Baudžiamoji teisė (specialioji dalis) Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai. 1 dalis (BK 213-216 s

1. This presentation will probably involve audience discussion, which will create action items. Use PowerPoint to keep track of these action items during your presentation • In Slide Show, click on the right mouse button • Select “Meeting Minder” • Select the “Action Items” tab • Type in action items as they come up • Click OK to dismiss this box • This will automatically create an Action Item slide at the end of your presentation with your points entered. Baudžiamoji teisė (specialioji dalis)Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai. 1 dalis (BK 213-216 str.) Docentas dr. Olegas Fedosiukas

2. Finansų sistemos samprata • Finansų sistema gali būti apibūdinama kaip valstybės ir ūkio subjektų formuojami ir naudojami piniginių lėšų fondai: • centralizuoti fondai, t.y. nacionalinis biudžetas, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, • decentralizuoti fondai, t.y. ūkio subjektų piniginių lėšų fondai. (žr. O.Buckunienė, V.Meidūnas, P.Puzinauskas. Lietuvos finansų sistema. Vilnius. 2003. p.5.)

3. Finansų sistema kaip baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė • LR BK XXXII skyrius kriminalizuoja veikas, pažeidžiančias: • grynųjų pinigų, vertybinių popierių, oficialių žymėjimo ženklų apyvartą, • negrynųjų pinigų apyvartą, • valstybės centralizuotų fondų formavimo (mokesčių surinkimo) procesus, • finansų sistemos saugumą nuo nusikalstamų būdu gautų pinigų patekimo į apyvartą.

4. Kovos su netikrų pinigų gaminimu ir platinimu pagrindas tarptautinėje ir ES teisėje • Tarptautinė konvencija dėl kovos su pinigų padirbinėjimu. Ženeva. 1929 m. balandžio 20 d. • ES Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. pamatinis sprendimas 2000/383/TVR dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu • ES Tarybos 2005 m. liepos 12 d. sprendimas 2005/511/TVR dėl euro apsaugos nuo padirbinėjimo paskiriant Europolą centriniu biuru kovoje su euro padirbinėjimu

5. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas (BK 213 str.1 d.)Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė - pinigų ir vertybinių popierių apyvarta. • Dalykas - pinigai ir vertybiniai popieriai, jų klastojimo įranga. • Alternatyvios veikos: • Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, įgijimas, laikymas, realizavimas; • Suklastotų pinigų ar vertybinių popierių, įgijimas, laikymas, realizavimas; • Tikrų pinigų ar vertybinių popierių klastojimas; • Netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimo ar tikrų klastojimo įrangos gaminimas, įgijimas, laikymas, realizavimas. • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

6. Tikri pinigai ir vertybiniai popieriai kaip nusikalstamos veikos dalykas • Nagrinėjamo nusikaltimo dalyku gali būti tik grynieji pinigai, esantys Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje (banknotai, monetos, iždo bilietai). • Vertybiniai popieriai – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui: akcija, obligacija, čekis, vekselis, konosamentas ir t.t. (žr. LR CK 1.101-1.108 str.). • Tikras – reiškia pagamintas subjekto, turėjusio teisę jį pagaminti.

7. Netikri pinigai ir vertybiniai popieriai • Netikras – reiškia pagamintas subjekto, neturėjusio teisės jo pagaminti. • Netikri pinigai ir vertybiniai popieriai neturi jokios legalios vertės ir juridiškai nepatvirtina jokio juridinio fakto.

