SVEIKŲJŲ IR NEĮGALIŲJŲ PLAUKIMO MOKYMO(-SI) METODIKA IR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ VANDENYJE PREVENCIJA

1. SVEIKŲJŲ IR NEĮGALIŲJŲ PLAUKIMO MOKYMO(-SI) METODIKA IRNELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ VANDENYJE PREVENCIJA doc. dr. Birutė Statkevičienė

2. SVEIKŲJŲ IR NEĮGALIŲJŲ PLAUKIMO MOKYMO(-SI) METODIKA IRNELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ VANDENYJE PREVENCIJA Tikslinė grupė Sveikųjų ir neįgaliųjų plaukimo mokymo(-si) metodikos ir nelaimingų atsitikimų vandenyje prevencijos kursas aktualus visiems visuomenės nariams, norintiems išmokti sveikai gyventi, taisyklingai plaukti ir gebėti gelbėti žmones. Tikslinė studijuojančiųjų auditorija turėtų būti orientuotą virš 14 m. amžiaus sveikuosius ir neįgaliuosius visuomenės narius: edukologijos ir medicinos studijų kryties studentus, sporto specialistus, kurie dirba su sveikais ir neįgaliais vaikais bei suaugusiais, mokytojus, tėvus, senelius, vyresnio mokyklinio amžiaus vaikus. Norinčių studijuoti šį kursą skaičius taip pat gali priklausyti nuo amžiaus, lyties, kompiuterinio raštingumo įgūdžių ir prisijungimo prie interneto galimybių. Įvertinus šiuos faktorius numatomas kurso klausytojų skaičius galėtų būti apie 500 asmenų per metus

3. SVEIKŲJŲ IR NEĮGALIŲJŲ PLAUKIMO MOKYMO(-SI) METODIKA IRNELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ VANDENYJE PREVENCIJA Tikslai ir uždaviniai: • Išmokyti sportinių plaukimo būdų ir skęstančio gelbėjimo technikos bei plaukimo mokymo metodų darbui su įvairaus amžiaus ir įvairios negalios žmonėmis. • Supažindinti su plaukimo sveikatingumo, taikomąja ir sportine reikšme. • Supažindinti su plaukimo istorija ir plaukimu kaip olimpine sporto šaka. • Suteikti žinių apie plaukimo baseinų higieną, baseinų įrangą • Supažindinti su saugumu prie atvirų vandens telkinių ir plaukimo baseinuose. • Supažindinti su plaukimo mokymo parengiamaisiais pratimais ir metodika dirbant su sveikais ir neįgaliais žmonėmis. • Supažindinti su sportinių plaukimo būdų: nugara, krauliu, krūtine ir peteliške, technikos pagrindais. • Padėti išmokti plaukti sportiniais plaukimo būdais. • Išmokyti planuoti plaukimo mokymo procesą. • Išmokyti sudaryti plaukimo pamokos konspektus. • Suteikti žinių dirbant su nemokančiais plaukti. • Supažindinti su plaukimo varžybų taisyklėmis, teisėjų pareigomis, sportinių plaukimo būdų ir nuotolių įveikimo per varžybas reikalavimais. • Suteikti teisėjavimo plaukimo varžybose pagrindus.

4. SVEIKŲJŲ IR NEĮGALIŲJŲ PLAUKIMO MOKYMO(-SI) METODIKA IRNELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ VANDENYJE PREVENCIJA Mokymo kurso apimtis 2 kreditai (80 akad. val.) Paskaitos 10 (27 akad. val.) Laboratoriniai darbai 4 (8 akad. val.) Praktiniai užsiėmimai 8 (42 akad. val.) Kontrolinis teorijos testas 1 (1 akad. val.) Kontrolinis plaukimas 1 (2 akad. val.)

