Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje

1. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje

2. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Socialine atskirtis ir skurdas ES skurdo iveikimo tikslai formuluojami neatskiriamai nuo socialines atskirties iveikimo tikslu. Socialine atskirtis veda i skurda, skurdas � i socialine atskirti. Socialine atskirtis - visuomenes atsisakymas kai kuriu savo nariu, jeigu ju gyvenimo budas neatitinka visuomenes nuostatu arba jie negali palaikyti iprastos socialines saveikos, neturedami tam reikalingu materialiniu i�tekliu, i�silavinimo ir pana�iai. Todel Skurdo ma�inimo strategijos tikslai turetu buti performuluoti ir apimti socialines atskirties iveikima. Esama Skurdo ma�inimo strategija bei valstybes politikos priemones nera pakankamai nutaikytos i socialine atskirti ir skurda patiriancius �mones. Da�nai tai �paribio� �mones, kuriu problemas galima iveikti tik pasitelkus savivaldybiu, labdaros ir paramos bei kitu nevyriausybiniu organizaciju pajegas.

3. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo ma�inimo strategijos rodikliai Skurdo ribos: Ypac gilaus skurdo riba (=MGL, arba 125,0 Lt 2001 m.) Santykine skurdo riba (= 50% perskaiciuoto vartojimo i�laidu vidurkio, arba 264,8 Lt 2001 m.) Fiksuota santykine skurdo riba (= indeksuota santykine skurdo riba, arba 263,6 Lt 2000 m.) Skurdo lygis = gyventoju dalis, gyvenanti �emiau: Ypac gilaus skurdo ribos (0,8% 2001 m.) Santykines skurdo ribos (16,4% 2001 m.) Fiksuotos santykines skurdo ribos (16,6% 2000 m.) ES santykine skurdo riba kilsteleta iki 60% perskaiciuoto pajamu vidurkio.

4. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo lygio dinamika

5. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Ypac gilus skurdas Ma�iau kaip 1% Lietuvos gyventoju yra �emiau ypac gilaus skurdo ribos, taciau: I decilio vidutines vartojimo i�laidos 2000 metais sudare 128,4 Lt (vienam namu ukio nariui per menesi) ir buvo artimos ypac gilaus skurdo ribai. Vadinasi, 10% Lietuvos gyventoju balansuoja ant ypac gilaus skurdo ribos. Socialine pa�alpa bei �ildymo i�laidu kompensacija jau dabar turetu visus gyventojus kilsteleti auk�ciau ypac gilaus skurdo ribos. �iu i�moku prieinamumo apribojimai (kiti negu pajamos) palieka dali �moniu �emiau ypac gilaus skurdo ribos arba vercia neadekvaciai elgtis.

6. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje X ir I deciliu i�laidu santykis (kartais)

7. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Vidutines vartojimo i�laidos 2000 m.

8. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Santykinio skurdo ribu dinamika 2000 metais del gyventoju pajamu suma�ejimo krito ir ju vartojimo i�laidos (1999 metais, skaiciuojant vienam namu ukio nariui per menesi, jos sudare 425,4 Lt, o 2000 m. � 404,4 Lt); Atitinkamai suma�ejo ir santykine skurdo riba; Fiksuota santykine skurdo riba vir�ijo santykine skurdo riba.

9. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo lygio dinamika Skurdo lygis 2000 m. palyginti su 1999 pagal santykine riba padidejo nuo 15,8 iki 16%, o pagal fiksuota santykine riba � nuo 13,1 iki 16,6%; Skurdo lygio padidejimas pagal fiksuota santykine riba atspindi bendra vartojimo i�laidu suma�ejima, o skurdo lygio padidejimas pagal santykine riba - pajamu pasiskirstymo netolygumo padidejima.

10. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Pajamu pasiskirstymo santykis ES 15 valstybiu nariu pajamu pasiskirstymo santykis 1977 metais sudare 5,7 ir svyravo nuo 2,7 Danijoje iki 7,4 Portugalijoje bei Jungtineje Karalysteje. Pajamu nelygybe gali ir padeti ir trukdyti augimui, taciau augima paremia tik aktyvios socialines priemones, padedancios dalyvauti darbo rinkoje.

11. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo paplitimo sritys: statistika Cia namu ukiai pateikti pagal skirtingus klasifikacijos kriterijus. �eimu su 3 ir daugiau vaiku, esanciu �emiau skurdo ribos, 1998 m., palyginti su 1997 m., suma�ejo nuo 37,2% iki 34,5%, bet veliau vel pradejo dideti ir 2000 metais ju dalis vir�ijo 1977 metu lygi. Labiausiai skurstanciu asmenu grupes pacios savaime neparodo skurdo prie�asciu, o skurdo iveikimo priemones turetu buti sudaromos ne pagal sritis, o pagal prie�astis.

12. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo prie�astys: nedarbas (tyrimu duomenys)

13. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo prie�astys: nedarbas Lietuvos nedarbo rodikliai (bendras, jaunimo , ilgalaikis) ma�daug dvigubai vir�ija ES lygi. Nedarbo padidejimas 1 procentiniu punktu stumteli i skurda apie 18 tukstanciu �eimu. Ilgalaikis nedarbas sudaro apie puse viso nedarbo. Atsiranda nuolatinio skurdo situacijas, kai �eima pripranta prie gyvenimo i� pa�alpu ir neisivaizduoja jo kitokio. Pagal atliktus ivertinimus, nuo 20 iki 40% gaunanciu socialines pa�alpas �eimu be pertrauku jas gauna nuo 25 iki 36 menesiu. Jaunimo nedarbas 1,5-2 kartus vir�ija bendra nedarbo lygi. Jis sukuria bevilti�kumo situacija ir skatina jaunus �mones migruoti. 2001 metu lapkricio menesi atliktos apklausos duomenimis, u�sienyje dirbo daugiau kaip 200 tukstanciu lietuviu. Norinciuju i�vykti dirbti i u�sieni am�iaus vidurkis buvo 30 metu.

14. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo prie�astys: aktyvumas ir efektyvumas Pasyviuju perskirstomuju pajamu spartesnis didejimas rodo, kad labai lengvai pereinama nuo aktyviuju prie pasyviuju skurdo ma�inimo priemoniu. Perskirstomuju pajamu dydis ir dalis dideja ne tik del pensininku ar bedarbiu dalies didejimo bei aktyvumo ma�ejimo, bet ir del ekonomi�kai aktyviu �moniu � verslininku, �emdirbiu, samdomuju darbuotoju � aktyvumo ma�ejimo, smunkancio arba nepakankamai didejancio darbo efektyvumo. Esant tokioms salygoms, jokios pa�alpos negali iveikti skurdo, o tik paskatina atsisakyti aktyviuju pajamu �altiniu.

15. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Disponuojamu pajamu struktura (2000/1997)

16. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo prie�astys: socialiniai-demografiniai faktoriai

17. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo prie�astys: socialiniai-demografiniai faktoriai Lietuva, pernelyg nei�siskirdama i� kitu pasaulio �aliu pagal priklausomybes santyki, yra tarp pirmuju pagal vartotojo santyki ir pagal i�laikomu darbingo am�iaus gyventoju dali. I�laikymo na�ta, kuri tenka dirbantiesiems didina: Auk�tas nedarbo lygis bei santykinai didele dalis savo noru neie�kanciu darbo �moniu; Gyventoju senejimas bei invalidumo didejimas; Besimokancio jaunimo dalies didejimas. Suaugusiu i�laikytiniu yra daugiau negu i�laikanciu.

18. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo prie�astys: �vietimas ir informacija Mokymasis ir profesijos igijimas yra Lietuvos jaunimo prioritetas, tai gali buti ir viena i� skurdo iveikimo salygu, taciau ji turi paremti atitinkamas finansavimas ir, dar svarbiau, u�imtumo politika. Namu ukiu apsirupinimas asmeniniais kompiuteriais ir interneto ry�io naudojimas gana menkas, nera duomenu apie �iuolaikiniu informacijos priemoniu naudojimo galimybes privaciose bei valstybes istaigose, taciau akivaizdu, kad dalis gyventoju atskirti nuo �iuolaikiniu informacijos ir komunikacijos priemoniu (pavyzd�iui, pensininkai, �emdirbiai) ir praranda ju teikiamas �iniu, paslaugu ar darbo paie�kos palankias galimybes.

19. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo prie�astys: bustas

20. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo prie�astys: bustas � skurdo a�trinimas Beveik penktadalis namu ukiu, neturinciu savo busto, priversti nuomotis ji i� privataus sektoriaus, o tai brangiai kainuoja, tuo tarpu valstybes galimybes suteikti parama � ribotos. Daugiau kaip trecdalis privacios nuosavybes bustu, da�niausiai kaime, neturi pagrindiniu patogumu (tualeto ir kar�to vandentiekio vandens). Tai neigiamai veikia sveikata ir darbinguma, be to, didina senu �moniu globos ir paramos poreikius. Gyvenamojo ploto stoka riboja u�imtuma � verslo ar darbo namuose galimybes (pvz., nuotolinis darbas) bei teritorini darbo jegos mobiluma. Statisti�kai neapskaiciuota, kiek �moniu gyvena lu�nose, kanalizacijos �uliniuose, rusiuose, laiptinese, savartynuose, nepritaikytuose sodo nameliuose ir pan.; tai neparodo tikrojo busto ir skurdo problemos masto.

21. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje I�laidos socialinei apsaugai ir santykinis skurdas Didejant socialines apsaugos i�laidu daliai BVP, skurdo lygis ma�eja, ir atvirk�ciai. Taciau nera grie�tos priklausomybes tarp �iu dyd�iu. Nuo 1996 iki 1999 metu i�laidu socialinei apsaugai dalis BVP padidejo 2,4 procentinio punkto, taciau santykinis skurdas nei�nyko. 1999 metais skurdo ma�ejimo tendencija netgi stabilizavosi; 2000 m. i�laidu daliai suma�ejus 0,8 procentinio punkto, santykinis skurdas padidejo tik 0,2 procentinio punkto.

22. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje I�laidu socialinei apsaugai struktura I�laidu socialinei apsaugai dalies BVP didinimas nesuma�ina skurdo, ypac kai �iu i�laidu strukturoje ma�iausia dalis tenka labiausiai su skurdu susijusioms sritims � nedarbui ir socialinei atskirciai. Pasyviu priemoniu dalies didinimas gali netgi padidinti skurda, kadangi skatina gyventi i� pa�alpu, o ne i� aktyvios ekonomines veiklos.

23. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo ma�inimo politikos priemones Skurdo ma�inimo politikos priemoniu ivertinimo reik�mines frazes: ar jos veikia(-s) ir kaip veikia(-s) skurda; ar atsi�velgta i prie�astis (rizikos veiksnius, naujus i��ukius); ar atitinka vientisa politika; ar taiklios; ka apie jas galvoja kiti suinteresuotieji. Skurdo ma�inimo politikos priemonemis paprastai bandoma ie�koti budu, kaip suma�inti skirtingu gyventoju kategoriju skurda, vietoj to, kad butu eliminuotos skurdo prie�astys. Socialines apsaugos ir darbo ministerijos pastangos ma�inti skurdo pasekmes ne visada sulaukia kitu ministeriju pritarimo ir veiksmu, galinciu padeti iveikti skurdo prie�astis.