BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO METODOLOGIJA

1. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO METODOLOGIJA Parengė: Doc. dr. Dalia Rudytė 2013 vasario12 d.

2. Rekomenduojamas BBD rengimo nuoseklumas • Temos formulavimas • Problemos iškėlimas, tikslai, priemonės • Turinio formulavimas • Įvado rašymas • Teorinės dalies rašymas • Projektinės dalies rašymas • Išvadų rašymas, • Literatūros sąrašo sudarymas (jis pradedamas rašyti darbo rašymo pradžioje). • Darbo sutvarkymas, pateikimas katedrai, pasiruošimas viešam gynymui.

3. Pirmas žingsnis - tema • Tema (lot. thema – tai kas padėta). Tema - tyrimo objektas, antraštės formuluotė, pradžios taškas naujai informacijai pateikti. Tinkamai pasirinkti temą ir teisingai ją suformuluoti yra ketvirtadalis viso darbo. Labiausiai paplitusi tema – ekonominio reiškinio ar proceso pavadinimas, nagrinėjimo vieta ir laikas. Tyrimo tema formuluojama taip, kad ji parodytų tyrimų pobūdį, kryptį, objektą ir pan.

4. Pavadinimas – darbo vizitinė kortelė • Lietuvos mokslų akademijos leidžiamuose mokslo darbuose nurodoma, kad straipsnio pavadinimas turi būti ne ilgesnis nei 10 žodžių. • Nors skaitytojai labiau vertina trumpą pavadinimą, per daug trumpinti pavadinimo nedera, nes pavadinimas turi pasakyti apie ką bus rašoma moksliniame darbe. • Raktiniai žodžiai pavadinime.

5. Temą geriausia rinktis tokią, kurią studentas yra šiek tiek nagrinėjęs, žino, kas joje išnagrinėta ir nenagrinėta, kur ir kokios literatūros galima rasti, kokius tyrimus reikėtų atlikti. Pasirinkimas gali priklausyti ir nuo mokamos užsienio kalbos.

6. tema: Investuotojo elgseną lemiančių ekonominių veiksnių analizė Problematika: • 1 būdas– formuluojami klausimai į kuriuos ieškoma atsakymų darbe: • Kokie yra investuotojo elgseną formuojantys ekonominiai veiksniai? • Kaip ekonominiai veiksniai veikia investuotojo sprendimus skirtingais ekonomikos ciklais?

7. 2 būdas – problema aprašoma: • Investuotojo pagrindinis tikslas yra pelno gavimas, o investavimas į akcijas ar kitus vertybinius popierius yra susijęs su didesne ar mažesne rizika. Investuotojo nuostolius lemia ne tik įmonių finansinė padėtis ar pasaulinė ekonominė padėtis, bet ir emocijomis paremti priimami sprendimai, kai investuotojas negalvoja logiškai, o pasiduoda emocijoms. Kadangi Lietuvoje investuotojo elgsena yra mažai nagrinėjama, o tyrimų praktiškai nėra atlikta, būtina tirti investuotojų elgseną bei ją nulemiančius veiksnius. Svarbu nustatyti labiausiai investuotojo elgseną formuojančius ekonominius veiksnius.

8. tema: Jaunimo integracijos į Lietuvos darbo rinką analizė • Šiuo metu nedarbas išlieka viena aktualiausių ekonominių ir socialinių problemų. Jaunimui, kaip ir kitoms amžiaus grupėms, itin svarbu būti konkurencingam darbo rinkoje. Tačiau jo integracija į darbo rinką yra sąlygojama daugelio ekonominių, socialinių ir demografinių veiksnių, lemiančių darbo pasiūlos ir darbo paklausos neatitikimą darbo rinkoje. Galimybė jaunimui dalyvauti darbo rinkoje yra svarbus jų savarankiškumo, savęs realizavimo ir profesinių įgūdžių įtvirtinimo pagrindas. Todėl būtina įvertinti, dėl kokių priežasčių nėra subalansuota jaunimo darbo jėgos pasiūla ir paklausa, ar Lietuvos darbo biržos organizuojamos jaunimo įdarbinimo programos yra pakankamai efektyvios ir skatinančios jaunų žmonių užimtumą darbo rinkoje.