5. SVEIKŲJŲ IR NEĮGALIŲJŲ PLAUKIMO MOKYMO(-SI) METODIKA IRNELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ VANDENYJE PREVENCIJA Kursą sudaro du moduliai: teorinis ir praktinis. Teorinį modulį sudaro šios temos: • Plaukimas ir jo reikšmė sveikatai. Plaukimas kaip sporto šaka. • Plaukimo baseinai, jų įranga ir higiena. Saugumas vandenyje. Plaukimo mokymo metodai ir parengiamieji pratimai. • Plaukimo būdų technikos pagrindai ir mokymo metodai. Startų ir posūkių mokymas. Šuoliai į vandenį ir jų saugumas. • Taikomasis plaukimas. • Plaukimas neįgaliesiems. • Plaukimo mokymo planavimo pagrindai. Pamokų plano grafiko sudarymo principai. Pamokos planas konspektas. Pasirengimas plaukimo pamokai. • Plaukimo varžybų organizavimas ir varžybų taisyklės. • Žinių ir gebėjimų pasitikrinimas.

6. SVEIKŲJŲ IR NEĮGALIŲJŲ PLAUKIMO MOKYMO(-SI) METODIKA IRNELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ VANDENYJE PREVENCIJA Praktinį modulį sudaro šie praktiniai užsiėmimai: • Parengiamieji pratimai vandenyje. • Plaukimo būdų nugara ir krauliu kojų judesių bei krūtine rankų judesių mokymas. • Plaukimo būdų nugara rankų judesių mokymas bei krūtine kojų judesių mokymas. • Plaukimo kraulio rankų judesių mokymas. • Plaukimo būdų nugara, krūtine, krauliu judesių derinimo mokymas. • Plaukimo technikos peteliške mokymas. • Posūkių technikos mokymas. • Taikomojo plaukimo technikos mokymas: nėrimas tolyn, gilyn, skenduolio transportavimo technikos mokymas, šuolių į vandenį nuo 1, 3 (5) m pakylos mokymas.

7. PLAUKIMAS IR JO REIKŠMĖ SVEIKATAI • Išmokti plaukti gali visi: įgalūs ir neįgalūs, suaugę ir vaikai. • Plaukimas viena iš tinkamiausių sporto šakų merginoms ir moterims. • Koks plaukimo privalumas lyginant su kitomis sporto šakomis? • Plaukimas šaltame vandenyje yra gera grūdinimosi priemonė. • Plaukimas – bendravimo priemonė.

8. PLAUKIMAS KAIP SPORTO ŠAKA Vilnietis plaukikas Arvydas Juozaitis pirmasis atvežė į Lietuvą olimpinį bronzos medalį. Lina Kačiušytė ir Robertas Žulpa, plaukikai iš Vilniaus, tapo 1980 m olimpinių žaidynių plaukimo čempionais, plaukiant nuotolius krūtine. Sidabro medaliu Seulo olimpinėse žaidynėse buvo apdovanotas vilnietis Raimondas Mažuolis.

9. PLAUKIMO BASEINAI, JŲ ĮRANGA IR HIGIENA • Plaukimo baseinas — tinkamiausia vieta mokytis plaukti. • Pagrindinių sportinių plaukimo baseinų privalumai. • Baseino vandens šildymo sistema

10. SAUGUMAS VANDENYJEPLAUKIMO MOKYMO METODAI IR PARENGIAMIEJI PRATIMAI Taisyklės, kurių reikia laikytis mokantis plaukti ir plaukiant: • Niekada neikite plaukti, jei blogai jaučiatės. • Dėvėkite plaukimo kepuraitę arba suriškite plaukus, kad jie nelįstų į akis. • Neikite plaukti, kai esate sočiai pavalgęs, palaukite valandą ar pusantros. • Neikite plaukti su kramtomąja guma burnoje. • Jei abejojate savo gebėjimais plaukti, neplaukite į gilumą. • Niekada neplaukiokite vienas, prašykite, kad jus kas nors prižiūrėtų. • Jei mokate gerai plaukti, neplaukite toli nuo kranto, juk nežinai, kas gali atsitikti. • Kai mokotės slinkti vandenyje ir tai darote atvirame vandens telkinyje, slinkite tik į kranto pusę. • Niekada tyčia nešaukite „skęstu!“. • Nešokinėkite į vandenį žemyn galva, jei nežinote, koks dugnas ir koks gylis, galite susilaužyti stuburą, ranką ir pan.