8. Suklastotų pinigų ar vertybinių popierių samprata • Pagal LR BK 211 str. prasmę suklastotais laikomi tikri pinigai ir vertybiniai popieriai, kurių turinys neteisėtai pakeistas: • veikiant jo materialinę formą (pvz., iš 10 litų banknoto padarant 100 litų, pakeičiant dokumente asmens duomenis ir pan.) arba • įrašant į jį neteisingus duomenis (pvz., surašymo metu įrašant į vertybinį popierių neteisingą emitento įsipareigojimo sumą)

9. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas kaip veika • Pagaminimas – tai veiksmai, kuriais sukuriama pinigų ar vertybinio popieriaus imitacija. • Pagaminimas yra baigtas sukūrus tokią imitaciją, kuri išoriškai panaši į tikrus pinigus ar vertybinį popierių ir juos pateikus gali suklaidinti kitą asmenį. • Sprendžiant apie gaminimo proceso baigtumą, būtina atsižvelgti ir į tai, kokio imitacijos panašumo lygio siekė gamintojas. Pvz., nutraukus gaminimą tokioje stadijoje, kai imitacijoje dar nespėta padirbti antspaudo, kuris yra būtinas vertybinio popieriaus rekvizitas, veika vertintina kaip pasikėsinimas pagaminti netikrą vertybinį popierių.

10. Netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinių popierių įgijimas kaip veika • Įgyti netikrus ar suklastotus pinigus ar vertybinį popierių reiškia sudalyvauti sandoryje, kuriuo metu netikri pinigai ar vertybinis popierius pereina į faktinį kaltininko valdymą. • Tai gali būti pirkimas, mainai, gavimas kaip dovanos, skolos atsiėmimas tokiu būdu ir t.t. • Įgijimas yra baigtas nuo momento, kai kaltininkas tampa netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinio popieriaus faktiniu turėtoju – turi prie savęs, padėjo į automobilį, sužinojo vietą, kur jam skirti šie daiktai laikomi ir t.t.

11. Netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinių popierių laikymas kaip veika • Netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinio popieriaus laikymas - tai jų pastovus ar laikinas turėjimas savo žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ir buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). • Kaltinant ką nors neteisėtu laikymu, svarbu nustatyti, jog kaltininkas įdentifikavo save kaip pastovų ar laikiną šio daikto turėtoją. Tai ypač svarbu, kai nusikaltimo dalykas aptiktas neutralioje teritorijoje. • Laikymas (kaip trunkamoji veika) yra baigtas nuo buvimo kaltininko žinioje nutraukimo – paprastai nuo jų aptikimo ir konfiskavimo momento.

12. Netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinių popierių realizavimas kaip veika • Realizavimas apskritai – tai daikto perdavimas kito asmens disponavimui (pardavimas, iškeitimas, paskolinimas, davimas palaikyti, pranešimas apie vietą, kurioje kitas gali šį daiktą pasiimti, kitoks perleidimas). • Realizavimo baigtumas sietinas su momentu, kai kitas asmuo tampa faktiniu perduotų netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinių popierių turėtoju. • Realizavimas gali būti susijęs su turtinės naudos gavimu (pvz., netikrų pinigų ar vertybinio popieriaus pavertimas tikrais pinigais) ir nesusijęs su naudos gavimu (pvz., davimas kitam laikinai saugoti netikrus pinigus).

13. Netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinių popierių realizavimas kaip apgaulės būdas • Netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinių popierių atlygintinas realizavimas asmeniui, kuris nežino apie jų netikrumą, laikytinas apgaule. Tokiais atvejais kartu su BK 213 str. taip pat taikoma ir sukčiavimo (BK 182 str.) norma. • LAT senato1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo nr. 19 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)“ 8 punktas: • Asmuo, kuris, turėdamas tikslą apgauti konkretų asmenį ir taip užvaldyti tam asmeniui nuosavybės teise priklausantį ar jam patikėtą konkretų turtą ar įgyti teisę į tokį turtą, kaip atsiskaitymo priemonę panaudojo netikrus pinigus ar vertybinius popierius ir tokiu būdu paleido juos apyvarton, atsako pagal BK 274 ir 327 straipsniuose numatytų nusikaltimų sutaptį. Jeigu kaltininkas, įteikdamas nukentėjusiajam aiškiai blogai pagamintus netikrus pinigus ar vertybinius popierius, užvaldo turtą apgaulei panaudodamas aplinkybes, apsunkinančias perdavimo momentu nukentėjusiajam suvokti apgaulę (tamsus paros laikas, laiko stoka ir pan.), jo veika kvalifikuotina tik kaip sukčiavimas.