9. Prioritetai pasirenkant tyrimų temą: 1. Tema nagrinėta studijų procese ir žinoma studentui. 2. Vengti globalinių temų nagrinėjimo: nepakaks išteklių ir laiko. 3. Tema konkreti ir turinti konkretų tyrimo objektą (ar kelis objektus). 4. Aktuali atskirai verslo įmonei: aiškūs tikslai, uždaviniai, rodikliai ir kt. 5. Tyrimų tema turi realius duomenų šaltinius. 6. Tyrimų organizavimui yra numatyta konkreti įmonė ar jos padalinys. 7. Tyrimų tema yra artima darbo vadovo mokslinių tyrimų sričiai. 8. Galimą prognozuoti, kad bus gauti teigiami tyrimų rezultatai. 9. Gautus tyrimų rezultatus galima efektyviai pritaikyti įmonės veiklai plėtoti. 10. Tema įdomi savo turiniu ir forma (mikro ir makrosistemose) Lietuvos arba regiono, miesto ūkio raidai. 11. Tema yra susijusi su naujos organizacijos veiklos projektavimu, kuriai įtakos turi tik Lietuvos arba regiono, miesto ūkio vidaus ir išorės veiksniai. 12. Tema įdomi ir aktuali bakalaurantui, nes jis dirba toje srityje.

10. Antras žingsnis - problema • Kas būtų aktuali problema? Tai tokia problema, kurią spręsti disciplinai yra vienoks ar kitoks poreikis. Taigi problema nėra bet koks klausimas, neturintis atsakymo, bet klausimas, į kurį reikia atsakyti, t.y. kurio atsakymas galėtų būti kam nors panaudotas.

11. Problema • Problemos formuluotė – tai darbo įrankis, vairas, nuolat sukamas taip, kaip liepia kelio ženklai; ir nors pirmą dieną retai kam pavyksta parašyti galutinį problemos formuluotės variantą, vis tiek siūlytume: pabandyti kuo greičiau parengti darbinę problemos formuluotę – iškart vos pasirinkus temą. Tikslas čia būtų pasilengvinti informacijos paiešką ir turėti ką aptarti su vadovu. • nuolat žiūrėkite, ar nenukrypote nuo kurso; jei taip – vėl perrašykite problemos formuluotę, kad ji visą laiką tiksliai atitiktų darbo esmę.

12. Problema • Problema – uždavinys, užduotis. Tai žmonių tikslinės veiklos uždavinys, reikalaujantis praktinio ar teorinio sprendimo. • Problema iškyla: - kai turimos žinios prieštarauja naujiems faktams arba jų neatitinka; - kai esamos informacijos nepakanka praktinėms ir teorinėms konstrukcijoms kurti. • Sena tiesa – gerai, teisingai įvardinta problema yra pusiau išspręsta problema.

13. Trečias žingsnis – raktinių žodžių turinio suvokimas • Raktiniai žodžiai temos pavadinime turi būti aprašyti ir išaiškinti teorijoje; • Turi būti laikomasi visuose poskyrių pavadinimuose, tiksle, uždaviniuose.

