Smurto prevencija: pasekmės ir galimybės

1. Smurto prevencija: pasekmės ir galimybės Rolanda Adlienė Valstybinis psichikos sveikatos centras Psichikos sveikatos skyrius rolanda@vpsc.lt 2012

2. Apie mus (1) • Nors nužudymų Lietuvoje sumažėjo 20 proc., mūsų šalis pagal šių nusikaltimų skaičių ES yra pirmaujanti. • Pagal plėšimus Lietuva Europoje taip pat yra tarp lyderių. Aukštą visuomenės agresyvumą labiausiai rodo beveik trečdaliu išaugęs viešosios tvarkos pažeidimų skaičius. • Per kelerius metus nuo 2005 m. stabiliai daugėjo ir pasipriešinimo policijos pareigūnams atvejų. Tokių nusikaltimų gausa rodo, kad gyventojai nelinkę paisyti valstybinės valdžios. • Pasikėsinimo nužudyti, galvojimo apie nužudymą ar savižudybę – tokių duomenų nėra. Šaltinis – www.policija.lt, 2005-2009 m.)

3. Lietuvoje užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius 2005-2015 m. Lietuvos statistikos departamento duomenys ir prognozė 2009-2015 m.

4. Apie mus (2) • Šalyje aukščiausi Europoje savižudybių rodikliai, aukšti su prievarta susiję rodikliai (žmogžudysčių ir kitų nusikaltimų skaičius), didelis girtavimo ir priklausomybės nuo alkoholio paplitimas, plintanti narkomanija, Lietuvos vaikai – nelaimingiausi Europoje, tarp jų labiausiai paplitusios patyčios. • Vidutiniškai 2–3 kartus per mėnesį patyčias patiria daugiau kaip pusė (52,3 proc.) Lietuvos moksleivių, kurie arba buvo tapę kitų moksleivių patyčių aukomis (18,3 procentai), arba patys tyčiojosi iš kitų moksleivių (17,9 proc.), arba ir buvo tapę patyčių aukomis, ir patys tyčiojosi iš kitų (16,1 proc.). Pagal patyčių dažnį Lietuva yra tarp šalių, kuriose vaikai patiria patyčias ir tyčiojasi iš kitų dažniausiai; • Narkotikų Lietuvoje bent kartą yra vartoję 20 proc. alkoholio – 95,5 proc., bandė ilgiau ar trumpiau rūkyti 71 proc. 15–16 metų moksleivių. Plinta naujos priklausomybės rūšys – priklausomybė nuo azartinių lošimų, kompiuterinių žaidimų, mobiliųjų telefonų, interneto.

5. Apie mus (3) • Pagal suvartoto alkoholio kiekį Lietuva yra viena iš pirmaujančių Europos Sąjungoje. • Lietuvoje registruota 11 121 socialinės rizikos šeimų, jose auga 24 222 vaikai. Kaip ir kiekvienais metais, girtavimas išlieka pagrindine priežastimi sąlygojančia didėjančią socialinę riziką šeimose. Antroje vietoje yra šeimos, kurios neturi socialinių įgūdžių. • Globos įstaigose globojami 4 391 vaikas, be tėvų globos liko 2175 vaikai, daugiausia dėl tėvų nesirūpinimo, nesidomėjimo vaikais, jų nepriežiūros, netinkamo auklėjimo, fizinio ar psichinio smurtavimo. • Lietuvos visuomenėje labiausiai diskriminuojama socialinė grupė – psichikos ligoniai. Turintys psichikos sveikatos problemų, yra išstumiami iš visuomenės, jie patiria socialinę izoliaciją, stigmatizaciją.

