Naujosios ES iniciatyvos energetikos sektoriuje ir jų įtaka Lietuvos interesams

1. Naujosios ES iniciatyvos energetikos sektoriuje ir jų įtaka Lietuvos interesams dr. Aušra Pažėraitė

2. Lietuvos interesų apibendrinimas • Nacionalinė energetikos strategija, 2007 m. • Nacionalinė energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategija • Nacionalinė reformų darbotvarkė

3. Energetinis saugumas • integracija į Europos elektros energetikos sistemas; • gamtinių dujų sektoriaus vystymas; • pakankamas vietinių elektros gamybos pajėgumų užtikrinimas.

4. Ekonomiškumas/konkurencingumas • 3-iojo ES energetikos paketo įgyvendinimas elektros energijos ir dujų sektoriuose; • Elektros rinkos liberalizavimas; • Energetinės jungtys – kainų mažinimo veiksnys.

5. Tvarus vystymas • Ilgalaikių vartotojų interesų užtikrinimas: • kaina; • saugumas; • draugiškumas aplinkai.

6. ES iniciatyvos - skirtos siekti pagrindinių ES energetikos politikos konkurencingumo, tvarumo ir tiekimo saugumo tikslų • Energetikos infrastruktūros plėtra; • Vartojimo efektyvumo didinimas.

7. Energetikos infrastruktūros plėtra – skirta savarankiškumui, konkurencingumui skatinti, solidarumui ir galimybių visiems už prieinamą kainą naudotis tausia ir saugia energija užtikrinimui; dujų struktūros pritaikymui šiuolaikinėms vartojimo reikmėms; pažangiųjų tinklų kūrimo, veiksmingos ir pažangios atsinaujinančių šaltinių energijos integracijos skatinimui, akcentuojant integruoto energetikos infrastruktūros planavimo svarbą žemės ūkiui ir nedidelio masto kaimo vietovių energijos šaltiniams.

8. Problemos • Finansavimas - iki 2020 m. į ES energetikos sistemą turi būti investuota daugiau nei trilijonas eurų. Apie pusė šitos sumos turės būti skirta tinklams, įskaitant elektros energijos ir dujų perdavimo tinklus, paskirstymą, kaupimą ir pažangujį tinklą; • Iš šių investicijų apie 200 mlrd. EUR būtini vien energijos perdavimo tinklams. Tačiau iki 2020 m. rinkoje bus panaudota tik apie 50% perdavimo tinklams reikalingų investicijų; • Tikėtinas tinklo operatorių, kitų energetikos įmonių finansinis prisidėjimas, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas bei galų gale valstybinis finansavimas.

9. Problemos • Įvairaus lygio koordinavimas ir administravimas; • Rinkų integracija.

10. Naudos • Nacionalinių tikslų įgyvendinimas; • Darbo vietų gausėjimas (775000 ES); • BVP augimas (19 mlrd EUR ES); • Technologijų plėtra – pažangieji tinklai.

11. Vartojimo efektyvumo didinimas • Pastatų renovacija; • Transporto sektorius; • Siekiant užtikrinti efektyvų energijos vartojimą pramonėje, bus užtikrinami pramonės įrangos efektyvaus energijos vartojimo reikalavimai, gerinamas MVĮ informavimas ir imamasi priemonių energijos vartojimo auditui ir energijos valdymo sistemoms diegti. Be to, siūloma didinti elektros energijos ir šilumos gamybos efektyvumą; • Šalys privalo skatinti ne vartojimą, o vartojimo efektyvumą.

12. Pastatų renovacija • Komisija pateiks teisės aktą, pagal kurio nuostatas bus reikalaujama, kad valdžios institucijos kasmet atnaujintų bent 3% savo pastatų (pagal patalpų plotą), t. y. beveik dukart daugiau, nei šiuo metu atnaujinama viso Europos pastatų fondo pastatų . Po kiekvieno atnaujinimo pastatai turėtų patekti tarp 10 % geriausių nacionalinio pastatų fondo objektų; • Kliūtys – informacijos trūkumas, skirtingi interesai, specialistų stoka, finansavimas; • Nuo 2019 m. naujuose viešojo sektoriaus pastatuose, turės būti pasiektas beveik nulinės energijos naudingumo lygis.

13. Efektyvus energijos vartojimas pramonėje • Pramonė - tai sektorius, kuriame padaryta didžiausia pažanga efektyvaus energijos vartojimo srityje (per 20 metų energijos vartojimo intensyvumas sumažėjo 30%); • Apie 30% ES pirminės energijos suvartojama energetikos sektoriuje, visų pirma elektros energijos bei šilumos gamybai ir paskirstymui; • Būtina geresnė informacijos sklaida, ypač smulkių ir vidutinių įmonių atžvilgiu; • Komisija pasiūlys, kad reguliarus didelių įmonių energijos vartojimo auditas taptų privalomas.

14. ES tikslų siekimo ambicijos • Lietuva – viena ambicingiausių taupymo srityje – 2016 m. 11%; • 2013 m. Komisija pateiks gautų rezultatų vertinimą ir jei iš peržiūros rezultatų paaiškės, kad bendro ES planinio rodiklio pasiekti greičiausiai nepavyks, tai antrame etape Komisija pasiūlys nustatyti teisiškai įpareigojančius 2020 m. nacionalinius tikslus.

15. Finansavimas • Energetinės nepriklausomybės strategija – LT finansavimas nenumatytas; • Lietuvos Nacionalinis atsinaujinančių energijos išteklių veiksmų planas – ES 218,62 mln. Lt (2010-2015 m.), LT finansavimas nenumatytas; • Energijos efektyvumo veiksmų planas 2008-2010 m. - (2010-2015 m.) 855,14 mln. Lt ES lėšų, 117,1 mln. Lt BF lėšų, LT finansavimas nenumatytas; • Daugiabučių namų modernizavimo programa - 819 mln. Lt (iš jų 468,5 mln. Lt – ES SP, 350,5 mln. Lt – bendrasis finansavimas), 2010 m. 36,55 mln. Lt, 2011 m. 20,72 mln. Lt.

16. Tvarus vystymas • Lietuvos Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje įsipareigojama siekti, kad elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis 2020 m. padidėtų iki 21 proc., šildymo ir vėsinimo sektoriuje – iki 36 proc., centralizuotai tiekiamos šilumos – iki 50 proc.

17. Šaltinis: Green-X database based on Resch et al. (2009)

18. Tvarus vystymas – nauja kryptis • Energetikos sektorius ne tik vartotojų apmokamas, bet ir mokantis vartotojams: • Smulkioji gamyba; • Smulkusis saugojimas; • Demokratinės ir verslios visuomenės skatinimas.