14. Tikrų pinigų ar vertybinių popierių klastojimas kaip veika • Tikrų pinigų ar vertybinių popierių klastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys juose užfiksuotos informacijos teisingumą. • Tikri pinigai ar vertybiniai popieriai gali būti klastojami materialiai (teksto dalies pakeitimas, parašo ar kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) ir intelektualiai (įrašymas į juos melagingos informacijos, tokios informacijos patvirtinimas parašu ar antspaudu ir pan.).

15. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimo ar tikrų klastojimo įrangos gaminimas, įgijimas, laikymas, realizavimas. • Apie tai, kad buvo gaminama, įgyta, laikoma ar realizuojama būtent klastojimo įranga, sprendžiama atsižvelgiant į specialisto ar eksperto išvadą

16. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas (BK 213 str.1 d.)Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia: • Kaltininkas suvokia, • kad klastoja tikrus pinigus ar vertybinius popierius, arba • kad gamina, įgyja, laiko, realizuoja netikrus ar falsifikuotus pinigus ar vertybinius popierius ar jų gaminimo ar klastojimo įrangą, • ir nori taip veikti

17. BK 213 str. 2 d. numato specifinę nusikaltimo sudėtį, kurios skiriamieji bruožai yra šie: • Dalykas - didelės vertės netikri ar suklastoti Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esantys ar oficialiai patvirtinti, bet į apyvartą dar neišleisti pinigai arba vertybiniai popieriai (didelė vertė – tikėtina, kad ją sudaro didesnis kaip 250 MGL dydis) • Veikos: • pagaminimas • suklastojimas • įgijimas • laikymas arba • realizavimas

18. BK 213 str. 3 d. numato privilegijuotą nusikaltimo sudėtį, kurios skiriamieji bruožai yra šie: • Dalykas - nedidelis kiekis žinomai netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų ar vertybinių popierių(nedidelio kiekio kriterijų šiuo atveju sudėtinga apibrėžti) • Veika – realizavimas • Aplinkybė – kaltininkas netikrus ar suklastotus pinigus ar vertybinius popierius gavo kaip tikrus • Kaltininkas veikė tyčia, t.y. žinojo kad realizuoja netikrus ar suklastotus pinigus ar vertybinius popierius. • Jeigu asmuo nežinojo, kad realizuoja netikrus ar suklastotus pinigus ar vertybinius popierius, jis laikomas nekaltu.

19. BK 213 str. 4 d. numato nusikaltimo sudėtį, kurios skiriamieji bruožai yra šie: • Dalykas - tikri Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esantys ar oficialiai pavirtinti, bet į apyvartą dar neišleisti pinigai. • Veikos: • Pinigų pagaminimas pažeidžiant nustatytą gamybos tvarką ar sąlygas (kai tai daro spec. subjektas, t.y. asmuo, turintis teisę gaminti tikrus pinigus); • Pinigų, pagamintų pažeidžiant nustatytą gamybos tvarką ar sąlygas, laikymas, įgijimas ar realizavimas. • Kaltininkas veikė tyčia, t.y. žinojo kad gamina pinigus pažeisdamas nustatytą gamybos tvarką ar sąlygas ar žino, kad laiko, įgyja ar realizuoja pinigus, pagamintus pažeidžiant nustatytą gamybos tvarką ar sąlygas, ir norėjo taip veikti.

