Korupcijos reiškinys Lietuvoje: gyventojų požiūris ir patirtis

1. Korupcijos reiškinys Lietuvoje: gyventojų požiūris ir patirtis 1999 m. ir 2002 m. reprezentatyvių tyrimų palyginimas

2. Tyrimų metodika* Tyrimus atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus“* Metodas: reprezentatyvios suaugusių (18 m. ir vyresnių) Lietuvos gyventojų apklausos, interviu respondento namuose* Tyrimų laikas irapklaustųjų skaičius: 1999 m. sausio 14-18 d., N=1017 2002 m. sausio 17-20 d., N=1009

3. Asmeninė /giminaičių /draugųpatirtisAr per pastaruosius 2 metus jie susidūrė su valstybės tarnautojų korupcija /kyšininkavimu?

4. Korupcijos paplitimo įvairiose srityse vertinimas(atsakymai: “korupcija yra paplitusi”)

5. Korupcijos paplitimo vertinimas priklausomai nuo asmeninės patirties(atsakymai: “korupcija yra paplitusi”, 2002)

6. Polinkis duoti kyšį asmeninės problemos atveju(1999 m. ir 2002 m. tyrimai)

7. Kokiai sistemai pritartų: korumpuotai ar nekorumpuotai(1999 m. ir 2002 m. tyrimai)

8. Kokiai sistemai pritartųpriklausomai nuo asmeninės /giminaičių /draugų patirties(2002 m. tyrimas)

9. Kokiai sistemai pritartųpriklausomai nuo ketinimo pasiūlyti kyšį(2002 m. tyrimas)

10. Tyrimų komentaras (1) Trumpai korupciją galima apibrėžti kaip pasinaudojimą tarnybine padėtimi (papildomai) asmeninei naudai gauti. Korupcija yra gana paplitęs reiškinys visoje Centrinėje ir Rytų Europoje, tame tarpe ir Lietuvoje.Korupcijos problema Lietuvoje imta giliau nagrinėti tiktai prieškeletą metų. Nuo 1994 m. buvo atlikti keli sociologiniai tyrimai šia tema. Čia yra pateikiami kai kurie 1999 m. ir 2002 m. atliktų apklausų rezultatai. Palyginus 1999 m. ir 2002 m. Lietuvos gyventojų apklausų rezultatus, galima spėti, jog korupcijos lygis Lietuvoje nemažėja. Antai, 1999 m. apklausoje 22,5% respondentų teigė, kad jiems arba jų artimiesiems /draugams teko susidurti su valstybės tarnautojų korupcija per paskutinius dvejus metus, tuo tarpu 2002 m. tą teigiančių dalis išaugo iki 33,9%. Kita vertus,taip teigiančiųjų dalis ūgtelėjo daugiausia dėl to, kad sumažėjo nenorėjusių kalbėti šia tema dalis.Gyventojų taip pat buvo prašoma įvertinti korupcijos lygį įvairiose visuomenės sferose. Labiausiai korumpuota žmonės laiko muitinės sistemą, teismus, sveikatos apsaugą, kelių policiją, mokesčių inspekciją. Manoma, kad korupcijos atvejai retai pasitaiko kariuomenėje, žiniasklaidoje ir mokyklose. Lyginant 1999 m. ir 2002 m. duomenis matyti, kad daugumoje atvejų respondentų vertinimai yra panašūs (paklaidos ribose). Išimtis sudaro sveikatos apsauga, kurioje manoma, kad korupcija sumažėjo ir politikai, kur manoma, kadkorupcija padidėjo.Reikia pažymėti, jog tie žmonės, kurie patys susidūrė su korupcijos atvejais, korupcijos lygį daugumoje visuomenės sričių įvertino gerokai aukščiau. Tai nepasakytina apie kariuomenę ir mokyklas (jose vertinimai praktiškai nepakito), ir apie žiniasklaidą, kur susidūrę su korupcija (apskritai imant visas sritis) respondentai korupcijos lygį įvertino netgi žemiau nei tie, kurie nesusidūrė su korupcija.

11. Tyrimų komentaras (2) Respondentams buvo pasiūlyta tariama situacija, jos jiems iškilo rimta asmeninė problema, ir valdininkas leido suprasti, kad tą problemą būtų galima išspręsti “dovanėlės“ pagalba. 2002 m. tyrime netgi 58,4% (1999 m. – 60,4%) apklaustųjų teigė, jog jie valdininkui pasiūlytų kyšį ar paslaugą, siekdami išspręsti jiems iškilusius sunkumus. Nerimą kelia ir tai, jog dar daugiau ketinančių griebtis korupcijos yra aktyvesnėse, reikšmingesnėse visuomenės grupėse (2002 m. tyrime: tarp žmonių iki 39 m. amžiaus – 67,1%, specialistų su aukštuoju išsimokslinimu tarpe – 64,4%, didžiųjų miestų gyventojų – 61,1%).Korupciją kaip reiškinį apskritai smerkia 80,4% gyventojų (2002 m.). Palyginus su 1999 m., ši dalis mažai tepakito (buvo 74,1%). Korumpuotai sistemai pirmenybę teiktų tiktai 7,7% gyventojų (1999 m. – 12,4%).Pažymėtina, jog tie žmonės, kurie patys susidūrė su korupcija, dar labiaupritartų nekorumpuotai sistemai (83,9%), lyginant su tais, kurie asmeniškai su korupcija nesusidūrė (78,8%). Tačiau tai yra labai mažas skirtumas – galima konstatuoti, kad absoliuti dauguma visuomenės neigiamai vertina korupcijos reiškinį. Tai pasakytina ir apie tą gyventojų grupę, kuri būtų pasiruošusi duoti kyšį, jeigu jiems iškiltų rimta problema.Atrodytų, kad čia slypi prieštaravimas – didžioji dalis žmonių neigiamai žiūri į korupciją kaip reiškinį, tačiau dauguma imtųsi korupcijos savo problemoms išspręsti. Tačiau iš tikrųjų čia prieštaravimo nėra: žmonės moraliai smerkia korupciją, tačiau praktikoje imtųsi jos savo tikslams pasiekti. Tai, matyt, tiktai patvirtina, kad korupcija neatsiranda dėl emocijų ar jausmų, o tai yra ekonominių sumetimų pasekmė.