14. Autorius Kompetencijos definicija A.Pearson (1984) Tęstinė atkarpa, kuri prasideda tik žinojimu, kaip „kažką“ atlikti ir baigiasi „žinojimu“ kaip „kažką“ atlikti labai gerai. Guion (1991) Asmenybės charakteristikos, kurios leidžia nustatyti asmens mąstymo ir elgsenos raišką veikloje. L.M. ir S.M. Spencer (1993) Individo charakteristikos, išryškinančios kompetencijos įvairiapusiškumą, užtikrinančios asmenybės tęstinumą ir sukuriančios prielaidas numatyti asmens elgseną įvairiose veiklos situacijose. Hannes ir Lowendahl (1997) Tai svarbiausios žinios, įgūdžiai, gebėjimai ir kitos savybės. S.C. Schoonover (1998) Pagal situaciją reikalinga elgsena, kuri apibrėžia, kaip toje situacijoje atrodo sėkminga veikla. M.Poole, M. Warner (2000) Sugebėjimas praktinėse situacijose taikyti pagrindinius tam tikro turinio srities principus ir technikas. R.E. Boyatzis (1982, 2002) Pagrindinės asmens savybės kaip antai: motyvai, būdo bruožai, gebėjimai, įvaizdžio ar socialinio vaidmens aspektai, žinios, kurias asmuo gali panaudoti. Sąvokos „kompetencija“ skirtingų autorių pateikiamos definicijos Šaltinis: sudaryta autorės (pagal Pearson, Spencer, Schoonover, Poole, Warner, Laužacką, Lepaitę, Martinkų ir kt.)

15. Išleistos naujos 2014 m. Bakalauro studijų darbų rengimo metodinės rekomendacijos(S. Balčiūnas, L. Juozaitienė, D. Rudytė, R. Tijūnaitienė), • kuriomis privalu vadovautis bakalauro studijų visų kursų studentams atliekant akademinius darbus . • ŠU Socialinių mokslų fakulteto Bakalauro studijų darbų rengimo metodinių rekomendacijų elektroninį variantą rasite adresu: http://www.su.lt/smf/apie-fakulteta/svarbiausi-dokumentai

16. BBD struktūra • Teorinė darbo dalis • Empirinė darbo dalis

17. Įvadas • Įvadas parodo, kaip tai daroma ir kam viso to reikia. • Temos aktualumas ir naujumas • Problema. Bet kurio tyrimo išeities taškas yra mokslinė problema, tai yra teorinis klausimas, į kurį mokslas dar nėra atsakęs.Tai sėkmingai parinkti klausimai kas, kodėl, kaip ir, žinoma, ne mažiau sėkmingi bei įtikinami atsakymai į juos. • Kiekvieną klausimą sudaro du elementai: tai, kas žinoma, ir tai, kas reikalauja išsiaiškinimo.

18. Tyrimo objektas Tyrimo objektu gali būti visa tai, kas turi socialinį prieštaravimą ir sukelia probleminę situaciją. Tyrimo objektas – tai, į ką nukreiptas pažinimo procesas. Objektas turi būti tinkamas (vienas) tiek teorinei, tiek praktinei darbo daliai. Pav. Dėti konkrečios įmonės pavadinimą į objektą netinka.

19. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI • Tyrimo tikslasorientuoja į galutinį tyrimo rezultatą, o uždaviniai formuluoja procedūras, kurias reikės atlikti tyrimo eigoje siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą. • Tyrimo tikslas – rasti pagrįstą mokslinės problemos sprendinį. • Tikslas paprastai formuluojamas vienas, bendras, o uždaviniai – 3 – 5, labai konkretūs, specifiniai tyrimo darbai, iš kurių kiekvienas atskleidžia tam tikrą tiriamąjį aspektą.

20. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI • Nereikėtų specialiai dauginti uždavinių skaičiaus, nes tai nenulemia darbo kokybės. • Negalima formuluoti trivialių, visuose socialiniuose tyrimuose atliekamų darbų, nors jie ir atrodo pagrindiniais: pvz., atlikti literatūros pasirinkta tema analizę, surinkti duomenis ir juos išnagrinėti, pateikti išvadų ir rekomendacijų.

21. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI • Tikslas su uždaviniais turi būti glaudžiai tarpusavy susiję loginės subordinacijos santykiu. Tai reiškia, kad dalinis tyrimo uždavinys negali būti bendresnis už patį tikslą, kad uždavinį modeliuojančios sąvokos turi priklausyti tikslą modeliuojančių sąvokų loginiam kontekstui. • Tyrimo tikslas turi atitikti pasirinktos temos pavadinimą. Tyrimo tiksle turi atsispindėti tyrimo objektas, t.y. tai, kas bus tiriama. • Tikslas ir uždaviniai apibendrintai nusako tyrimo logiką siekiant numatomo rezultato.

22. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI • Tikslui išreikšti vartojami veiksmažodžiaiištirti, išnagrinėti, nustatyti, pagrįsti, išanalizuoti, apibūdinti, apibrėžti, atskleisti, numatyti, parengti, sudaryti, sukurti ir pan. • Per silpna formuluotė veiksmažodžiais sužinoti (tai galima per kelias minutes), išsiaiškinti, supažindinti(individualus studijų tikslas), rasti, gauti (vienkartinis aktas su atsitiktinumo elementais). • Per stipri formuluotė veiksmažodžiu įrodyti (terminas būdingas matematikai; socialiniuose moksluose įrodyti matematiniu tikslumu – retas reiškinys).

23. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI • Numatydamas būsimą tyrimo rezultatą, studentas planuoja tyrimo etapus bei komponentus, tikslo įgyvendinimo procedūrą. • Sprendimus, veiksmų seką, procedūros nuoseklumą nusako tyrimo uždaviniai. Jie parodo, ką reikia padaryti tikslui pasiekti. Uždaviniai atskleidžia tyrimo esmę (struktūrą, ryšius, raidos etapus), svarbiausias tyrimo sąlygas, tyrimo metodiką. Kiekvienas uždavinys privalo turėti sprendinį, t.y. būti išsprendžiamu, sprendinys turi atsispindėti išvadose. Sprendimo kokybę, sprendinių pagrįstumą turi būti įmanoma įvertinti.

24. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI • Formuluojant uždavinius vartotinos veiksmažodžių bendratys, o ne veiksmažodiniai daiktavardžiai. Pvz., „palyginti“,„ištirti“, „nustatyti“, o ne „palyginimas“, „tyrimas“, „nustatymas“. • Tyrimo uždaviniai numeruojami ir kiekvienas rašomas naujoje eilutėje.

25. Analizės laikotarpis • Nerekomenduojama dėti į temos pavadinimą. • Nededamas į tikslą. • Analizės laikotarpis nurodomas praktinio uždavinio formuluotėje.

26. Hipotezė • Ekonomikos BBD hipotezės formuluoti nereikia.

27. Metodologija ir metodai Metodologija(tyrimo metodika) - apibūdina tyrimo konceptualiąją esmę, pagrindžia tyrimo loginę struktūrą. BBD tyrimo metodika paprastai pristatoma per empirinio tyrimo metodus, kurie turi būti aprašyti teorinėje darbo dalyje. Reikalaujant temos specifikai – galima metodiką aprašyti 2.1 dalyje. Metodai – išdėstomi įvade, nurodant kokiam tikslui jie naudojami tyrime.

28. Rezultatų naujumas, jų teorinis ir praktinis reikšmingumas. Mokslinio darbo rezultatai yra efektyvūs, jei tenkinami pagrindiniai jų moksliškumo kriterijai – rezultatų naujumas, jų teorinis ir praktinis reikšmingumas. Naujumas – esminis mokslinio tyrimo rezultatų požymis, atspindintis mokslo pažangos momentus.

29. Teorinė analizė Atlikta pasirinktos temos teorinė analizė, remiantis moksliniais literatūros šaltiniais – monografijomis, normatyviniais aktais, moksliniais straipsniais, vadovėliais. Teorinėje darbo dalyje aiškiai turi išryškėti ne tik įvairių šalies ir užsienių mokslininkų požiūris į nagrinėjamą problemą, bet ir autoriaus požiūris bei priimtina problemos nagrinėjimo koncepcija. Todėl po išsamios analizės būtina suformuluoti iš nagrinėtos teorijos išplaukiančią tyrimo koncepciją arba pasirinkti labiausiai priimtiną kurio nors autoriaus modelį problemai spręsti bei ieškoti galimybių šį modelį adaptuoti nagrinėjamos problemos sprendimui.