20. Netikrų mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynais pinigais, gaminimas ar neteisėtas disponavimas jais (BK 214 str.).Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė –negrynųjų pinigų apyvarta • Dalykas: • tikras, netikras ar suklastotas mokėjimo instrumentas; • įrangą, kompiuterinės programos ar kitokios priemonės, tiesiogiai skirtos ar pritaikytos netikriems mokėjimo instrumentams ar jų dalims gaminti ar tikriems mokėjimo instrumentams klastoti • Alternatyvios veikos: • netikro ar suklastoto mokėjimo instrumento gaminimas, įgijimas, laikymas ar realizavimas ar panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti; • gaminimo ar klastojimo įrangos, kompiuterinės programos ar kitokių priemonių gaminimas, įgijimas, laikymas ar realizavimas; • svetimo mokėjimo instrumento pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti. • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

21. Bendroji mokėjimo instrumento samprata • Mokėjimo instrumentas kaip bendroji sąvoka apibūdina įvairius daiktus, teisėtai dalyvaujančių finansinėje apyvartoje ir skirtus atsiskaityti negrynaisiais pinigais. • Tai - piniginiai vertybiniai popieriai (čekiai, vekseliai, obligacijos), nustatytos formos rašytiniai dokumentai ir elektroninės mokėjimo priemonės (plastikinės kortelės, kita įranga, leidžianti elektroniniu būdu duoti nurodymus kredito įstaigai dėl disponavimo sąskaitoje esančiais pinigais), kuriais naudojantis atliekami pavedimai – perkeliami negrynieji pinigai. • (Ušinskaitė D. Mokėjimo instrumento sąvoka Lietuvos baudžiamojoje teisėje // Jurisprudencija, 2004, t.60 (52), p. 115-124.)

22. Mokėjimo instrumentas kaip nusikalstamos veikos (BK 214-215 str.) dalykas LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 6 punktas: • BK 214, 215 straipsnių prasme mokėjimo instrumentai – tai tokie elektroniniai instrumentai, kurie skirti atsiskaityti ne grynais pinigais (pvz., banko mokėjimo kortelės, kredito kortelės, išankstinio apmokėjimo kortelės, naudojamos atsiskaityti už degalus degalinėse, ir pan.).

23. Netikras ir suklastotas mokėjimo instrumentas kaip nusikaltimo dalykas LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 4 punktas: • Netikras mokėjimo instrumentas – tai neteisėtai pagamintas visas mokėjimo instrumentas (pvz., atspausdintas ir pan.). Jis turi tikro mokėjimo instrumento rekvizitus ir tinkamas finansinei operacijai inicijuoti. • Suklastotas mokėjimo instrumentas yra toks, kurio bent vienas rekvizitų yra padirbtas (pvz., magnetinė juostelė, skaitmenys, kuriuose užfiksuota informacija apie kortelės turėtoją, ir pan.).

24. Gaminimas kaip veika LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 5 punktas: • Gaminimas – tai procesas, kurio metu gaminamas netikras ar suklastotas mokėjimo instrumentas arba įranga, kompiuterinė programa ar kitokia priemonė, tiesiogiai skirta ar pritaikyta netikriems, suklastotiems mokėjimo instrumentams ar jų dalims gaminti arba tikriems mokėjimo instrumentams klastoti.

25. Įgijimas kaip veika LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 5 punktas: • Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikę asmenys gauna netikrą, suklastotą ar svetimą mokėjimo instrumentą arba įrangą, kompiuterinę programą ar kitokią priemonę, tiesiogiai skirtą ar pritaikytą netikriems, suklastotiems mokėjimo instrumentams ar jų dalims gaminti arba tikriems mokėjimo instrumentams klastoti. Tokie veiksmai yra: pirkimas, mainai, dovanos gavimas, radimas ir kt.

26. Laikymas kaip veika LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 5 punktas: • Laikymas – tai netikro, suklastoto ar svetimo mokėjimo instrumento arba įrangos, kompiuterinės programos ar kitokios priemonės, tiesiogiai skirtos ar pritaikytos netikriems, suklastotiems mokėjimo instrumentams ar jų dalims gaminti arba tikriems mokėjimo instrumentams klastoti buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitoje vietoje).

27. Realizavimas kaip veika LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 5 punktas: • Realizavimas – tai bet koks netikro, suklastoto ar svetimo mokėjimo instrumento arba įrangos, kompiuterinės programos ar kitokios priemonės, tiesiogiai skirtos ar pritaikytos netikriems, suklastotiems mokėjimo instrumentams ar jų dalims gaminti arba tikriems mokėjimo instrumentams klastoti, perdavimas tretiesiems asmenims.

