Japonijos ir Vokietijos pastangos prisiderinti prie visuomenės senėjimo proceso.

1. Kodėl šių valstybių nerimas turėtų dominti Lietuvos visuomenę? Raudondvaris, 2014.06.03 Japonijos ir Vokietijos pastangos prisiderinti prie visuomenės senėjimo proceso.

2. Asmeninė detalė iš praeities Carl-Dieter-Spranger Vokietijos Federacinės Respublikos federacinis ministras ekonominiam bendradarbiavimui ir vystymui ( 1991-1998) H. Kohl vyriausybėse. Kelionė Baltijos šalyse 1996.09

3. Asmeninė detalė iš praeities -1 ...“ Politikas –realybės interpretuotojas ir jos konstruotojas tuo pačiu metu” ( Carl-Dieter-Spranger Kaunas,1996) ... “VISUOMENĖS SENĖJIMAS- pagrindine būsimų XXI a. fundamentalų pokyčių priežastis”( Carl-Dieter-Spranger Kaunas,1996)

4. Asmeninė detalė iš praeities -2 • ...Iki XX a. 70-ųjų metų mūsų visuomenių ramybę ( “sapną”) garantavo Bismarko genijaus sukurta socialinė sistema paremta: • draudimo principu • paritetiniu finansavimu • solidarumu ir bendrojo gėrio perskirstymu • vienodu prieinamumu visiems • savivalda • Bismarko sistema “ sucementavo” šeimos, genties, nacionalinės valstybės pagrindu veikiančias sistemas. • Bismarko sistema pradėjo veikti, kai 1 senelis džiaugėsi savo 5 anūkais.

5. Asmeninė detalė iš praeities -3 • ... pasaulyje nebeliko vietos Bismarkui, nes XXI a. pasaulis yra senų žmonių pasaulis. • XXI a. senstančio pasaulio apraiškos: • demografijoje • darbo rinkoje • finansų rinkose • valstybės biudžete • sveikatos apsaugoje • ekonomikoje • globalioje ekonomikoje • politikoje

6. Carl-Dieter-Spranger perspėjimas

7. Ką norėjo pasakyti Ministras....-1 Katastrofiški gimstamumo skaičiai • Vokietijos gimstamumo rodiklis ( ang. replacment rate) - neigiamas • Nepakankamas visuomenės regeneracijai natūraliu būdu • net iš tolo nesiekia 2,1 • 1950 m. iš 10 moterų – 1 niekadanegimdžiusi; • 2012 m. iš 3 moterų – 1 niekada negimdžiusi . • (Šių moterų ir vienišų vyrų slauga senatvėje-valstybės galvos skausmas) • Net jei gimstamumas per šį dešimtmetį padvigubėtų, poveikis kvalifikuotos darbo jėgos dydžiui ir mokestinei bazei rastųsi tik 2040.

8. Ką norėjo pasakyti Ministras....-2 Gyvenimo trukmės ilgėjimas • Per 50 metų Vokietijoje gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 68 metų iki 78 metų. • 1950 m. 60-metis galėjo tikėtis sulaukti 76 metų. • 2013 m. 60-metis gali tikėtis sulaukti 81 metų. • Gyvenimo trukmės pailgėjimas 1/3“ išpūtė” Valstybinės pensijų sistemos kaštus.

9. Kai gimstamumas mažėja, o ilgaamžiškumas ilgėja- visuomenė senėja “ žaibiškai” Ką norėjo pasakyti Ministras....-3

10. KĄ NORĖJO PASAKYTI MINISTRAS-4 Senėjimas = gyventojų praradimas valstybėse: 2006-2030(mln.) -15,56% II-ojo pasaulinio karo metu TSRS neteko- 20 mln. gyventojų... Putino “ russky mir” koncepsija, karinis agresyvumas -atsakas demografinei krizei -8,66% Lietuva ( 1989 – 2014m) -23,8% gyv. Lietuva (1940 – 1958 ) - 25 % gyv*

