E.F.Dzenajavičienė, S.Masaitis Lietuvos energetikos institutas

1. ISEES -Socialinio dialogo gerinimas siekiant energetinio efektyvumo socialiniuose gyvenamuose namuose E.F.Dzenajavičienė, S.Masaitis Lietuvos energetikos institutas

2. Projekto tikslai: Išnagrinėti individualaus vartotojų elgesio įtaką energijos vartojimui daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose: ☼ nustatyti energijos vartojimo problemas daugiabučiuose namuose; ☼ ruošti galimus efektyvesnius energijos tiekimo sprendimus; ☼ pateikti galimus techninius sprendimus bei socialines-ekonomines priemones energijos vartojimui optimizuoti; ☼ įvertinti komunalinių paslaugų ir centralizuoto šilumos tiekimo įmonių paslaugų kokybę; ☼ pateikti konkrečius pasiūlymus, siekiant padidinti socialinio būsto energijos efektyvumą.

3. Tikslinės projekto grupės: • Gyventojai, nuomininkai ir būsto savininkai daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose; • Savivaldybių politikai; • Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ir jų asociacijos; • Vietiniai energijos tiekėjai – ypač CŠT įmonės; • Architektai, projektuotojai ir įrangos tiekėjai.

4. Austrija KWI Consultants & Engineers – koordinatorius Inter-university Research Centre for Technology, Work and Culture ACE Group Jungtinė Karalystė Energy for Sustainable Development Ltd. (ESD) Čekijos Respublika Cityplan spol. s.r.o. Slovakijos Respublika Energy Centre Bratislava Lietuva Lietuvos Energetikos Institutas Bulgarija Sofia Energy Centre Projekto dalyviai:

5. Laukiami rezultatai: • Geresnis supratimas apie vartotojų elgesį, motyvaciją ir energijos poreikius; • Individualių sprendimų priėmimas, pasiekiamas socialinis-ekonominis sprendimų racionalumas; • Pastatų renovacijos proceso modeliai, įtraukiant ir gyventojus; • Rekomendacijos gyventojams, kaip efektyviau naudoti energiją pastatuose; • Priemonės politikams, atsakingiems už būsto sektorių.

6. I. Energijos vartojimo įvertinimas socialiniuose pastatuose • Pirmieji vartojimo įvertinimo rezultatai: • Visose šalyse gyventojai gyvena butuose gana ilgą laiką, iki 10 ir daugiau metų. • Dauguma problemų susiję su nesandariais langais ir nepakankama pastatų izoliacija, • Lietuvoje būsto administravimu patenkinti beveik 25%, bet beveik tiek pat yra ir nepatenkintų. Kiti neišreiškė nuomonės, nes negali pasirinkti administratoriaus. • Apie 40 apklaustųjų gyventojų yra patenkinti šildymo sistema. Apie 17% butų vidutinė temperatūra žiema būna apie 16oC, • Lietuvoje dauguma gyventojų skaito, kad energijos paslaugos yra patenkinamos ir jų gerinti nereikia, • Pagrindinės noro atsijungti priežastys visose šalyse yra pernelyg brangus šildymas ir noras būti nepriklausomais nuo CŠT,

7. III. Energijos tiekimo įvertinimas socialiniuose pastatuose Pirmieji tiekimo įvertinimo rezultatai: Didžiausi vartotojų įsiskolinimai buvo nustatyti smulkesnėse įmonėse, ir pagrindinė nurodyta priežastis buvo vartotojų nemokumas. Vartotojų įsiskolinimai sukelia rimtas problemas CŠT įmonėms renovuojant ir modernizuojant CŠT sistemas. Tiekimo kokybė, nustatoma pagal avarijų skaičių vamzdynuose taip pat yra geresnė stambiose įmonėse. Dauguma paslaugų kokybės sutrikimų yra susiję su žemu valdymo techniniu lygiu. Vartotojų atsijungimas yra svarbus rodiklis beveik visoms įmonėms. Atsijungimo motyvacijos analizė rodo, kad pagrindinė priežastis yra dideli mokesčiai. Šildymo kaina dėl atsijungimo nedidėja. 50% apžvalgoje dalyvavusių įmonių tiki, kad stipresnės taisyklės, reglamentuojančios atsijungimą, galėtų išspręsti šią problemą. Kompensacijos socialiai remtiniems vartotojams sudaro iki 15% šilumos realizacijos pajamų. Šis skaičius yra didesnis mažesniuose miestuose. Įmonės teikia pirmenybę kompensacijos gavimui tiesiogiai, o ne per remiamus vartotojus. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas buvo atliekamas visose įmonėse, įmonės žino apie egzistuojančias paramos schemas ir jomis pasinaudojo. Pagrindinės priemonės buvo įgyvendintos tiekimo pusėje. Tik viena įmonė įgyvendino energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones vartotojų pusėje. Įmonės yra patenkintos verslo aplinka, įgyvendinant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, o parama energijos efektyvumo priemonėms yra nepakankama ir labai ilgas atsipirkimas dažnai tampa kliūtimi investicijoms į tokias priemones.