28. Svetimo mokėjimo instrumento pagrobimo ir kitokio neteisėto įgijimo sampratos LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 5 punktas: • Svetimo mokėjimo instrumento pagrobimas – tai jo užvaldymas vagystės, plėšimo būdu. • Kitoks neteisėtas svetimo mokėjimo instrumento įgijimas - tai jo įgijimas prievartaujant turtą, apgaule ar kitokiu neteisėtu būdu.

29. Svetimo mokėjimo instrumento samprata LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 5 punktas: • Kadangi paprastai mokėjimo instrumentas (pvz., banko mokėjimo kortelė) nuosavybės teise priklauso emitentui, t.y. mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai, kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo instrumentu, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui jis yra svetimas BK 214 straipsnio prasme.

30. Mokėjimo instrumento panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti samprata LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 5 punktas: • Netikro, suklastoto ar svetimo mokėjimo instrumento panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti – tai mokėjimo instrumento pateikimas institucijai (darbuotojui), turinčiai teisę atlikti finansines operacijas (pvz., bankui, parduotuvėje kasininkui, banko mokėjimo kortelės įdėjimas į bankomatą ir kt.).

31. Svetimo mokėjimo instrumento panaudojimo vertinimo problema • Ar turi būti taikomas BK 214 str. tais atvejais, kai svetima banko mokėjimo kortelė ar kitas mokėjimo instrumentas buvo panaudoti jų turėtojui leidus? • Formaliai nagrinėjant problemą, toks svetimo instrumento panaudojimas, nors ir nesukelia žalos, vis dėlto yra neteisėtas. • Manytina, kad tokiais atvejais baudžiamosios atsakomybės neturėtų kilti (diskutuotina)

32. Tais atvejais, kai kaltininkas pasirašo kasos čekyje kito asmens vardu jo veika papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojama Ištrauka iš LAT 2006 m. lapkričio 21 d. kasacinės nutarties (b/b Nr. 2K-581/2006): • Baudžiamoji atsakomybė už netikro, suklastoto ar svetimo mokėjimo instrumento panaudojimą ne didesnei kaip 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti kyla pagal BK 214 straipsnį, tačiau tokio mokėjimo instrumento panaudojimas didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti jau sudaro dviejų nusikaltimų sutaptį ir kvalifikuotinas pagal BK 214 ir 182 straipsnius. • Tais atvejais, kai kaltininkas atsiskaitydamas už prekes ar paslaugas svetimu mokėjimu instrumentu, atlikdamas operaciją, pasirašo kasos čekyje kito asmens vardu ir taip įgyja svetimą turtą, jo veika papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojama.

33. Baigtumas • LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 7 punktas: • BK 214 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika laikoma baigta: 1) pradėjus gaminti netikrą ar suklastotą mokėjimo instrumentą arba įrangą, kompiuterinę programą ar kitokią priemonę, tiesiogiai skirtą ar pritaikytą netikriems mokėjimo instrumentams ar jų dalims gaminti ar tikriems mokėjimo instrumentams klastoti; 2) įgijus, laikius ar realizavus netikrą ar suklastotą mokėjimo instrumentą arba įrangą, kompiuterinę programą ar kitokią priemonę, tiesiogiai skirtą ar pritaikytą netikriems mokėjimo instrumentams ar jų dalims gaminti ar tikriems mokėjimo instrumentams klastoti; 3) pagrobus ar kitaip neteisėtai įgijus, laikius ar realizavus svetimą mokėjimo instrumentą; 4) neteisėtai panaudojus netikrą, suklastotą ar svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti.