30. Nuorodos į šaltinius • Rekomenduojama teorinėje analizėje taikyti nuorodas į šaltinius tokiu principu: • Pukelienės, Linkevičienės (2008) straipsnyje atlikta Baltijos šalių ir išsivysčiusių ES šalių lyginamoji ekonominė analizė atskleidžia….. • Veiklos vertinimo kriterijai yra klasifikuojami į produkto, rezultato ir efekto kriterijus (Večkys, 2006). • Buhalteriui programinis biudžetas asocijuojasi su sąskaitomis pagal išlaidas ir kapitalą, funkcijas, programas ir rezultatus [5].

31. Praktinė dalis (empirinis tyrimas) Įvairių mokslinių metodų pagalba atliekama empirinių bei išvestinių duomenų analizė, nagrinėjami dokumentai. Formuojama tiriamojo objekto duomenų bazė, duomenys lyginami, sisteminami, grupuojami. Analizuojant naudojami įvairūs metodai, modeliai. Analizės rezultatai pateikiami lentelėse, paveiksluose, atliekama išsami jų interpretacija ir apibendrinimai. Šioje dalyje detaliai apibūdinama, ar realizuoti uždaviniai ir pasiektas pasirinktas tikslas.Turi būti įrodyta, kad analizės duomenys patikimi, atrinkti optimalūs sprendimo būdai, todėl darbe aprašomi visi atlikti tyrimai, nurodomi privalumai ir trūkumai, turėję įtakos tyrimų eigai, rezultatams ir jų tikslumui.

32. Išvados ir rekomendacijos Remiantis atlikta analize, autorius turi pateikti BBD suformuluotos problemos sprendimus, siūlymus analizuotos padėties gerinimui. Tai gali būti naujos metodikos ar modelio diegimas bei tyrimų rezultatų patikrinimas praktikoje.

33. Išvados ir rekomendacijos Bendros išvados, kurios apibūdintų darbo problemos sprendimo teorinius pagrindus. Išvadose akcentuojami pagrindiniai tyrimu pagrįsti rezultatai, nurodomos jų įgyvendinimo galimybės. Išvadose privalo atsispindėti pagrindimas, kaip pasiektas mokslinio darbo tikslas ir kaip realizuoti iškelti uždaviniai.

34. Išvados ir rekomendacijos Išvadose ir siūlymuose nenagrinėjami jokie klausimai, nepateikiama citatų, nepolemizuojama. Išvados nenumeruojamos, tačiau jų seka yra pateikiama pagal iškeltus uždavinius. Siūlymaipateikiami atitinkamiems adresatams ir labai konkretūs. Siūlymai pateikiami nuo svarbiausiųjų (reikšmingiausių) iki smulkių (mažiau reikšmingų) siūlymų.

35. Literatūrinių teorijos teiginių naudojimas • Brandžiausios teorinės mintys esti mokslinėse monografijose. • Moksliniai straipsniai sutelkia dėmesį nagrinėjant kokios tai problemos dalį, dažniau iškelia diskusinius klausimus, remiasi naujausia literatūra. • Straipsnių autorius gali laikui bėgant (tęsiant tyrimus) keisti savo teiginius ir išvadas, kadangi galima atrasti naujų faktų. • Moksliniam darbui reikia susipažinti su įvairiomis nuomonėmis ir jas kritiškai įvertinti, pagrįsti savo pozicijas. • Lentelių ir grafikų informacija turi būti pati naujausia, geriausiai tiesiai iš statistikos šaltinių.

36. Literatūrinių teorijos teiginių naudojimas • Ekonominiai tyrimai pradedami literatūros apžvalgomis. • Sumaniai parašyta literatūros apžvalga, kritinis literatūros įvertinimas padeda greičiau susipažinti su nagrinėjama problema, nurodo kas ir kaip išnagrinėta, kas dar neaprašyta, nusako darbo autoriaus pozicijas – ką jis nori nagrinėti ir kodėl? Tai padeda pagrįsti tikslą ir iškeltus uždavinius.