6. Apie mūsų vaikus • 2006 m. paskelbti tarptautinio tyrimo duomenys apie vaikų gerovę Europos Sąjungoje atskleidė, kad Lietuvos vaikai ir paaugliai jaučiasi prasčiau, nei jų bendraamžiai visose kitose ES šalyse. • Po Didžiosios Britanijos Jorko universiteto mokslininkų pastarųjų metų apklausų ir tyrimų paaiškėjo duomenys, kuriuos 2006 metais paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija. Mokslininkai vaiko gerovės indeksą vertino pagal 8 kriterijus. Lietuvos vaikai visoje ES gyvena prasčiausioje aplinkoje, jaučiasi mažiausiai saugūs ir blogiausiai vertina savo pačių gyvenimo kokybę. • Šalių sąrašo apačioje Lietuva liko dar trijose kategorijose: • prasta vaikų materialinė situacija (22-a vieta iš 25), • blogi santykiai šeimoje ir su bendraamžiais (20-ta vieta iš 25), • vaikai jaučiasi menkai įtraukti į visuomeninių organizacijų veiklą. • Vertinant vaikų sveikatos apsaugą 32% Lietuvos vaikų nurodė besijaučiantys prastai. Tai didžiausias procentas Europoje. • Lietuvos vaikų savivertės rodiklis taip pat yra žemiausias. • Lietuvoje gyvenantys vaikai labiausiai linkę į depresiją ir beviltiškumą, mažiau nori bendrauti.

7. Smurto paplitimas tarp 11-18 m. vaikų (proc.) 13.6 proc.(N= 295) patyrė fizinį smurtą daugiau nei iš vienos išvardintos asmenų grupės Higienos institutas, Smurto prieš 11-18 m. amžiaus vaikus paplitimo ir jį įtakojančių veiksnių vertinimas, 2012.

8. Šeima Higienos institutas, Smurto prieš 11-18 m. amžiaus vaikus paplitimo ir jį įtakojančių veiksnių vertinimas, 2012.

9. Jaunimo nusikalstamas elgesys: nukentėjusieji irkaltininkai. Mokinių apklausa 2002, projektas „Mare Balticum“. Teisės institutas • Per paskutinius 12 mėn. 51,1 proc. moksleivių mokykloje yra patyrę smurtą. Dažniausiai tai žodinė agresija ir beveik deimtadalis (8,9 proc.) tampa sunkaus smurto aukomis. • Smurtą toleruoja ir pateisina 41,6 proc. vaikinų ir 12 proc. merginų. Moksleiviai pateisinantys smurtą ar pritariantys jo naudojimui, patys taip pat labiau linkę griebtis smurto. • Šeimoje patiriantys smurtą moksleiviai žymiai dažniau naudoja fizinę jėgą santykiuose su bendraamžiais: kas ketvirtas – mušė, spardė kitą moksleivį, grasino, užkabinėjo, ar kur nors buvo uždaręs kitą moksleivį. Ir tik 12-14,7 proc. šeimoje nepatyrusių smurto moksleivių yra taip elgęsi ar aktyviai padėję atlikti tokius veiksmus. • Gerai ir labai gerai finansiškai besiverčiančių šeimų vaikai dažniau daro smurtinius nusikaltimus, tuo tarpu „turtinio“ pobūdžio pažeidimai yra būdingesni labai blogai ir blogai finansiškai besiverčiančių šeimų vaikams. • Respondentai, sistemingai vartoję alkoholinius gėrimus, yra padarę visus tyrimo anketoje nurodytus teisės pažeidimus.

10. Smurtas kaip visuomenės sveikatos problema • 2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė oficialų pranešimą „Smurtas ir sveikata“. Šiame pranešime pagrindžiama kad prievarta yra visų pirma visuomenės sveikatos problema, labai susijusi su visuomenės psichikos sveikatos būkle. • Kaip teigiama šiame PSO leidinyje, svarbiausios su prievarta susijusiomis visuomenės sveikatos problemos yra: 1. Jaunimas ir smurtas; 2. Smurtas prieš vaikus ir nepriežiūra; 3. Smurtas santykiuose tarp sutuoktinių; 4. Smurtas prieš senus žmones; 5. Į save nukreipta prievarta (savižudybės); 6. Kolektyvinė prievarta.

