1 / 26

ELEKTRONINĖS SVEIKATOS INFORMACINĖS SISTEMOS IŠŠŪKIAI IR PROBLEMOS

ELEKTRONINĖS SVEIKATOS INFORMACINĖS SISTEMOS IŠŠŪKIAI IR PROBLEMOS. Gėdrimaitė Aušra Vadovė: Leščinskienė Laima. Elektroninė sveikata (e. sveikata, eHealth arba e-health ) yra gana naujas terminas sveikatos priežiūros veikloje, kurioje vyrauja e le ktroniniai procesai ir komunikacijos.

galvin-dudley
Download Presentation

ELEKTRONINĖS SVEIKATOS INFORMACINĖS SISTEMOS IŠŠŪKIAI IR PROBLEMOS

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. ELEKTRONINĖS SVEIKATOS INFORMACINĖS SISTEMOS IŠŠŪKIAI IR PROBLEMOS Gėdrimaitė Aušra Vadovė: Leščinskienė Laima

  2. Elektroninė sveikata (e. sveikata, eHealth arba e-health) yra gananaujas terminas sveikatos priežiūros veikloje, kurioje vyrauja elektroniniaiprocesai ir komunikacijos

  3. E. sveikatos bendrasis tikslas (misija) Lietuvos e. sveikatos 2007-2015 metų plėtros strategija (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 9 d. Įsakymu Nr. V-811) Gerinti gyventojų sveikatos paslaugas į pacientą orientuotų IKT pagalba, palaikant tų paslaugų kokybę ir tęstinumą

  4. Metinių išlaidų (geltoni stulpeliai) ir atsipirkimo (mėlyni stulpeliai) kitimas dešimtyje ES e.sveikatos projektų (IMPACT studija http://www.ehealth-impact.org/download/documents/D6_2_Final_Report_ext.pdf )

  5. Įdiegus Lietuvos e. sveikatos sistemą jau nuo 2013 metų galima būtų per metus sutaupyti apie 300 mln. litų. Investicijos į šias priemones iki 2015 m. siektų beveik 100 mln. litų, kurių didžiąją dalį sudarys ES lėšos. Galimybė taupyti atsiranda įgyvendinus priemones: • sveikatos informacijos mainų tarp įstaigų platforma, • išankstinės pacientų registracijos plėtra, • e. recepto įdiegimas, • centrinės tyrimų vaizdų saugyklos, sumažinančios tyrimų dubliavimą, sukūrimas, • įstaigų, specialistų, vaistų registrai, • respublikinio ir regioninio lygmens gydymo įstaigų informacinės sistemos.

  6. E. sveikatos sistemos įdiegimas leis • Pacientams: • greičiau susipažinti su savo sveikatos istorija, • peržiūrėti duomenis, • sutrumpinti vizito pas gydytoją laiką, • sparčiau registruotis pas gydytoją, • Medikams: • trumpinti siuntimų bei kitų dokumentų rašymo trukmę • sveikatos priežiūros įstaigos taip pat galės keistis elektroniniais dokumentais, pacientų tyrimų duomenimis, nebus dubliavimo, • paspartės paslaugų teikimas.

  7. Tyrimo tikslas Išanalizuoti informacinės sistemos “e. Sveikata” diegimą Šiaulių valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimo uždaviniai: • Išanalizuoti informacinės sistemos “e.sveikata” naudą ligoniams. • Išanalizuoti informacinės sistemos “e.sveikata” naudą slaugytojams.

  8. Tyrimo objektas Kompiuterinės informacinės sistemos “e. sveikata” privalumai šalies sveikatos apsaugai. Tyrimo metodai: • Kiekybinis tyrimas: anketinė apklausa. • Aprašomoji duomenų analizė.

  9. Tyrimo organizavimas: • Tyrimas buvo atliktas 2013 m. balandžio 3-5 dienomis VŠĮ Šiaulių respublikinės ligoninės Vidaus ligų ir Chirurginiuose skyriuose, VŠĮ Šiaulių centro poliklinikoje Registratūroje ir naudojant socialinį tinklą „Facebook“. • Tyrimo metu apklausta 45 respondentai, iš jų 15 slaugytojų ir 30 sveikatos priežiūros klientųbei apdorotos 45 anketos.

  10. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

  11. Apklaustųjų klientų pasiskirstymas pagal amžių

  12. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal lankymąsi sveikatos priežiūros įstaigose

  13. Informacijos apie sveikatos priežiūros įstaigą (gydytoją, įstaigos darbo laiką, įstaigos atliekamas funkcijas, kt.) gavimo būdai

  14. Apklaustųjų žinios apie internetinį registravimąsi vizitui pas gydytoją

  15. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal registracijos vizitui pas gydytoją būdą

  16. Veiksniai, reikalingi, kad daugiau žmonių registruotusi pas gydytoją internetu

  17. Slaugytojų žinios apie kompiuterinę informacinę sistemą “e.sveikata”

  18. Slaugytojų veiksmai, atliekami kompiuteriu arba naudojant kompiuterinę informacinę sistemą “e.sveikata”

  19. Mokymų, kaip naudotis kompiuterine informacine sistema “e.sveikata”, reikalingumas tarp slaugytojų

  20. Kompiuterinės informacinės sistemos “e.sveikata” nauda slaugytojui

  21. Patogiau būtų, jei nebeliktų popierinių dokumentų ir visas darbas vyktų naudojant kompiuterį ir informacines sistemas

  22. Išvados • Informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigą didžioji dauguma klientų gauna iš sveikatos priežiūros specialistų ir aplinkinių. • Nors pusė klientų žino apie elektroninę registraciją, didžioji dauguma ja nesinaudoja. • Didžioji dauguma klientų yra jauno amžiaus (iki 35 m.), tikėtina turi kompiuterius ir moka jais dirbti, tačiau nesinaudoja e. sveikatos paslaugomis.

  23. Išvados • E. sveikatos paslaugomis naudojasi visi slaugytojai. • Vartotojai supranta IS sistemos naudą ir privalumus, tačiau pageidautų, jog išliktų ir informacija spausdintuose dokumentuose.

  24. Rekomendacijos • Teikti daugiau informacijos visuomenei apie IS privalumus ir panaudojimą. • Mokyti visuomenę naudotis IS paslaugomis. • Sveikatos priežiūros personalui vykdyti įvairius IS panaudojimo mokymo kursus. • Mokymo įstaigos, rengiančios sveikatos priežiūros specialistus, turėtų galimybę IS naudoti mokymo tikslams.

  25. ELEKTRONINĖS SVEIKATOS INFORMACINĖS SISTEMOS IŠŠŪKIAI IR PROBLEMOS Gėdrimaitė Aušra Vadovė: Leščinskienė Laima

More Related