37. Teorijos apibendrinimas (abstrachavimas) • Abstrahuoti (lot. abstrahere – atitraukti) reiškia mintimis išskirti ir apibendrinti esmines objektų savybes ir santykius, sudaryti abstrakcijas. • Taikyti abstrakcijos metodą ekonomikoje reiškia išskirti mintis iš tiriamų ekonominių reiškinių ir procesų tai, kas yra esminio ir dominuojančio. • Abstrahavimas siejamas su apibendrinimu kurio rezultatas – mokslinės ekonominės abstrakcijos: sąvokos, kategorijos, dėsniai, modeliai ir kt. loginės abstraktaus teorinio mąstymo formos.

38. Praktiniai patarimai Įvertinkite lieteratūros tinkamumą darbui. - Niekada nesinaudokite medžiaga kaip “nukritusia iš dangaus”: pristatykite tekstus ir jų autorius (kas jie, kodėl jie aktualūs), bei įvertinkite jų tinkamumą (kodėl naudojatės būtent šia vieta, būtent šiuo skyriumi, kuo Jūsų manymu jis naudingas ir pan.) Tokius vertinimus geriausia pateikti aprašymo forma: “Manytina, kad x padės geriau išsiaiškinti aspektą y, nes z atskleidžia būtent iš x perspektyvų. Retai kada užteks įvertinti x vien būdvardžiais.

39. Praktiniai patarimai • Įvertinkite literatūros patikimumą, net jei ji buvo pristatyta per paskaitas, ar parekomendavo vadovas. PARODYDAMI LITERATŪROS SANTYKĮ SU RAŠOMU DARBU Jūs parodote, kad supratote kuo ji naudinga, kad jai pritariate ir prisitaikote sau.

40. Į literatūrą reikia žiūrėti kritiškai, tai nereiškia, kad būtina ją peikti, bet reikia būtinai pasvarstyti, kaip ir kuo ji tinka Jūsų tikslams. Reikia įvertinti ar tekstas tikrai gerai tinka medžiagos analizei, ar jis padeda rasti atsakymą į problemos klausimą, ar jis svarbus įrodymas ir pakankamas pavyzdys?

41. Kaip perteikti literatūrą • Įtraukti literatūrą į savo tekstą galima ją cituojant, parafrazuojant, referuojant, analizuojant, interpretuojant, polemizuojant ir vertinant. • Cituokite kai: Svarbu perteikti tekstą žodis žodin, t.y. Kai svarbu ne tik kas pasakyta, bet ir kaip pasakyta. Kitais atvejais prafrazuokite arba referuokite. Kai būtinai reikia pasiremti teksto autoritetu; Kai analizuojate tekstą ir reikia iliustracijos kaip analizės medžiagos;

42. Parafrazuokite kai: • Reikia perteikti turinį ir tiksli jo formuluotė nesvarbi, • Teksto stilius neatitinka Jūsų darbo stiliaus; • Tekste akcentuojami kiti dalykai nei reikia Jūsų darbui; • Kai reikia trumpinti; • Kai reikia parodyti, kad supratote; • Referuokite kai: • Reikia perteikti teksto esmę; • Kai reikia praleisti nereikalingas detales; • Kai reikia apibendrintai pristatyti tekstą.

43. Nuo referato link tikslingo literatūros panaudojimo 1. Referuokite (cituokite ir parafrazuokite)reikalingas teksto vietas: “Knygoje rašoma, kad .....” 2. Analizuokite: “Išsakytą mintį galima susakidyti į šias sudedamąsias dalis.....” 3. Interpretuokite: “Tai kas parašyta galima suprasti šitaip:...” 4. Pasinaudokite: “Darbo tiriamuoju aspektu šią mintį galima pritaikyti tam ir tam...