11. Prevencija • Siekdami sustabdyti smurtą, turime pašalinti jį sukeliančias priežastis. • Pirminė – priemonės, taikomos visiems žmonėms. • Antrinė – grupėms, kurioms gresia didesnis pavojus tapti agresoriais arba aukomis. • Tretinė - gydymas ir terapija.

12. Smurto prevencinės programos • Visuomeninės prevencinės programos; • Prevencinės programos šeimai; • Prevencinės programos bendraamžiams; • Konfliktų sprendimo mokymo programos; • Socialinių gebėjimų vystymo programos; • Patyčių mažinimo programos; • ... • gyvenimo įgūdžių formavimas; • bendravimo gerinimas, elgesio korekcija, problemų/konfliktų sprendimas; • universalios ar skirtos rizikos grupei; • ...

13. Olweus patyčių ir smurto prevencijos programa • Įgyvendinama mokyklose, siekiant mažinti patyčių ir kitokio asocialaus elgesio apraiškas. Programoje dalyvaujančių mokyklų personalas apmokomas programos diegimo principų, aprūpinamas reikiama metodine medžiaga, yra gaunamos reguliarios instruktoriaus – specialiai apmokyto specialisto ─ konsultacijos bei suteikiama pagalba besityčiojantiems iš kitų ir skriaudžiamiems vaikams. Programos esmė – išmokyti visą mokyklos personalą atpažinti, pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti. • Vykdo 124 mokyklos iš 43 savivaldybių.

14. Antras žingsnis (Second Step) • Socialinius – emocinius įgūdžius ugdanti bei stiprinanti programa. Jos esmė - mažinti vaikų agresyvų elgesį, išmokyti vaikus susitvarkyti su savo jausmais, atsispirti impulsyviam elgesiui, išspręsti konfliktus, išspręsti problemas ir suprasti savo elgesio pasekmes. • 2011 m. apmokyta 113 mokyklų.

15. Zipio draugai • Programa, skirta 5-7 metų vaikų socialinių ir sunkumų įveikimo įgūdžiams ugdyti. Įveikimo įgūdžiai, susiformavę tokiame ankstyvame amžiuje, išliks ir paauglystėje bei suaugus. • Programa įgyvendinama priešmokyklinėse grupėse arba pirmose pradinės mokyklos klasėse. ,,Zipio draugų” valandėles veda specialų parengimo kursą baigę pedagogai. Paprastai programa trunka 24 savaites; per savaitę vaikai dalyvauja vienoje 45 minučių trukmės valandėlėje. • Nuo programos pradžios Lietuvoje, joje yra dalyvavę daugiau nei 99 tūkstančiai vaikų, darbui programoje parengta daugiau kaip 2,6 tūkstančio pedagogų, 59 programos konsultantai. Apskrityse aktyviai veikia 13 metodinių centrų, prie kurių telkiasi pedagogai – t.y. savanoriai, turintys programos konsultanto padėjėjo kvalifikaciją.

16. Vyresniųjų brolių ir vyresniųjų seserų programa (Big Brothers Big Sisters) 7-14 m. vaikams • Vaikams gali labai padėti juos išklausantis, suprantantis, palaikantis ir išmokantis, kaip elgtis įvairiose gyvenimiškose situacijose, žmogus. Big Brothers Big Sisters programoje tokiais žmonėmis tampa programos savanoriai – Didieji draugai. Programos savanoriu gali tapti kiekvienas atsakingas, brandus, suprantantis vaiko poreikius ir norintis jam padėti žmogus, sulaukęs 18 ar daugiau metų.