11. KĄ NORĖJO PASAKYTI MINISTRAS-5 2060, ES gyventojų skaičius išaugs 15 mln.( 3 %) Pusėje ES valstybių gyventojų skaičius sumažės ( daugiausia R. Europoje, emigracijos ir senėjimo pasekmė) Projected population change 2010-2060, by country % Bulgaria Slovakia Norway Iceland EU-27 Latvia Lithuania Romania Germany Poland Estonia Hungary Netherlands Austria Finland Italy Denmark France Sweden Belgium United Kingdom Luxembourg Ireland Liechtenstein Switzerland Czech Republic Greece Slovenia Malta Portugal Spain Cyprus Source: Eurostat (online data code: tps00002)

12. Senosios gyventojų dalies augimo tempai 2020 m. 1 iš 4 japonų, 1 iš 5 vokiečių, prancūzų, britų ir 1 iš 6 amerikiečių, kanadiečių,australų, zelandiečių bus 65+ Percentage of the Population Age 65 and Older, 2000–2020 Source: United Nations

13. - PER IMIGRACIJOS SKATINIMĄ • Šiandien 9 proc. gyventojų Vokietijoje ne piliečiai. Imigracijos tempai panašūs į JAV. • Vokietijai būtinybė įsileisti 3,5 mln. imigrantų per metus 15 metų iš eilės, norint išlaikyti dabartinį pensininkų ir dirbančiųjų santykį. Rezultatas – 2050 m. 80 proc. Vokietijosgyventojų -imigrantai ir jų palikuonys. • Imigracijos neigiama patirtis Vokietijoje. 20.000 “ mėlynų kortelių” programa 2000 m. irKanadospavyzdžio imigracija pagal taškų sistemą ( 2002 m). • - PER GIMSTAMUMO SKATINIMĄ • Vokietija skiriasi daugiausia fiannsinių paskatų gimstamumui didinti, bet vienas mažiausių gimstamumų pasaulyje. Nėštumo apsisprendimo procesą įtaigoja kompleksas priežasčių ir ne tik finansinių (pajamų tendencijos, lyčių rolės, ekonomikos tendencijos valstybėje, perspektyvos jaunų žmonių gyvenime) • - PER SVEIKĄ SENĖJIMĄ Kaip galima reguliuoti Visuomenės senėjimo greitį

14. Vokietijoje išsilaikant demografinių procesų dinamikai šiandienines tendencijos ribose darbingo amžiaus žmonių sumažės lyginant su šiandiena: 2025 m. – 14 proc. 2050 m. – 25 proc. Dėl demografinių procesų dinamikos bendras Vokietijos gyventojų skaičius susitrauks: 82 mln. 2000 m. 51 mln. – 2050 m. 24 mln. – 2100 m*. (Esant “ 0” imigracijai.) – *(Scenarijus : AUUUU – kur tu –Vokietija) Senėjančios Visuomenės įtaką Vokietijos darbo rinkai

15. Darbo rinkos susitraukimas kitose šalyse

16. Darbingojo amžiaus gyventojų dalis tenkanti pensininkams trauksis two taxpayers for each retiree

17. Iki 2018 m. asmeninės investicijos ir santaupos Vokietijoje augs dėl rengimosi piliečiams senėjimui Apie 2030 m. santaupų lygis Vokietijoje sumažės 50%, nes jos bus leidžiamos senatvės kaštų finansavimui.* Vokietijos pensijų fondai investuojami konservatyviai. Tik 7 proc. yra investuoti ne Vokietijoje ( tame tarpe kitose ES šalyse). Kitos šalys investuoja į jaunesnes, ne JAV -17 proc. JK -25 proc. Olandijos -29 proc. **. 2020 m pasaulinė “ Didžioji Depresija”. Dėl išsivysčiusiose ekonomikose senėjančių visuomenių socialiniai, ekonominiai faktoriai sinchronizuosis (Goldman Sachs) *** Senėjančios Visuomenės įtaką Vokietijos finansų rinkoms

