IS kūrimo metodikos

1. IS kūrimo metodikos

2. Struktūrinės metodikos • Objektinės metodikos • Socialiai orientuotos metodikos • Greito kūrimo metodikos • Biurokratinės metodikos

3. Struktūrinės metodikos • Griežta analizės struktūra • Naudoja • Funkcinę dekompoziciją • Duomenų analizės metodus • Procesų analizės metodus • Metodikos skiriasi savo akcentais į duomenis ar procesus (ar į vieną ir kitą), pagrindiniais diagramų tipais, paplitimu tam tikrose šalyse. • Priklauso STRADIS, YSM, JSD, SSADM, Merise, informacijos inžinerija

4. Objektinės metodikos • Grindžiamos objektine analize • Objektai tampa pagrindiniais kuriamos IS blokais • Užtikrina analizės ir projektavimo principų pastovumą ir taikomųjų programų kūrimą objektinėmis kalbomis • Metodikos: OOA, RUP

5. Socialiai orientuotos metodikos • Akcentuoja sistemos naudotoją ir jo poreikius • Grindžiamos socialiniu-techniniu požiūriu • Nagrinėjamos blogai apibrėžtos probleminės situacijos, vengiama sistemos dekompozicijos • Metodikos: ETHICS, SSM

6. Greito kūrimo metodikos • Užtikrina didžiausią IS sukūrimo greitį • Taiko iteracinį IS kūrimo modelį ir nenaudoja griežtos analizės • Siekiama patenkinti tik pagrindinius verslo reikalavimus • Metodikos: JMRAD, DSDM

7. Biurokratinės metodikos • Daugiausia dėmesio skiria formaliajai IS projekto pusei – įforminimui, suderinimui, patvirtinimu

8. Struktūrinės metodikos

9. Struktūrinės metodikos • STRADIS - Structured Analysis and Design of Information Systems • YSM - Yourdan Systems Method • JSD - Jackson Systems Development • Merise • SSADM - Structured Systems Analysis and Design Method • II - Informacijos inžinerija

10. Structured Analysis and Design of Information System STRADIS

11. STRADIS raida Struktūrinis projektavimas, - tai programinių modulių ir sąsajų tarp jų apibrėžtai probleminei sričiai kūrimas. Tačiau priešprojektinėje stadijoje reikalinga probleminės srities analizė, kurios metodiką reikėjo sukurti. Yourdon and Constantine, 1978 struktūrinio projektavimo koncepcijų plėtra Prie struktūrinės analizės metodikos dirbo ir kiti autoriai: 1978 Weinberg 1979 De Macro 1989 Yourdon Myers, 1975, 1978 struktūrinio projektavimo koncepcijų plėtra STRADIS metodika pabrėžia: Didinti pajamas Mažinti išlaidas Gerinti paslaugas Gane and Sarson , 1979 knyga“Structured System Analysis” Stevens, 1974 struktūrinio projektavimo koncepcijos 1974 1979

12. STRADIS metodikoje taikoma • Funkcinė dekompozicija • Duomenų srautų diagramos • Sprendimų medžiai • Sprendimų lentelės • Struktūrizuota anglų kalba

13. STRADIS tinka • Didelėms ir mažoms IS projektuoti • Rankiniam ir automatizuotam projektavimui • Naujoms sistemoms projektuoti arba pradėtoms tęsti

14. Etapai • Projektavimas • Pradinis tyrimas • Detalus tyrimas • Alternatyvių sprendimų analizė • Fizinis projektavimas

15. STRADIS pradinių darbų metodika • Išsiaiškinimas ar sistema atitiks organizacijos poreikius esamoje aplinkoje • Kriterijai sistemos parinkimo metu: pasiūlymo piniginė vertė ir nauda

16. STRADIS pradinių darbų metodika Esamos sistemos loginė schema: visos DSD, ir kita reikalinga procesų detalizacija reikiamame lygyje Pajamų padidėjimo kaštų sumažėjimo ir paslaugų pagerėjimo skaičiavimai Konkurencingumo ir perspektyvų pagerinimas Pradiniai darbai Vyresni vadovai Žemesnio lygio vadovai (iš skyrių) Darbuotojai Sistemų analitikai vadovauja pradiniams darbams: renka informaciją iš vadovų ir vartotojų nagrinėja įmonės dokumentaciją vertina projektą strateginių planų atžvilgiu pradeda kurti duomenų srautų diagramas pradeda kurti sąsajas tarp procesų skaičiuoja procesų laiką skaičiuoja kiek sistema kainuos Pateikiama ataskaita vadovybei Pradinių darbų pradžia Pradinių darbų pabaiga nuo 2 iki 4 savaičių Priklauso nuo sistemos apimties ir sudėtingumo