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių planas (Žin., 2009, Nr. 33-1268); Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (Žin., 2011-06-14, Nr. 72-3475); Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programa (Žin., 2010, Nr.: 142-7299); Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2010−2012 metų planas (Žin., 2009, Nr. 101-4216); Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašas (Žin., 2011, Nr. 45-2121); Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, živ/aids, smurto ir nusikalstamumo prevencijos (Žin., 2004, Nr. 145-5281); Psichikos sveikatos strategija (Žin., 2007, Nr. 42-1572 ); Vaiko gerovės valstybės politikos strategija ir jos įgyvendinimo priemonių 2005–2012 metų planas (Žin., 2005, Nr. 25-802); Vaikų ir jaunimo socializacijos programa (Žin.,  2010, Nr. 123-6311); Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011-2015 metų programa (Žin., 2011, Nr. 2-81); Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa (Žin., 2006, Nr. 33-1197); Vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio aprašas (Žin., 2009, Nr. 138-6073), Vaikų sveikatos stiprinimo 2008–2012 metų programa (Žin., 2008, Nr. 104-3979); Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011–2013 metų programa (Žin., 2011, Nr. 30-1421).

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių planas (Žin., 2009, Nr. 33-1268) • Parengti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projektą; • Teikti valstybės paramą, plėtojant kompleksinę pagalbą vaikams ir moterims, nukentėjusiems nuo smurto ar seksualinės prievartos, tapusiems komercinio seksualinio išnaudojimo aukomis; • Baudžiamąją politiką, kiek įmanoma (ypač kai kalbama apie nesmurtinius nusikaltimus), orientuosime ne į asmens įkalinimą, o į viešuosius darbus ir kitas alternatyvias su asmens laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Ypatingą dėmesį skirsime laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų švietimui ir profesiniam lavinimui; • Tobulinti smurtinių nusikaltimų aukų apsaugos ir pagalbos joms mechanizmą; • Įgyvendinti tikslines smurto ir patyčių prevencijos programas ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose; • Parengti Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2013–2015 metų plano projektą.

19. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas,,Dėl nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011–2015 metų programos patvirtinimo” (Žin., 2011; Nr. 2-81 ) • Tikslas – siekti mažinti smurtą prieš vaikus su visomis jo apraiškomis, orientuojantis į smurto prieš vaikus prevenciją bei intervenciją, apimant visas smurto rūšis (fizinį, emocinį ir seksualinį) ir formas. • Uždaviniai: • organizuoti visuomenės švietimą smurto prieš vaikus prevencijos klausimais; • tobulinti specialistų, dirbančių su vaikais, kvalifikaciją smurto prevencijos ir pagalbos klausimais; • teikti paslaugas vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ir jų šeimų nariams; • plėsti tarptautinį bendradarbiavimą; • vykdyti smurto prieš vaikus stebėseną.

20. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas ,,Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (Žin., 2011, Nr. 45-2121)  • Mokyklos vaiko gerovės komisijos paskirtis – organizuoti ir koordinuoti prevencinį darbą, švietimo pagalbos teikimą, saugios ir palankios vaiko ugdymui aplinkos kūrimą, švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atlikti mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus poreikius, atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pirminį įvertinimą ir atlikti kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. • Komisija sudaroma kiekvienoje mokykloje;

21. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas ,,Dėl vaikų ir jaunimo socializacijos programos patvirtinimo” (Žin. 2010; Nr. 123-6311) • Priemonės: • Diegti tikslines gyvenimo įgūdžių, smurto ir patyčių mažinimo programas („Zipio draugai“, Second Step, OLWEUS ir kt. ) mokyklose; • Organizuoti vaikų prieš smurtą grupių veiklą mokyklose; • Specialistų kvalifikacijos kėlimas, metodikų rengimas, neformaliojo švietimo skatinimas.

22. Vaikų sveikatos stiprinimo 2008–2012 metų programa (Žin., 2008, Nr. 104-3979) • Tikslas – plėtoti vaikų sveikatos stiprinimą – ugdyti vaikams sveikos gyvensenos įpročius, užtikrinti vaikų sveikatos stiprinimo prieinamumą visoje šalyje, gerinti jo kokybę, tam vienyti valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo ir visuomenės pastangas. • Organizuoti mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis vertinimo veiklą; • Organizuoti mokyklų sveikatos priežiūros ir kitiems su vaikais ir mokiniais dirbantiems specialistams seminarus vaikų psichikos sveikatos stiprinimo klausimais

23. Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2011-2013 m. tarpinstitucinis veiklos planas (Žin., 2011, Nr. 93-4404) • Tėvystės įgūdžių ugdymo ir tėvų konsultavimo programų, skirtų šeimoms, kuriose bent vienas iš tėvų turi psichikos sutrikimą, šeimoms, kuriose bent vienas iš vaikų turi psichikos sutrikimą, ir kitoms šeimoms, susiduriančioms su psichikos sveikatos rizikos veiksniais, parengimas; • Vidaus tarnybos sistemos bei laisvės atėmimo vietų pareigūnams skirtą ,,Streso, nerimo, lėtinio nuovargio įveikimo programos” parengimas.

24. Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V- 318 patvirtinta Nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikatinimo veikloje, skatinimo programa (Žin., 2009, Nr. 50-2018), Siekiama skatinti nevyriausybines organizacijas aktyviai dalyvauti formuojant bei įgyvendinant sveikatos politiką, gerinant visuomenės informuotumą, skleidžiant informaciją apie sveiką gyvenseną, profilaktines programas ir kitas su sveikatinimu susijusias sritis. Viena iš prioritetinių sričių - psichikos sveikatos ir savižudybių bei smurto prevencija.

25. Socialinės apsaugos ir darbo ministro, Sveikatos apsaugos ministro ir Vidaus reikalų ministro įsakymas ,,Dėl specializuotos pagalbos centrų programos patvirtinimo” (Žin., 2011, Nr. 159-7530)  • Programos paskirtis – užtikrinti specializuotos pagalbos centrų (SPC) veiklos bei specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims organizavimą. • Laukiami programos įgyvendinimo rezultatai: • veikiantys SPC, teikiantys specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims; • sukurtas SPC tinklas, kuris užtikrins laiku teikiamą ir prieinamą specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims; • užtikrintas specializuotos kompleksinės pagalbos smurtą patyrusiems asmenims suteikimas nedelsiant po smurto atvejo.

26. Krizių intervencijos centrų įkūrimas • Tikslas: užtikrinti ankstyvą pagalbą esant krizinėms situacijoms, sutrikdančioms žmogaus psichinę sveikatą. • Bus įkurti krizių intervencijos centrai didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

27. Diferencijuotų kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrų įkūrimas • Tikslas: • Plėtoti vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, siekiant gydyti dažnus vaikų psichikos sveikatos sutrikimus, plėtoti kompleksines vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugas (ambulatorines - konsultacines, dienos stacionaro, krizių intervencijos, stacionaro). • Numatoma: • įsteigti regioninius diferencijuotus kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

28. Kasmet iš valstybės biudžeto lėšų remiamos psichologinės pagalbos telefonu paslaugos gyventojams. • Steigiami konsultaciniai centrai, veikia savivaldybių policijos pasitikėjimo telefonai, prieglaudos centrai ir šeimos santykių kabinetai. Savivaldybių policijos pasitikėjimo telefonai.

29. Apsibrėžti - kur prasideda ir kur pasibaigia smurtas. Nebūtų toleruojami jokie jėga ir prievarta pagrįsti santykiai (mokytojo su mokiniu, policininko su sulaikytu žmogumi, viršininko su pavaldiniu, paauglių grupės su savo bendraamžiais, tėvų su vaikais ir t.t.). Išmokytume tėvus auklėti vaikus ne identifikuoti blogą vaiko elgesį, ar parinkti vaikui bausmę, bet stengtis suprasti vaiko netinkamo elgesio priežastis ir jas šalinti. Žmonės, kurių agresyvumas jiems patiems ir aplinkiniams kelia sunkumų, būtų konsultuojami psichologų ir socialinių darbuotojų, o jų elgesys koreguojamas. Tėvų skriaudžiami vaikai galėtų pasiskųsti ir būtų apginti.

30. Dėkoju kantriems klausytojams! Gerų darbų ir gražių Velykų!