Žmogaus gyvenamosios aplinkos ir pastatų pavadinimai lietuvių tarmėse

1. Žmogaus gyvenamosios aplinkos ir pastatų pavadinimai lietuvių tarmėse Austėja Leonavičiūtė ir Emilė Petraškaitė, 7a

2. Mes norime Jums priminti, kad Lietuva yra suskirstyta į etnografinius regionus: Žemaitiją, Aukštaitiją, Suvalkiją, Dzūkiją ir Mažąją Lietuvą

3. Kaimas – valstiečių gyvenamoji ir darbo vieta • Žemaičiai – sodžiumi, soda • Aukštaičiai – sodžiumi • Suvalkiečiai – kaimu • Dzūkai – ulyčia, sodu, kiemu • Mažoji Lietuva – kiemu

5. Kiemas – aikštė prie gyvenamojo namo • Žemaičiai, suvalkiečiai, dzūkai, Mažoji Lietuva – atšlamu • Aukštaičiai – kiemu

7. Būstas – žmogaus gyvenamasis namas, buveinė • Žemaičiai – troba • Aukštaičiai – gryčia, grinčia • Suvalkiečiai – stuba • Dzūkai – pirkia • Mažoji Lietuva – stuba, troba

9. Klėtis – trobesys (ar trobesio dalis) javams pilti, drabužiams laikyti ar šiaip kam pasidėti; miegoti • Žemaičiai, aukštaičiai, suvalkiečiai, dzūkai – svirnas, klėtis • Mažoji Lietuva – špykeris

11. Kluonas – trobesys javams laikyti. • Žemaičiai – rėja, jauja • Aukštaičiai – kluonas, klojimas, klaimas • Suvalkiečiai ir dzūkai – kluonas • Mažoji Lietuva – skunia

13. Žemaitiški žodžiai • Rēks apėntās vargtė so bolbiem – Teks vėl vargti su bulvėmis • Nuorietiou apėntās tėn sogrīžtė – Norėčiau vėl ten sugrįžti • Ėr apėntās ton patė par sapna matiau – Ir vėl tą patį sapnavau • Mon dėdlē tink klausītėis, kāp žmuonis gražē šnek – Man labai patinka klausytis, kaip žmonės gražiai šneka

14. Ar žinojai? • Suvalkietiška tarmė yra pati taisyklingiausia Lietuvoje

15. Anekdotai • Ieit iš kūtės mažuojiVuonelėso savo mamo. Pribiegmažuojipriruozetės ė klaus: ­Vuo kas četou mūsa paršėlieliimūrėjė? • InAudziniatsisedzis,As varau kapdzukubriedzis!Pinktupavaruinsjungis,Asvaziuojuatsijungis!Nieks manys nepabaidzys,-As gi briedzis, ne gaidzys!