17. Pradinių darbų rezultatas • Esamos sistemos duomenų srautų diagramos ir sistemos sąsajos • Apytikrė sistemos kūrimo kaina • Rezultatas – ataskaita, kurią peržiūri vadovai ir sprendžia ar pasiūlymui pritarti

18. Detalus tyrimas • Sistemos naudotojų nustatymas. Naudotojai: • Vyresnieji vadybininkai, atsakingi už gautą pelną. Jų veiklai sistema turi didelę įtaką, pirmieji užsako sistemą • Vidurinio lygio vadybininkai iš atitinkamų skyrių • Galutiniai naudotojai – žmonės, tiesiogiai dirbantys su sistema • Naudotojų interesų išsiaiškinimas ir reikalavimų nustatymas • Braižoma esamos sistemos loginė DSD. Nustatomos sistemos ribos ir sąsajos, kurios jungs skirtingas sistemas.

19. Gauti pareiškimai Reglamentas Kurso reikalavimai DSD pagal STRADIS Patvirtinti, kad gautas Patikrinti universiteto reikalavimus Patikrinti kurso reikalavimus Priimti sprendimą Studentas Pareiškimas Kvalifikacijos Papildomas patikrinimas Registruoti detales Registras Priimti Nežinoma Patikrinti nežinomą kvalifikaciją Nepriimti Žinynas Pranešti, kad nepriimtas Pareiškėjai Registras Studentas Statistinė analizė Kuriamos sistemos ribos Įstatymai Statistika Detali studija Procesai žemesniuose lygiuose gali būti aprašyti sprendimų medžiais, sprendimų lentelėmis arba struktūrizuota anglų DSD diagramas ir kitus išeigos rezultatus turėtų peržiūrėti įvairūs sistemos naudotojai. Tai leistų įsitikinti rezultatų teisingumu ir parodytų taisytinas vietas. DSD diagramų detalės ir procesų logika aprašoma duomenų žodyne

20. Detalus tyrimas • Tikslinama sistemos kaina ir nauda • Turi užtikrinti priimamų sprendimų pagrįstumą. • Rezultatas: • Naujos sistemos naudotojų aibės apibrėžimas • Loginis esamos sistemos modelis • Pajamų, kainų pokyčio, paslaugų apimties didėjimo, susijusio su nauja sistema, įvertinimo ataskaita • Konkurentų ir įstatymų įtakos įvertinimas • Vadovybė sprendžia ar pereiti prie kito etapo ar projektą stabdyti

21. Alternatyvių sprendimų paieška Su kiekybiniu įvertinimu!!! “Mėnesinės ataskaitos bus pateiktos ne vėliau kaip ketvirtą kito mėnesio dieną” Tam turi būti: Senos DSD Naujos DSD Pakeistos DSD Atmintinės Procesų detalizacijos Tikslai: Pajamų augimas Kaštų mažėjimas Paslaugų gerėjimas Projektavimo fazė (Dirba sistemų analitikas kartu su projektuotojais) Alternatyvų aptarimas: 1. Biudžetas mažas, pakankamai greitas diegimas, įgyvendinama dalis uždavinių 2. Biudžetas vidutinis, vidutinis įdiegimo laikas, įgyvendinama dauguma uždavinių 3. Didelis biudžetas, įgyvendinami visi uždaviniai Rezultatas: Senosios sistemos DSD Kaštai ir laukiama nauda Projektuojamos sistemos DSD Kiekvienai alternatyvai: DSD Vartotojo sąsajos Kaštai ir nauda Įgyvendinimo tvarkaraštisRizika

22. Fizinis projektavimas Detalizacija visų DSD Sukurti visi žodynai Sukurtos ataskaitos Sukurti visi langai Viskas suderinta su vartotojais Kaštai: Profesionalų laikas Kompiuterių laikas Ryšio ir periferijos laikas Apmokymo laikas Bandymų laikas Palaikymų ir plėtros laikas Lygiagrečiai: Sukurtos visos DB Apibrėžta funkcijų hierarchija Transformuoti įeigą į išeigą Fiksuoti įeigą Priimti įeigą Formuoti išeigą Fiksuoti išeigą Įvedimo sistema Apdorojimo sistema Išvedimo sistema