34. Netikrų mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynais pinigais, gaminimas ar neteisėtas disponavimas jais (BK 214 str.).Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas ir tiesioginė tyčia: • Kaltininkas suvokė, kad • gamino, įgijo, laikė ar realizavo netikrą ar suklastotą mokėjimo instrumentą ar panaudoja jį finansinei operacijai inicijuoti arba • gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, kompiuterines programas ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems mokėjimo instrumentams ar jų dalims gaminti ar tikriems mokėjimo instrumentams klastoti arba • pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, laikė, realizavo ar panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti • ir norėjo taip veikti

35. Idealioji sutaptis su sukčiavimu • LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 8 punktas: • Baudžiamoji atsakomybė už netikro, suklastoto ar svetimo mokėjimo instrumento panaudojimą ne didesnei kaip 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti kyla pagal BK 214 straipsnį, tačiau tokio mokėjimo instrumento panaudojimas didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti kvalifikuotinas kaip BK 214 ir 182 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų sutaptis. • Tais atvejais, kai kaltininkas, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, netikru, suklastotu ar svetimu mokėjimu instrumentu inicijuoja finansinę operaciją, bet šio turto neužvaldo (pvz., parduotuvėje pateikia kasininkui svetimą banko mokėjimo kortelę, tačiau prekių iš parduotuvės nepaima, nes kasininkui paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kaltininkui negalint to padaryti jis sulaikomas), tokia veika kvalifikuojama pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 22 ir 182 straipsnių atitinkamas dalis

36. Veikos tęstinumo specifika • LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 8 punktas: • Jei kaltininkas panaudodamas svetimą, netikrą arba suklastotą mokėjimo instrumentą (pvz., banko mokėjimo kortelę) ir turėdamas vieningą sumanymą atliko kelias finansines operacijas siekdamas įgyti svetimą turtą, jo padarytos veikos yra tęstinės ir kvalifikuojamos kaip BK 214 ir 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis.

37. Santykis su dokumento suklastojimo norma • LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 8 punktas: • Tais atvejais, kai kaltininkas neteisėtai atsiskaito už prekes ar paslaugas svetimu mokėjimo instrumentu bei pasirašo kito asmens vardu kasos čekyje ir įgyja svetimą turtą, jo veika papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuotina.

38. Neteisėto mokėjimo instrumento ar jo duomenų panaudojimas (BK 215 str.)Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė – negrynųjų pinigų apyvarta • Dalykas: • Tikras ar netikras mokėjimo instrumentas; • Tikri ar netikri mokėjimo instrumento identifikavimo duomenys (tikri it netikri) • Alternatyvios veikos: • žinomai neteisėto mokėjimo instrumento panaudojimo pripažinimas teisėtu; • neteisėtas mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų perdavimas; • neteisėtas tikrų identifikavimo duomenų panaudojimas; • žinomai netikrų identifikavimo duomenų panaudojimas inicijuojant ar nustatyta tvarka atliekant finansinę operaciją mokėjimo instrumentu. • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

39. Žinomai neteisėto mokėjimo instrumento panaudojimo pripažinimas teisėtu kaip veika • LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 12 punktas: • Žinomai neteisėto mokėjimo instrumento panaudojimo pripažinimas teisėtu – tai veika, kurią gali atlikti mokėjimo instrumentu asmuo, kuris pagal užimamas pareigas, atliekamas funkcijas ir pan. turi įgalinimus pradėti, tęsti, pabaigti neteisėtu mokėjimo instrumentu pradėtą finansinę operaciją (pvz., parduotuvės kasininkas, žinodamas, kad kaltininkas atsiskaito už prekes netikra ar suklastota banko mokėjimo kortele, tokį atsiskaitymą atlieka, ir pan.).

40. Mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis kaip nusikaltimo dalykas LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 12 punktas: • Mokėjimo instrumento identifikavimo duomenys – tai tokie mokėjimo instrumento duomenys, kurie yra būtini inicijuojant ar atliekant finansinę operaciją (pvz., šio instrumento naudotojo vardas, pavardė, parašas, jam suteiktas asmens tapatybės nustatymo kodas (PIN ir kt.).

41. Mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų perdavimas ir panaudojimas kaip veikos LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 12 punktas: • Mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų perdavimas yra neteisėtas, kai asmuo sąmoningai bet kokiu būdu duomenis atskleidžia kitam asmeniui. • Žinomai netikrų identifikavimo duomenų panaudojimas inicijuojant ar nustatyta tvarka atliekant finansinę operaciją mokėjimo instrumentu – tai išgalvotų, svetimų identifikavimo duomenų pateikimas finansų institucijai, kuri gali atlikti finansinę operaciją mokėjimo instrumentu.

42. Baigtumas LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 13 punktas: • BK 215 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali. Šiame straipsnyje nustatyta nusikalstama veika laikoma baigta: 1) žinomai neteisėto mokėjimo instrumento panaudojimą pripažinus teisėtu; 2) neteisėtai perdavus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis; 3) neteisėtai panaudojus tikrus identifikavimo duomenis; 4) panaudojus žinomai netikrus identifikavimo duomenis inicijuojant arba nustatyta tvarka atliekant finansinę operaciją mokėjimo instrumentu. Kvalifikuodami nusikalstamas veikas pagal pastarąjį požymį, teismai turi atkreipti dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos baigtumas gali būti dvejopas – panaudojus žinomai netikrus identifikavimo duomenis turint tikslą inicijuoti (pradėti) finansinę operaciją arba tokius duomenis naudojant tiesiogiai finansinės operacijos atlikimo metu..

43. Svetimos mokėjimo kortelės įdėjimą į bankomatą bei identifikavimo duomenų – PIN kodo – surinkimą, pakanka kvalifikuoti tik pagal BK 214 straipsnį, netaikant BK 215 str. Ištrauka iš LAT 2006 m. gruodžio 19 d. kasacinės nutarties (b/b Nr. 2K-633/2006): • BK 214 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, taip pat nustatyta baudžiamoji atsakomybė ir už svetimo mokėjimo instrumento neteisėtą įgijimą ir jo panaudojimą finansinei operacijai inicijuoti. Finansinio instrumento panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti suprantamas kaip mokėjimo instrumento pateikimas institucijai (darbuotojui), turinčiai teisę atlikti finansines operacijas. Taigi į panaudojimo sąvoką įeina ir banko mokėjimo kortelės įdėjimas į bankomatą, tą ir padarė nuteistasis M. B.. Jo atlikti veiksmai atitinka BK 214 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos požymius. BK 215 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už kitus nusikalstamus veiksmus, kurių M. B. nepadarė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nuosprendžiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes kvalifikuojant nuteistojo M. B. veikas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį buvo pritaikytas įstatymas, kuris neturėjo būti taikytas, t. y. M. B. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti tik pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

44. Neteisėto mokėjimo instrumento ar jo duomenų panaudojimas (BK 215 str.)Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas ir tiesioginė tyčia: • Kaltininkas suvokė, kad • žinomai neteisėtą mokėjimo instrumentą panaudojimą pripažino teisėtu arba • neteisėtai perdavė mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis arba • neteisėtai panaudojo tikrus identifikavimo duomenis panaudojimas arba • žinomai netikrus identifikavimo duomenis panaudojo inicijuodamas ar nustatyta tvarka atlikdamas finansinę operaciją mokėjimo instrumentu. • ir norėjo taip veikti

45. Bendroji pinigų plovimo (angl. money laundering) samprata • Pinigų plovimo tikslas yra paslėpti nusikalstamą kapitalo prigimtį suteikiant jam teisėtą įvaizdį. Pagal LR Pinigų plovimo įstatymą (Žin., 1997, Nr.64-1502) – tai veika, kuria siekiama įteisinti arba nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų pinigų kilmę. • Pagal Tarptautinio Pinigų Fondo duomenis pinigų plovimas sudaro 2-5 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto. • Pinigų plovimo pavojingumas siejamas ne tik su žala finansų sistemai, bet ir su prekyba narkotikais, organizuoto nusikalstamumo veikla bei terorizmo finansavimu.