18. 2000 m. 60+ piliečių poreikių aptarnavimui Vokietijaišleido : 15.01 proc. BVP ( pensijoms 10,3 proc.; 3,8 proc. sveikatai- slaugai; 9,01 proc. kitosišlaidos ( būstui, transportui ir t.t.)) 2040 m.60+ piliečių poreikių aptarnavimui Vokietijaišleis: 26 proc. BVP...Tai 10 proc. BVP daugiauneišiandien. vienpensijoms bus išleidžiama – 15.03 proc BVP + sveikataiirslaugai 8.4 proc.+ kitosišlaidos. (Tačiau 2040 m. esant „ 0 “ imigracijai pensijoms turės būti išleidžiama 18 proc. BVP) Senėjančios Visuomenės įtaką Vokietijos Biudžetui

19. Senėjančios visuomenės kaštai sveikatos apsaugai Daugelyje šalių sveikatos apsaugai 65+ asmenims išleidžiama 3-5 kartus daugiau lėšų nei asmenims iki 65+ Average Health Expenditures per Capita, Ratio Age 65+/Age 0–64 Source: OECD

20. Ilgalaikis nulinis net minusinis BVP augimas Kapitalo srautų krypties pasikeitimas: industrinės valstybės ( Japonija, Vokietija) tampa debitoriais; Kinija, Meksika, Indija –kreditoriais Nukritęs poreikis infrastruktūriniams objektams (keliams, būstui) ir pramoniniams objektams Susitraukusi plataus vartojimo prekių rinka, krentančios pelno maržos, perprodukcija Senėjančios Visuomenės įtaka VokietijosEkonomikai

21. Senėjančios visuomenės įtaka Japonijos ekonomikai- bumerangas Vokietijos ekonomikai Sąrišio tarp visuomenės senėjimo ir ekonominių praradimų grafikas [CAGR is the compound annual growth rate, which is the year-over-year growth rate of an investment over a specified period of time – assuming that the investment is growing at a steady rate] (Source: http://www.gold-eagle.com/editorials_05/to081205pv.html)

22. Globalios ekonomikos kolapsas Japonija iki 2010 m. buvo II –oji pasaulio ekonomika: 60 proc. prekių ir paslaugų vertės sukuriamos Azijoje. Krizė Japonijos ekonomikoje palies visą kontinentą. Šiaurės Amerikos ir Europos investuotojai, buvę patenkinti kapitalo grąža Japonijos finansų rinkose, turės pasitraukti lėtėjant ekonomikai. Ekonomikos susitraukimas Japonijoje dramatiškai paveiks eksportuojančias ekonomikas ( pirmiausiai Vokietiją, Kiniją, Ameriką). (Mitchinson, 2011) Bell Laboratories-Lucent Technologies

23. Senstantdarbojėga -senstantiselektoratas. 2020 m. Vokietijoje50 proc. rinkėjų bus vyresni nei 55+ Formuojasi „ senjorų politinė galia“. Senjorai siekia daugiau viešų išteklių nukreipti vyresnio žmonių poreikių tenkinimui, nustumiant į antrą planą poreikių patenkinimą jaunosios visuomenės dalies. Senjorai rekcingiausia visuomenės dalis. Senjorų priešinimasis bet kokioms būtinoms reformoms, kurios trumpalaikėje perspektyvoje pablogintų šios visuomenės dalies sveikatos ir socialinę apsaugą Senjorai, kaip ideali terpė politiniam populizmui. Senjorai – elektoratas populistiniai politikai arba reakcingoms politinėms koncepcijoms, paremtoms egzistencinėmis baimėmis Agizmo pavojus – “ efektyvus” visuomenės valymosi būdas nuo senjorų, kaip visuomenės ekonominio balasto. Senėjančios Visuomenės įtaką Vokietijospolitikai

