyrimo NŠĮ kriterijų. Lėšos skiriamos atsižvelgiant į ankstesnių metų finansavimą.

17. Diskutuotini klausimai • Biudžeto lėšų NŠ skyrimo kriterijai; • Optimalus ugdymą aptarnaujančių darbuotojų etatų skaičius; • NŠ ir FŠP programų skaičius ir vaikų skaičius jose; • Savivaldybės dotuojamų vienam vaikui programųskaičius; • Mokesčių už ugdymo paslaugas diferencijavimas (pagal programos specifiką, mokestis ugdymo aplinkų kūrimui ir kt.); • Galimybė įstaigoms pačioms užsidirbti papildomų lėšų (projektinė veikla, edukacinės, vasaros socializacijos programos, kt.);

18. Geografinis kontekstas

19. NŠĮ pagal dislokacijos vietas

20. Vaikų skaičius pagal gyvenamąją vietą neformaliojo švietimo įstaigose, dirbančiose pagal NŠ programas

21. Mokinių skaičius pagal gyvenamą vietą mokyklose, dirbančiose pagal FŠP programas

22. Geografinis kontekstas savivaldybėje • Didžioji dalis NŠĮ sukoncentruota miesto centre (9); • Kai kurios NŠĮ savo filialus steigia bendrojo lavinimo įstaigose; • Statistika rodo, jog NŠĮ pasirinkimas nepriklauso nuo gyvenamosios vietos: 19,2 proc. vaikų, gyvenantys tame pačiame mikrorajone, 48,8 proc. – įvairiuose miesto mikrorajonuose, 6,1 proc. atvyksta iš kitų šalies rajonų;

23. Geografinio konteksto diskutuotini klausimai • NŠĮ dislokacija arčiau vaiko gyvenamosios vietos ar miesto centre? • NŠĮ filialai vidurinėse mokyklose; • Kitų miestų ir rajonų vaikų priėmimas į NŠĮ.

24. Ugdymo kontekstas

25. Įstaigų skaičius, veiklos kryptys

26. Pasirenkamojo vaikų švietimo įstaigų skaičius pagal tipus ir veiklos kryptis savivaldybėje • Savivaldybei priklauso 21 pasirenkamojo švietimo įstaiga: 12 – dirbančių pagal NŠ programas; 9 – pagal FŠP programas; • 14 įstaigų dirba pagal įvairaus pobūdžio meninio ugdymo programas (9 –FŠPP, 5 – NŠP); • Meninio profilio veikla NŠĮ užimta 72,1 proc. jas lankančių vaikų (6861 iš 9511); • 21 proc. vaikų lanko techninio profilio būrelius.

27. NŠĮ pagal profilį:

28. Būrelių pasiūla pagal ugdymo kryptis neformaliojo švietimo centruose. Vaikų skaičius

29. FŠP programų pasiūla ir vaikų skaičius jose

30. Vaikų užimtumas pasirenkamojo švietimo veikla

31. Vaikų užimtumas pasirenkamuoju švietimu mieste • Bendras mokyklinio amžiaus vaikų užimtumas mieste 2011/12m. m. – 80,5 proc; • 74,6 proc. vaikų lanko būrelius bendrojo ugdymo įstaigose; • Pasirenkamojo švietimo įstaigas lanko – 25,4 proc.visų užimtų vaikų (tame tarpe ir ne savivaldybei pavaldžias); • Vaikų užimtumas bendrojo ugdymo įstaigose padidėjo 7 proc.; • Užimtumas NŠĮ 2012 m. išaugo 2,5 proc.

32. Mokyklinio amžiaus vaikų užimtumas 2012 m.

33. Vaikų užimtumas užmokyklinėse įstaigose 2012 m.

34. Vaikų skaičiaus kaita NŠĮ pagal metus

35. Vaikų užimtumas PŠ veikla pagal amžių

36. Pasirenkamojo švietimo įstaigas lankančių vaikų kontingentas pagal amžių • Pagal amžių pasirenkamojo švietimo įstaigas lanko: * 16-18 m. – 14,8 proc (FŠP – 5 proc.); * 11-15 m. - 43,7 proc. ; * 7-10 m. - 35,4 proc; * 4-6 m. – 5,9proc. • Vaikų „nubyrėjimas“ įstaigose, dirbančiose pagal FŠPP šalyje – 43 proc.); • FŠPP įstaigose dalis vaikų į pagrindinio ugdymo programas ateina nebaigę pradinio ugdymo programos (apie 80 vaikų 2012 m.); • NŠ įstaigų programose iš pagrindinio ugdymo programų „nubyra“ 19,2 proc. vaikų; • Patikros metu nustatyta, jog užsiėmimų lankomumas pasirenkamojo vaikų švietimo įstaigose yra .........

37. Vaikų skaičius pagal amžių įstaigose, dirbančiose pagal NŠ programas

38. Vaikų skaičius pagal amžių įstaigose, dirbančiose pagal NŠ programas

39. Mokinių skaičius pagal amžiųmokyklose, dirbančiose pagal FŠP programas

40. Mokinių skaičius pagal amžių mokyklose, dirbančiose pagal FŠP programas

41. Programų lankomumas pagal socialinius rodiklius

42. NŠĮ lankantys socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai • Didžiausią socialiai pažeidžiamų vaikų skaičių sudaro vaikai iš socialiai remtinų šeimų (1161); • Tik 25 spec. poreikių vaikai lanko FŠP programas, 241 – būrelius NŠĮ (KTKC, MTKC, MAC); • Turintys elgesio problemų, linkę nusikalsti vaikai NŠĮ nelanko (išimtis -13 KTKC)

43. Ugdytinių skaičius pagal socialinius rodiklius mokyklose, dirbančiose pagal NŠ programas

44. Mokinių skaičius pagal socialinius rodiklius mokyklose, dirbančiose pagal FŠP programas)

45. FŠP programų trukmė

46. Projekte numatyta FŠP programų trukmė (eksperimentiniame projekte dalyvaujančioms savivaldybėms) • Pradinio muzikinio ugdymo – 4 m. • Pagrindinio muzikinio ugdymo – 4 metai; • Dailės ugdymo – 4 metai; • Teatrinio ugdymo – 4 metai; • Pradinio šokio ugdymo – 4 metai; • Pagrindinio šokio ugdymo – 4 metai. Viso: muzikos – 8 m. dailės – 4 m.; choreografijos – 8 m.

47. FŠP muzikinio ugdymo programų trukmė miesto įstaigose • Ankstyvojo muzikinio ugdymo – 1-2; 1-3m. • Pradinio muzikinio ugdymo – 4 m. • Pagrindinio muzikinio ugdymo – 4 metai; • Kryptingo (tikslinio) muzikinio ugdymo – 4 m.; • Mėgėjų – iki 4 m. Viso: 14 – 19 m.

48. FŠP dailės ugdymo programų trukmė miesto įstaigose • Ankstyvojo dailės ugdymo – 3 m.; • Pradinio dailės ugdymo – 4 m.; • Pagrindinio dailės ugdymo – 4 -6 metai; • Kryptingo (tikslinio) dailės ugdymo – 1 m. • Dailės mėgėjų – 2 m. Viso: 12 – 14 m.

49. FŠP choreografijos ugdymo programų trukmė miesto įstaigose • Ankstyvojo choreografijos ugdymo – 1 m.; • Pradinio choreografijos ugdymo – 2-3 m.; • Pagrindinio dailės ugdymo – 3-4 metai; • Išplėstinio choreografijos ugdymo – 1 m. Viso: 7-9 m.

50. Programoms skiriamų valandų skaičius