11. SAUGUMAS VANDENYJEPLAUKIMO MOKYMO METODAI IR PARENGIAMIEJI PRATIMAI Mokymasis plaukti yra skirstomas į 2 dalis: parengiamuosius pratimus ir plaukimo būdų technikos mokymąsi. Mokymo plaukti metodai: • vientisas dalinis; • lygiagrečiai nuoseklus; • vienalaikis; • netradicinis.

12. PLAUKIMO BŪDAI: NUGARA, KRŪTINE, KRAULIU (L.ST.), PETELIŠKE Plaukimas nugara Tai vienas iš paprasčiausių plaukimo būdų. Reikia tik išmokti atsigulti ant nugaros ir mokėti atlikti pakaitinius judesius kojomis aukštyn žemyn ir malūną atgal rankomis

13. PLAUKIMO BŪDAI: NUGARA, KRŪTINE, KRAULIU (L.ST.), PETELIŠKE Rankų judesių trajektorija plaukiant nugara

14. PLAUKIMO BŪDAI: NUGARA, KRŪTINE, KRAULIU (L.ST.), PETELIŠKE Plaukimas krauliu (laisvu stiliumi, l.st.) yra pats greičiausias plaukimo būdas

15. PLAUKIMO BŪDAI: NUGARA, KRŪTINE, KRAULIU (L.ST.), PETELIŠKE Rankų judesių trajektorija plaukiant krauliu

16. PLAUKIMO BŪDAI: NUGARA, KRŪTINE, KRAULIU (L.ST.), PETELIŠKE Plaukimas krūtine Tai lėčiausias sportinis plaukimo būdas. Tačiau tai vienas lengviausiai išmokstamų sportinių plaukimo būdų. Šio plaukimo būdo judesiai atliekami horizontalioje plokštumoje.

17. PLAUKIMO BŪDAI: NUGARA, KRŪTINE, KRAULIU (L.ST.), PETELIŠKE Rankų judesių trajektorija plaukiant krūtine

18. PLAUKIMO BŪDAI: NUGARA, KRŪTINE, KRAULIU (l. st.), PETELIŠKE Plaukimas peteliške Plaukimas peteliške vienas iš sudėtingiausių plaukimo būdų, nes jis reikalauja daugiau jėgos negu kiti sportiniai plaukimo būdai. Tai vienas iš greičiausių plaukimo būdų, kuris apie 1930 metus atsirado iš plaukimo krūtine

19. PLAUKIMO BŪDAI: NUGARA, KRŪTINE, KRAULIU (L.ST.), PETELIŠKE Rankų judesių trajektorija plaukiant peteliške

20. RACIONALI PLAUKIMO TECHNIKA IR JOS MOKYMOSI BŪDAI • Mokymosi plaukti nugara pratimų metodologija • Mokymosi plaukti krūtine pratimų metodologija • Mokymosi plaukti krauliu (L.St.) pratimų metodologija • Mokymosi plaukti peteliške pratimų metodologija

21. PAPRASČIAUSI ŠUOLIAI Į VANDENĮSTARTŲ IR POSŪKIŲ TECHNIKA ĮVAIRIEMS PLAUKIMO BŪDAMS • Tikslai ir uždaviniai: • išsiaiškinti pavojus slypinčius atliekant netaisyklingus šuolius; • susipažinti su sportinių plaukimo būdų startų ir posūkių mokymo metodika, mokymosi klaidomis, jų šalinimo keliais.