44. 1.1.6 Biudžeto balansas ir valstybės skola • Apibendrinant galima teigti, kad biudžeto deficitas gali susidaryti nebūtinai dėl vyriausybės vykdomos ekonominės veiklos. Tačiau jis dažniau priklauso nuo to, kaip šalies politikos institucijos yra sutvarkytos ir valdomos, o ne nuo kokio nors ypatingo noro išlyginti vartojimą ar perskirstyti išteklius tarp kartų. Vyriausybės institucinė struktūra turi žymią įtaką biudžeto deficito dydžiui. Tyrimai rodo, kad kuo didesnis skaidrumas, tuo lengvesnis biudžeto kontrolės procesas. Kiekviena valstybė turi kontroliuoti skolos didėjimą ir mažinti jos ir bendrojo vidaus produkto santykį, laikytis griežtesnės fiskalinės drausmės. Yra rimtos priežastys nerimauti dėl didėjančio biudžeto deficito ir valstybės skolos.

45. 2.1.1 BVP dinaminė ir lyginamoji analizė • Atlikus naujųjų ES narių BVP rodiklio pokyčių analizę, galima daryti išvadą, kad silpniausiai išsivysčiusios šalys yra Baltijos valstybės ir Lenkija, kuriose BVP dydis tenkantis 1 gyventojui yra pats mažiausias, tačiau sparčiausiai augantis. Tyrimas parodė, kad net naujųjų ES narių tarpe stipriausiai ekonomiškai išsivysčiusios valstybės (pagal analizuojamus rodiklius) Malta, Kipras ir Slovėnija nei pagal absoliučius rodiklių dydžius nei pagal augimo/mažėjimo tempus nesiekia ES analogiškų rodiklių vidurkio. Visų ES šalių kontekste, naujosios ES narės, pagal vieną iš svarbiausių ekonomikos augimą ir šalies išsivystymo lygį atspindinčių rodiklių yra gana silpnos.

46. Mokestinė lengvata Apibūdinimas Lengvatinis mokesčio tarifas Nustatomas mažesnis nei įprastinis mokesčio tarifas dažniausiai tam tikroms prekių grupėms, įmonėms. Atleidimas nuo mokesčių “Naujai įsteigtos įmonės” neprivalo mokėti mokesčio už nurodytą laikotarpį (pavyzdžiui, penkerius metus), siekiant skatinti investicijas. Bendra mokesčių lengvatų forma naudojama daugiausia besivystančiose šalyse, siekiant pritraukti TUI. Atleidimas nuo mokesčių yra patraukliausias tokio sektoriaus įmonėms, kur pelnas yra generuojamas veiklos pradžioje (Clark, 2000). Mokesčio mokėjimo atidėjimas Tokia mokesčio lengvata leidžia nustatytam laikotarpiui atidėti mokesčio mokėjimo terminą. Mokesčių atidėjimas, kaip viena iš dažniausiai taikomų mokesčių lengvatų, neabejotinai sulaukia daugiausia kritikos, palyginus su kitomis mokesčių lengvatomis. Mokesčių atidėjimas, bendrąja prasme, yra atleidimas nuo mokesčio arba mokesčio sumažinimas tam tikrą laiko periodą. Pagreitintas nusidėvėjimas Pagreitintas nusidėvėjimas yra konservatyvus mokesčių lengvatų teikimo būdas. Sudaromos sąlygos pagreitinti, tuo pačiu padidinti įmonės turto nusidėvėjimą, o tai nulemia apmokestinamojo pelno sumažinimą. Tačiau svarbu pažymėti, kad, pagreitintas nusidėvėjimas gali duoti naudos investuotojams tik tada, jei investuotojai gauna pelno. PVM lengvatos Ypač kai eksportui ir importui yra taikomas nulinis tarifas pagal paskirties vietą remiantis PVM sistema. Kai investuotojai vykdo didelės apimties importo ir eksporto veiklą, kuri vėliau sukuria nuolatinę PVM kredito poziciją, PVM lengvatos tampa svarbiu veiksniu. PVM lengvata yra būdas išlaisvinti investuotoją iš grynųjų pinigų srautų kliūčių. Mokesčių lengvatų tipai Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus

47. Lietuviška duomenų bazė LITUANISTIKA • www.minfolit.lt • Galima visateksčių duomenų paieška: straipsniai; apžvalgos; knygos; žurnalai ir pan.

48. Ačiū už dėmesį ir didelės sėkmės rašant BBD