24. Lietuvos ir Japonijos demografinių duomenų panašumas.

25. Japonijos demografinės situacijos“ momentinė nuotrauka” -1

26. 4 –i Japonijos visuomenės vystymosi scenarijai, nulemti demografinių tendencijų. 1-as scenarijus Ramiai užgęstanti nacija -Visuomenė, sugebėjusi minimalizuoti importinės energijos suvartojimą. -Sukūrusi naują aukštos pridėtinės vertės kūrimo ekonomiką su darbo vietomis “inteligentiškiems senjorams”, pakeitusią tradicinę ekonomiką - masinės gamybos- mažos maržos-daug darbų rankų ( aplinkosauginių, žalios energijos, robotikos technologijų pagrindu). - Sugebėjusi įgyvendinti šeimos instituto stiprinimo politiką, leidusią “atpiginti”senjorų socialinės globos kaštus ir pristabdyti staigią depopuliaciją. Neleidusi įsivyrauti masinei darbo jėgos imigracijai ir multi-kultūriškumui, kas pagreitino visuomenės ir ekonomikos “ susitraukimo” greitį Nuo 2060 m. dėl karinės galios praradimo Japonija aneksuota Kinijos –Rusijos paktu ( fiziškai sumažėjusi kariuomenė ir valstybės finansinis pajėgumas finansuoti gynybą)

27. 4 –i Japonijos visuomenės vystymosi scenarijai, nulemti demografinių tendencijų -1 2 –as scenarijus Meiji ateitis 2 ( analogas Meiji 1868 -1912 m.- atsivėrimo užsieniui po Tokugawos “uždaros šalies” 200 metų periodo) Japonija pakviečia 12 mln. darbo imigrantų ( iki 2050 m. ) Iš viso reikėtų 30 mln. imigrantų ( 25% nuo visų gyventojų) norint sustabdyti ir apgręžti negatyvius depopuliacijos procesus. sumažina valstybės biurokratinį kišimasį į verslą, visuomenės funkcionavimo institutus agresyviai skatina SVV įmonių kūrimąsi, šeimos instituto stiprinimas ir vystymas tampa nacionalinio saugumo prioritetu ir visų politinių partijų esmine programos dalimi sustiprinimas karinės galios ir nacionalinės savigarbos grąžinimas po pralaimėjimo 2-jame pasauliniame kare, rengimas visuomenės kovoms dėl gyvybinių išteklių energijos, vandens globaliam pasaulyje

28. 4 –i Japonijos visuomenės vystymosi scenarijai, nulemti demografinių tendencijų -3 3-ias scenarijus Robotų visuomenė visuomenė ieškanti savo išsigelbėjimo nuo depopuliacijos, sukurdama pirmąja pasaulyje robotų visuomenę sujungdama į vieną technologiją-ekonominę platformą žmogų-kompiuterius-robotus nesutikdama įsileisti imigrantų, nors ir besitraukianti senstanti visuomenė maksimaliai automatizavo darbo vietas ir žmogaus darbą pakeitė robotai auganti dehumanizacija ir technokratinė visuomenė vis labiau įgauna totalitarinės politinės sistemos požymių, visuomenę valdo elitas Vyriausybė vykdo slaptas gyventojų didinimo programas, paremtas vaisingumo vaistais, priverstinio gimdymo stovyklomis Jaunimo grupių kovą su vyriausybe dėl vis labiau žmoniškumą prarandančios visuomenės perauga į pilietinį karą apie 2050 m.

29. 4 –i Japonijos visuomenės vystymosi scenarijai, nulemti demografinių tendencijų -4 4- as scenarijus Zombių ateitis 60+ asmenys patenka į “ pabėgelių savo šalyje” būvį ( nėra namų, nėra maisto, nėra sveikatos apsaugos ir kriminalinė valstybė aplink) socialinis visuomenės tinklas sutrūkęs; šalis valdoma kriminalinių vadukų, kurie iškilo iš apleistų miestų ir kaimų Ekonomikos nuosmukis suformuoja milijonines bedarbių armijas Jaunimas kovoja prieš vyresnius su politiniais šūkiais Beviltiškoje situacijoje konfliktai ir kriminalas užlieja šalį Šalis vis labiau traukiasi savo dydžiu, jėga, įtaka kol ilgainiui tampa laimikiu energingesnėms ir galingesnėms kaimynų tautoms