23. Įgyvendinimas Pagerinimai tik svajonėse Siauros vietos išryškės kada nors Pagerinimų planavimas Realybės: Rezultatų lyginimas su planuotais Testavimo metodikos netikusios Siaurų vietų tikrinimai Duomenys suvesti su klaidom v Našumo tikrinimai Rezultatai su planais nebelyginami Programos su klaidom Testavimas Našumas yra koks yra, nepakeisi Duomenų sudėjimas Programų kodas Duomenų bazės Sąsajos Sudaryti įgyvendinimo planą (įskaitant testavimo ir sistemos pridavimo planą)

25. YSM – Yourdan System Method • Pagrindas – funkcinė dekompozicija. Taikomas įvykių išskaidymas.

26. Jordano sistemų metodas 1 etapas: Galimybių studija Išanalizuoti esamą sistemą Išanalizuoti sistemos aplinką 2 etapas: Esminio modelio sukūrimas • Sudaryti aplinkos modelį • Tikslai • Konteksto diagrama • Įvykių sąrašas • Sudaryti elgsenos modelį • Duomenų srautų diagrama • ER diagrama • Būsenų perėjimo diagrama • Duomenų žodynas • Procesų specifikacija 3 etapas: Diegimo modelio sukūrimas Susijusių fizinių procesų modelis Esančios sistemos programinės aplinkos modelis Kuriamos programinės įrangos struktūros modelis

27. Galimybių tyrimas • Tiriama esama sistema, jos aplinka ir su ja susijusios problemos. • Tikslas: • Suprasti ir pavaizduoti esamą sistemą • Suprasti, ką sistema daro • Rezultatas: • DSD, ER

28. Esminis modeliavimas • Sukuriami sistemos ir įmonės modeliai • Esminis sistemos modelis – tai modelis, parodantis, ką sistema turi daryti, kad atitiktų naudotojų reikalavimus. Nėra aiškinama, kaip sistema bus įgyvendinta • Esminis modelis sudarytas iš aplinkos modelio ir elgsenos modelio.

29. Aplinkos modelis • Apibrėžia ribą tarp sistemos ir aplinkos, kurioje sistema egzistuoja. Nustatoma, kokie duomenys ateina iš aplinkos ir kokie išeina į aplinką. • Modelį sudaro: • Tikslai. • Svarbūs vadovams ir tiems, kurie nėra tiesiogiai susiję su sistemos kūrimu. • Konteksto diagrama . • “0” lygio DSD, apibrėžia žmones, organizacijas ir sistemas, su kuriais sistema bendrauja. • Įvykių sąrašas. • Aplinkos veiksniai, į kuriuos sistema turi reaguoti. Įvykis gali būti susijęs su srautu, laikinas arba valdymo. • Gali būti sudaromas pirminis duomenų žodynėlis, pirminė esybių ryšių diagrama.

30. Elgsenos modelis • Parodo, kai sistema turi elgtis, kad sėkmingai bendrautų su aplinka. • Sudarytas iš: • ER diagramos ir duomenų žodyno. • Aprašoma duomenų struktūra ir jų panaudojimas sistemoje. • DSD diagramos. • Kaip sistema naudoja įeigą, kad gautų reikiamą išeigą. Naudojamas aplinkos modelio įvykių sąrašas. • Būsenų perėjimo diagramos. • Parodo kaip keičiasi esybių savybės laikui bėgant.

31. Įgyvendinimo modeliavimas • Pradedamas sistemos projektavimas • Įvertinama: • Esamos technologijos • Eksploatavimo parametrų reikalavimai • Galimybės keisti esminį modelį • Procesų grupėms priskiriama tam tikra techninė įranga ir parenkama programinė įranga. Parenkama duomenų bazių valdymo sistema

32. Jackson’o sistemų kūrimas • JSD - Jackson Systems Development • Sistema traktuojama kaip didelė programa • Stiprioji pusė – sistemos dinaminių savybių įvertinimas • Kritikuojamas dėl aiškios programinės orientacijos, ignoruojant organizacijos reikmes. • JSD neapima projekto parinkimo, reikalavimų analizės, projekto valdymo, vartotojo sąsajos, procedūrų projektavimo arba vartotojų dalyvavimo

33. Išspręsti paslėpto kelio problemą. Kelio tarp specifikacijos pateikimo projektavimo ir programavimo grupei ir užbaigtos sistemos • Ar sistema atitinka specifikaciją nustatoma sistemos testavimo ir tikrinimo metu