46. Teisinis kovos su pinigų plovimu pagrindas • Teisinis kovos su pinigų plovimu Europos Sąjungoje pagrindas yra 1991 m. birželio 10 d. direktyva dėl finansinės sistemos panaudojimo pinigų plovimo tikslais prevencijos, kurios taikymo sritis buvo išplėsta 2001 m. priimtais pakeitimais. • 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymą (Žin., 1997, Nr.64-1502).

47. Pagal Europos Sąjungos 1991 m. birželio 10 d. direktyvą (su 2001 m. pakeitimais), pinigų plovimas – tai sąmoningai atliekami veiksmai: • turto konversija arba perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti kokiam nors asmeniui, kuris dalyvauja nusikalstamoje veikloje, išvengti teisinių šios veikos pasekmių; • turto tikrojo pobūdžio, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, nuosavybės teisių arba su nuosavybe susijusių teisių slėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra įgytas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant nusikalstamoje veikloje; • turto įsigijimas, turėjimas arba naudojimas, jo gavimo metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje; • dalyvavimas, padėjimas, pasikėsinimas įvykdyti ir pagalba, raginimas, parama ir patarimai vykdant bet kurią iš pirmesniuose punktuose minimų veiksmų.

48. Pagal Europos Sąjungos 1991 m. birželio 10 d. direktyvą (su 2001 m. pakeitimais): • „Turtas“ – yra bet koks fizinis arba ne fizinis, kilnojamasis arba nekilnojamasis, materialus arba nematerialus turtas ir teisiniai dokumentai arba priemonės, įrodantys (-čios) nuosavybės teisę į šį turtą arba su juo susijusias teises. • „Nusikalstama veikla” – yra bet koks nusikalstamas dalyvavimas darant sunkų nusikaltimą. Sunkus nusikaltimas yra bent jau: • bet kokie nusikaltimai, apibrėžti Vienos konvencijos 3 straipsnio 1 dalies a punkte; • Bendro veiksmų plano 98/733/JHA 1 straipsnyje apibrėžtų nusikalstamų  organizacijų veikla; • sukčiavimas, bent jau sunkus, kaip jis apibrėžtas Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnyje; • korupcija; • nusikaltimas, iš kurio gali būti gaunamos didelės pajamos, ir už kurį taikoma griežta bausmė įkalinant pagal valstybės narės baudžiamąją teisę.

49. Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas (BK 216 str.)Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė – finansų ir kredito sistemos stabilumas, papildomu objektu yra visuomenės saugumas. • Dalykas - pinigai ir turtas, įgyti bet kokiu nusikalstamu būdu (padarant tiek nusikaltimą, tiek ir baudžiamąjį nusižengimą). • Alternatyvios veikos: • su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusių finansinių operacijų atlikimas, • sandorių su jais sudarymas, • jų naudojimas ūkinėje, komercinėje veikloje, • melagingas nurodymas, kad tas turtas ar pinigai gauti iš teisėtos veiklos. • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

50. Veiksmai su turtu ar pinigais, gautais nusikalstamu būdu, kaip veikos • Tai gali būti: • nusikalstamu būdu gautų pinigų įnešimas į privačių asmenų arba įmonių banko sąskaitas, • tokių pinigų pervedimas iš sąskaitos į sąskaitą, į sąskaitas kituose bankuose, į užsienio bankus • apmokėjimas tokiu būdu legalizuotais pinigais prekių, paslaugų, darbų, nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, skolų, • tokių pinigų investavimas, skolinimas, • tokių pinigų konvertavimas į kitos šalies valiutą, • grynųjų pinigų gabenimas į kitą valstybę, • pagrobtų materialinių vertybių įtraukimas į įmonės apskaitą. • Atliekant šias finansines operacijas taikomos įvairios ekonominės schemos, leidžiančios apeiti finansinę kontrolę, pinigų plovimo prevencijos priemones, išvengti įtarimų dėl pinigų kilmės, panaikinti neteisėtumo įrodymus