30. Apie kokius demografinius-ekonominius ateities scenarijus galvoja Lietuva Net esant dar tik dabartiniamvisuomenės senėjimo lygiui valstybė šią problemą linkusi spręsti reaktyviais metodais : a) mažinti valstybės finansinius įsipareigojimus- dirbtinai didinant pensijos amžių ir taip manipuliuojant dirbančiųjų/ išlaikytiniu santykį* b) dabartinei visuomenės demografiniai struktūrai, jos produktyviajai daliai, nesugebant sugeneruoti reikiamų išteklių “ iš rankos į burną” išmokų sistemai- valstybė skolinasi finansinius išteklius tarptautinėse rinkose, perkeldama skolų gražinimą dar sunkesnei ateities demografiniai situacijai** c) siekdama didinti produktyviąją, mokesčius generuojančią visuomenės dalį, valstybėvis drąsiau ( ??) atidaro vartus imigracijai, neturint Lietuvos visuomenei nei patirties egzistavimui multi-kultūrinėje visuomenėje, nei žinant kiek finansiškai kainuos imigrantų integravimas, jų adaptacija ar kokie bus politiniai, socialiniai, ekonominiai kaštai, jei nepasiseks integracinės pastangoms

31. Apie kokius demografinius-ekonominius ateities scenarijus galvoja Lietuva -1- Dėl Valstybės bei pačios visuomenės reaktyvios elgsenos senėjimo fenomeno atžvilgiu Lietuvai gresia “ Zombių ateities” scenarijus ( žr. skaidrė Nr.27) Norint išvengti šio scenarijaus būtina: 50+ visuomenės daliai ( ji jau dabar sudaro ~ 40% Lietuvos gyventojų/rinkėjų politiškai organizuotis, siekiant viešuosius išteklius efektyviau panaudoti gyvenamosios aplinkos, sveikatos apsaugos, socialinės globos infrastruktūros modernesniam pritaikymui senėjančios visuomenės poreikiams. 50+ visuomenės daliai politiškai organizuotis, kad tiek viešieji, tiek privatūs ištekliai Lietuvoje būtų nukreipti aukštos pridėtinės vertės pramonės kūrimui ( medicininiai prietaisai, farmacijos, robotikos, bio aktyvaus maisto gamybai ir t.t, visą kas būtų naudotina “ žilajai ekonomikai”). a) Tokios pramonės atsiradimas, jei ir reikalautų imigrantų, tai aukšto išsilavinimo lygio. b) Tokia pramonė patenkintų augančios senstančios visuomenės poreikius šalyje pagamintais produktais ir teikiamomis paslaugomis ...o perteklius galėtų būti eksportuojamas į kitas senstančias visuomenes. Sensibilizuoti visuomenės viešąją nuomonę senėjimo problemų diskusijai, jos apraiškų bei problemų sprendimo būdų paieškai. Organizuoti Lietuvos intereso grupių įsijungimą į tarptautinius tinklus perėmimui senėjančios visuomenės tarptautinių geriausių vadybos praktikų. *

32. Apie kokius demografinius-ekonominius ateities scenarijus galvoja Lietuva -2 Žiūrint į Lietuvą iš Vokietijos ar Japonijos perspektyvos, mūsų visuomenė vis dar “ sapnuoja” Bismarko laikus. Didžioji dalis Lietuvos politikų, verslininkų, valdininkų, menininkų, mokslininkų - visos aktyviausios visuomenės grupės, kurios turėtų “ nemiegoti”, vizionuoti ateitį, vienos kitoms paantrindamos “knarkia” savo individualaus kiemo sapnus apie emigracijos naudą, žemės pardavimo užsieniečiams naudą, mažos valstybės situacijos beviltiškumą ir visokius kitokius raminančius “sapnelius”..... ....Mūsų visuomenę stebint iš brandžių visuomenių taško, atrodo kaip naivus vaikas, kuris dar turės atrasti aplinkinio pasaulio reiškinių kompleksiškumą ir suvokti būtinybę imtis atsakomybės už savo likimą ....BET LAIKAS NELAUKIA-LABAI DAŽNAI NEGAILESTINGAI SU SAVIMI JIS NUSINEŠA IR NEPANAUDOTAS GALIMYBES...