22. TAIKOMASIS PLAUKIMAS • Plaukimas nugara brasu. • Plaukimas nugara kojomis. • Nėrimai

23. TAIKOMASIS PLAUKIMAS Skęstančiųjų gelbėjimas ir gaivinimas • Pagalbos suteikimas nuo kranto. • Pagalbos suteikimas vandenyje. • Skęstančiojo nešimas į krantą.

24. PLAUKIMAS NEĮGALIESIEMS Varžybos vykdomos pagal FINA (Tarptautinė plaukimo federacija) taisykles. Baseinas yra 50m ilgio, 25 m ir daugiau pločio, kuriame nutiesti ne mažiau kaip 8 takeliai. Plaukimo takelyje, kurių plotis 2,5 m,. per varžybas plaukimo takelyje plaukia po vieną plaukiką.

25. PLAUKIMAS NEĮGALIESIEMS Parolimpinių žaidynių plaukimo rungtys: • 50m ,100m ir 400m laisvu stiliumi; • 100m plaukimas nugara; • 100m peteliške; • 200m kompleksinis plaukimas; • estafetinis plaukimas 4x100m laisvu stiliumi ir 4x100m kompleksiniu būdu.

26. PLAUKIMO MOKYMO PLANAVIMO PAGRINDAI Mokymo plaukti priemonės yra tai, kas padeda greičiau įsisavinti plaukimo įgūdį. Plaukimo mokymo priemonės yra: • 1. Bendrieji ir specialieji fiziniai pratimai. • 2. Parengiamieji pratimai vandenyje • 3.  Šuoliukai į vandenį. • 4. Žaidimai ir pramogos vandenyje. • 5. Pratimai, skirti sportinių plaukimo būdų technikos išmokimui ir tobulinimui.

27. PASIRENGIMAS PLAUKIMO PAMOKAI • Plaukimo kepuraitės. • Plaukimo kostiumai ir plaukimo kelnaitės. • Plaukimo lentelės. • Spaustukai nosims. • Rankšluostis. • Šlepetės.

28. PLAUKIMO VARŽYBŲ TAISYKLĖS IR VARŽYBŲ ORGANIZAVIMAS Plaukimo varžybos klasifikuojamos pagal varžybų tikslą ir uždavinius. Gali būti rengiamos tokios varžybos: čempionatai, pirmenybės, taurės var­žybos, atrankinės, parodomosios, masinės sveikatingumo, komercinės, memorialai. Pagal savo apimtį jos gali būti tarptautinės, res­publikinės, apskrities, miesto, sporto klubo ir kt. Pagal savo pobūdį - atvirosios (dalyvauja visi pareiškę norą varžytis sportininkai, kurių amžius ati­tinka tų varžybų reikalavimus) ir uždarosios (dalyvauja tik tos šalies, mies­to, klubo ir pan. sportininkai, pvz., Lietuvos plaukimo čempionatas). Jei iš pavadinimo neaišku, kokios tai varžybos - atvirasis ar uždarasis čempionatas - reikia suprasti, kad tai uždarasis čempionatas.

29. PLAUKIMO VARŽYBŲ TAISYKLĖS IR VARŽYBŲ ORGANIZAVIMAS Plaukimo varžybos klasifikuojamos pagal varžybų tikslą ir uždavinius. Gali būti rengiamos tokios varžybos: čempionatai, pirmenybės, taurės var­žybos, atrankinės, parodomosios, masinės sveikatingumo, komercinės, memorialai. Pagal savo apimtį jos gali būti tarptautinės, res­publikinės, apskrities, miesto, sporto klubo ir kt. Pagal savo pobūdį - atvirosios (dalyvauja visi pareiškę norą varžytis sportininkai, kurių amžius ati­tinka tų varžybų reikalavimus) ir uždarosios (dalyvauja tik tos šalies, mies­to, klubo ir pan. sportininkai, pvz., Lietuvos plaukimo čempionatas). Jei iš pavadinimo neaišku, kokios tai varžybos - atvirasis ar uždarasis čempionatas - reikia suprasti, kad tai uždarasis čempionatas.

30. Dėkojame už dėmesį!