8. Šilumos vartojimo atskiruose butuose tyrimas Įrengtos stebėjimo (matavimo) priemones: • langų kontaktai, fiksuojantys langų atidarymo dažnį, • termometrai lauko ir vidaus temperatūrai matuoti, • tikslesni (papildomi) šilumos skaitikliai, • duomenų surinkimo ir perdavimo siųstuvus.

11. Visos sumontuotos įrangos sąrašas • šilumos dalikliai ant radiatorių visuose butuose • 3-juose butuose langų kontaktai (ant visų langų, visų varstomų dalių); • išorės temperatūros daviklis; • vidaus temperatūros davikliai; • duomenų surinkimo aparatūra; • nuotolinio duomenų nuskaitymo aparatūra (galima matyti internete realiu laiku). Langų kontaktai Šilumos daliklis ant radiatorių Šilumos skaitiklis ant stovų

12. Butuose instaliuotos įrangos supaprastinta schema: • 3-uose butuose instaliuota įranga tokia kaip “Apartment 1” • likusiuose - kaip “Apartment 4”.

13. Vertikali šildymo sistemos ir įrangos lokalizacijos schema

14. Vaizdas internete “Butas C” realiu laiku (Vasario 1 d. 13:38)

15. Vaizdas internete “Butas A” realiu laiku (Vasario1d. 13:31)

16. Įrangos parinkimas ir montavimas • Programuojant šilumos daliklius kiekvieno radiatoriaus konfigūracija buvo nustatoma vietinio instaliuotojo. Detaliai instaliuotojas iš anksto nusiuntė kiekvieno radiatoriaus, kuris bus stebimas, galią ir dydį. Pagal šią informacija buvo paruošta programa M-Bus System. • Instaliuotojas gavo konfigūruotus šilumos daliklius ir juos pritaisė prie radiatorių pagal iš anksto nustatytą procedūrą. • Visi šilumos skaitikliai buvo instaliuoti vamzdynų sistemose (Ant 4 stovų). • Dynacide Engineering & Software Planning GmbH (Austrija) yra techninis visos matavimo ir monitoringo sistemos partneris. Šioje funkcijoje jie koordinuoja visus partnerių iš kitų šalių vykdytojus

17. Pagrindiniai motyvai dėl kurių gyventojai buvo skatinami dalyvauti projekte • galimybė sužinoti, kokios šilumos taupymo galimybės slypį už neracionalaus elgesio; • galimybė sužinoti ir išmokti kaip racionaliai naudoti šilumą bei sumažinti išlaidas šildymui, neinvestuojant ir nebloginant buto komforto sąlygų; • gaus patikimą informaciją apie bute suvartotą šilumos kiekį; • gyventojai bus informuoti apie analogiško tyrimo rezultatus, lygiagrečiai vykdomus Slovakijoje, Čekijoje, Bulgarijoje bei Anglijoje; • savanoriams tyrimo pabaigoje bus sudarytos galimybės išsakyti savo nuomonę, susijusią su racionalaus šilumos vartojimo problemomis per žiniasklaidos priemones; • baigiantis projektui savanoriai bus kviečiami dalyvauti namų bendrijų, šilumos tiekėjų bei savivaldybės atstovų bendrame seminare, kuriame bus aptariamos galimybės ir sudaromas veiksmų planas, skirtas įgyvendinti nustatytas racionalaus šilumos vartojimo priemones platesniu vartojimui.

18. Pradinės darbo išvados • Tyrimui parinktas daugiabutis gyvenamasis namas, tenkinantis tyrimo sąlygas – t. y. toks, kur ant radiatorių butuose yra sumontuoti termostatiniai ventiliai ir šilumos dalikliai, pagal kuriuos skirstomas mokestis už būsto šildymą. • Pasirinkto gyvenamojo namo butuose, sumontuota ir išbandyta temperatūros stebėjimo ir šilumos matavimo įranga bei langų kontaktai, leidžianti, pasinaudojant informacinėmis technologijomis, nuotolinį stebėjimą ir duomenų kaupimą. • Atlikta vartotojų apklausa 3 namuose leidžia teigti, kad didžioji vartotojų dauguma iš esmės yra patenkinti šilumos tiekimo kokybe. Didžiausias neigiamas veiksnys, galintis įtakoti atsijungimus yra būsto šildymo kaina. • Šilumos tiekėjų apklausa parodė, kad vartotojų skaičius didžiuosiuose miestuose netgi didėja. Mažesnių miestų CŠT įmonės yra sunkesnėje situacijoje, ten yra didesnis kompensacijų poreikis, didesni vartotojų įsiskolinimai, keliantys tiekėjams finansinių problemų.

19. Dėkojame už dėmesį!