33. Į Lietuvos ateitįper žinias ir atsakomybę už tuos, kurie gyvens po mūsų. Gintaras Grachauskas info@sidabrinebanga.lt tel.+37068626102

34. Šaltiniai Ausubel, Jesse H. Reasons to Worry About the Human Environment. COSMOS (Journal of the Cosmos Club of Washington, D.C.) 8:1-12, 1998. The Program for the Human Environment, The Rockefeller University, New York. <http://phe.rockefeller.edu/reasons-to-worry/> Ausubel, J.H., Marchetti, C., & Meyer, P.S. Human Population Dynamics Revisited with the Logistic Model: How Much Can Be Modeled and Predicted? Technological Forecasting and Social Change 52:1–30, 1996. Elsevier Science Inc., New York, NY. < http://phe.rockefeller.edu/poppies/> Cobo, Felipe P. Solutions to the Social, Political, and Economic Crisis Facing Japan Nowadays. Business Management and Practices in Japan. Osaka. July, 2003. <http://www.casaasia.es/pdf/302051753351107449615840.pdf> Distribution of Wealth. Wikipedia Online Encyclopedia. January, 2006. http://en.wikipedia.org/wiki/Distribution of wealth Edwards, Linda N. Equal Employment Opportunity in Japan: A View From the West. Industrial and Labor Relations Review, vol. 41, No. 2, January 1988. Cornell University. <http://www.jstor.org/view/00197939/di009055/00p00073/0> Engelman, R., Halweil, B., & Nierberg, D. Rethinking Population, Improving Lives. Chapter 6, State of the World. 127-148. WorldWatch Institute, 2002. < http://globalchange.umich.edu/globalchange2/index.html> Fougère, Maxime & Mérette, Marcel. Population Ageing and Economic Growth in Seven OECD Countries. 1998-2003. Economic Studies and Policy Analysis Division Department of Finance, Canada. <http://epe.lac-bac.gc.ca/100/200/301/finance/working_papers-ef/1998/1998-03/98-03e.pdf> Gladwin, T. N. “Global Change II.” University of Michigan, Ann Arbor. 31 Mar. 2006.

35. Šaltiniai-1 Henry K. Demographics Do Matter. Vronsky and Westerman. August 12, 2005. http://www.gold-eagle.com/editorials_05/to081205pv.html Highlights of the World Population Prospects: The 2000 Revision. Population Division Department of Economic and Social Affairs United Nations New York, NY 10017. February, 2001.<http://domino.un.org/UNISPAL.NSF/561c6ee353d740fb8525607d00581829/79804d1a04ed96de85256a03006e4646/$FILE/population%20report%20highlights.pdf> Imai, Takashi. Issues for Japan in the Twenty-First Century – The Political and Economic Situation in Japan. Keynote Statement to the 36th Japan-U.S. Business Conference. Ritz-Carlton, San Francisco. Monday, July 12, 1999. < http://www.keidanren.or.jp/english/speech/spe021.html> Jones, Randal S. The Economic Implications of Japan’s Ageing Population. Asian Survey vol. XXVIII, Issue 9, p. 958-969, September 1988. <http://www.jstor.org/view/00044687/di014465/01p01976/0?frame=noframe&userID=8dd378fa@umich.edu/01cc99334100501c2e836&dpi=3&config=jstor> Kosai, Saito, & Yashiro. Declining Population and Sustained Economic Growth: Can They Coexist? The American Economic Review, vol. 88, No. 2, Papers and Proceedings of the Hundred and Tenth Annual meeting of the American Economic Association. p. 412-416. May, 1998. < http://www.jstor.org/cgi-bin/jstor/printpage/00028282/ap000002/00a00780/0.pdf?backcontext=page&dowhat=Acrobat&config=jstor&userID=8dd378fe@umich.edu/01cce44035350c109e017af11&0.pdf> Mitchinson, Phil. Sun Setting on Japanese Miracle: The World’s Second Largest Economy on the Verge of Collapse. May, 1998. <http://www.marxist.com/Asia/japan.html>

36. Visuomeninis forumas “ Sidabrinė banga”