34. Jackson’o sistemų kūrimas • Modeliavimo etapas • Esybių veiksmai • Esybių struktūra • Tinklo etapas • Pradinio modelio sudarymas • Funkcijų apibrėžimas • Sistemos sinchronizavimas • Įgyvendinimo etapas • Fizinės sistemos specifikavimas

35. Esybės gyvavimo istorija (ciklas) Seka studentas studentas * stojantysis pareiškimas besimokantis baigęs statusas baigimas Sąlyginai priimtas stojantysis Priimtas Išsišakojimas * užregistruotas priimtas atmestas atmestas * Studentas Iteracija išbrauktas nebaigė išbrauktas Vėl įregistruotas Pašalintas baigė

36. Mišrios metodikos SSADM Structured Systems Analysis and Design Method

37. SSADM - Structured Systems Analysis and Design Method • Merise • Informatikos inžinerija

39. SSADM Metodiką sudaro detalios taisyklės ir projektuotojo vadovas Priimtas metodikos standartas (spausdinamai dokumentacijai) Metodikos autoriai UK Learmonth ir Burchett ir privalomai naudojama valstybiniuose UK projektuose nuo 1981. Versija 4+ paskelbta 1998m. Metodiką sudaro 5 modulius per 7 etapus Kiekviename modulyje griežtai apibrėžti darbai ir rezultatai Etapai apima darbus nuo techn-ekon. pagrindimo iki projekto, tačiau neapima įgyvendinimo Modulis 5 Etapas 6 Fizinis projektavimas Modulis 4 Loginės sistemos specifikavimas Etapas 4 Sistemos technikos pasirinkimai Etapas 5 Loginis projektavimas Modulis 3 Etapas 3 Reikalavimų specifikavimas Modulis 2 Reikalavimų analizė Etapas 1 Aplinkos tyrimai Etapas 2 Verslo sistemos pasirinkimai Modulis 1 Etapas 0 Ekonominis-techninis pagrindimas SSADM metodikos etapai

40. Ekonominis-techninis pagrindimas Galimybių studija Įsitikinti, kad projekto idėjos techniškai ir ekonomiškai įgyvendinamos Turi būti išvardintos esamos padėties problemos Projekto tikslų įvertinimas Modulis 1 Etapas 0 Ekonominis-techninis pagrindimas Žingsniai: - Pasiruošimas tyrimams - Problemos apibrėžimas - Alternatyvų sudarymas - Ataskaitų parengimas Naujieji planai lyginami su dabartine situacija Kaip galima spręsti kylančias problemas (techniškai ir verslo prasme) Svarstymui ir plano tvirtinimui SSADM simboliai naudojami diagramose Darbų technika: Interviu klausimynai duomenų srautai esybės Procesas Šaltinis Atmintis Nedetalizuoti; detalizuojama kitose stadijose

41. Reikalavimų analizė 1 Apibrėžia kitų tyrimų vietą, nes išryškina visus reikalavimus naujai sistemai Detalizuojamos DFD Sutvarkoma esybių-santykių diagrama Detalizuojamas naujos sistemos funkcionalumas Apibrėžiami ryšiai tarp procesų ir esybių Sudaromas vartotojo katalogas (pareigybių sąrašas) Sudaromas reikalavimų katalogas (funkciniai ir nefunkciniai) Surašoma ataskaita Šiame etape kartojant ekon-tech. pagrindimo darbus, išryškinami naujos sistemos reikalavimai Modulis 2 Reikalavimų analizė Etapas 1 Aplinkos tyrimai Žingsniai: - Analizės plano sudarymas - Tyrimai ir reikalavimų apibrėžimas - Procesų dabartinė būklė - Duomenų dabartinė būklė - Dabartinis paslaugų loginis vaizdas dabar - Tyrimų apibendrinimas Esybė Funkcija C (create) R (read) U (update) D (delete) Matrica yra viena iš priemonių, kuri gali padėti nurodyti ryšius tarp esybių ir funkcijų

42. Reikalavimų analizė 2 Apibrėžiamas ir suderinamas funkcionalumas, Numatomas verslo pasirinkčių skaičius Tikslinami reikalavimai susiję su kaina/nauda, detalizuojami kiti reikalavimai kiekvienai pasirinkčiai (taip pat laikas, techniniai apribojimai, organizaciniai reikalavimai, apmokymo problemos Pasirinktis yra dokumentuojama detaliai, suderinama Sudaromos DFD ir ERD diagramos pasirinktai pasirinkčiai Modulis 2 Reikalavimų analizė Etapas 2 Verslo sistemos pasirinktys Žingsniai: - Apibrėžti pasirinktis - Išskirti pasirinktis - Apibrėžti reikalavimus Sistemos funkcionalumo įvertinimo technika Paremta funkcijų analize, sudėtingumais, vartotojų patirtim, funkcijų atlikimo skubumu, įvertinant: sistemos įėjimais sistemos išėjimais failais duomenų atnaujinimais ataskaitomis užklausomis Įvertinimams projektas dalinamas į atskirus darbus Techninis vadovavimas Administravimas Kiekybiniai įvertinimai iš ankstesnės patirties Kokybės užtikrinimas Ryšiai su vartotojais

43. Reikalavimų specifikavimas Sudarytas reikalavimų katalogas Normalizuota ERD (iki 3 n.f.) DFD užbaigtas detalizavimas Apibrėžtos vartotojų rolės Apibrėžti visi komponentai (įėjimai, išėjimai, įvykiai, užklausos) Kiekviena funkcija dokumentuota Gali būti kuriamas prototipas Esybių elgsena – esybių gyvenimo istorija: dokumentuoja visus įvykius, kurie paveikia esybės tipą ir modeliuoja verslo taisyklę Pilnai specifikuoti reikalavimai ir parengta projektavimo dokumentacija Modulis 3 Etapas 3 Reikalavimų specifikavimas Žingsniai: - Reikalavimai procesams - Reikalavimai duomenų modeliui - Reikalavimai sistemos funkcijoms - Parengtaspecifikacija prototipui - Parengta procesų specifikacija - Suformuluoti galutiniai sistemos tikslai - Apibendrinti reikalavimus Tuo baigiama priešprojektinė stadija, prasideda projektavimo stadijos Techninės bazės parinkimas Loginis projektavimas

44. Techninės pasirinktys Aprašoma sistemos aplinka aparatūros, ir programų konfigūravimo, plėtros strategijos, organizacijos įtakų ir sistemos funkcionalumo sąvokomis Lygiagrečiai su loginiu projektavimu Galimos įvairios alternatyvos ir jų įgyvendinimo strategijos Nagrinėjami apribojimai: našumo, kainos, esama platforma,... Dar svarbu: Organizaciniai Asmeniniai mokymo dokumentavimo testavimo ir kiti klausimai Modulis 4 Loginės sistemos specifikavimas Etapas 4 Sistemos technikos pasirinktys Žingsniai: - Apibrėžti pasirinktis - Atrinkti pasirinktis - Aparatūrinės posistemės projektas

45. Loginis projektavimas Projektuojama, ką sistema turi padaryti Modulis 4 Loginės sistemos specifikavimas Etapas 5 Loginis projektavimas Žingsniai: - Vartotojo dialogai - Procesų atnaujinimai - Užklausos - Apibendrintas loginis projektas Vartotojo sąsaja, meniu visiems vartotojams Procesų ir operacijų algoritmai Detalios pranešimų specifikacijos

46. Fizinis projektavimas Projektuojama, kaip sistema tai padarys Modulis 5 Etapas 6 Fizinis projektavimas Žingsniai: - Fizinė DB - Projekto komponentų įgyvendinimo planas - Reikalavimai sistemos funkcijoms - Funkcijų specifikacija - Procesų, duomenų ir sąsajos konsolidacija - Apibendrintas fizinis projektas Metodika dėstoma UK universitetuose Esybių modelis, duomenų srautų modelis ir esybių istorija yra pagrindiniai trys instrumentai

47. Merise metodika • Ciklai: • Sprendimų • Gyvavimo • Abstrakcijų • Kurie vienodai apima duomenų ir procesų elementus

48. Sprendimų ciklas • Techninės ir programinės įrangos pasirinkimas • Apdorojimo tipo pasirinkimas • Vartotojui svarbių pasirinkimų, susijusių su jo sąsaja • IS ir organizacijos pagrindinių veikėjų nustatymo • Finansinių sprendimų susijusių su kainomis ir pelnu • Valdymo sprendimų dėl IS funkcionalumo • Aukštesnė vadovybė, vartotojai ir sistemos kūrėjai

49. Gyvavimo ciklas • Strateginis planavimas • Preliminarus tyrimas • Detalus tyrimas • Tvarkaraščiai ir kita dokumentacija

50. Abstrakcijų ciklas • Atsižvelgiama tiek į duomenis, tiek į procesus • Duomenys modeliuojami lygiuose: koncepciniame, loginiame ir fiziniame • Procesai modeliuojami koncepciniame, organizaciniame ir operaciniame lygmenyje. • Sistema analizuojama iš viršaus žemyn.