“Invega“ paslaugos SVV ir jų gerinimo galimybės

1. “Invega“ paslaugos SVV ir jų gerinimo galimybės

2. Turinys • Apie INVEGA; • INVEGA teikiamos palaugos; • INVEGA paslaugų gerinimo galimybės; • Literatūra.

3. Apie INVEGA 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 "Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros" LR Vyriausybė įsteigė garantijų instituciją UAB  "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA). Bendrovės veiklos steigėjo ir priežiūros funkcijas buvo pavesta vykdyti LR ūkio ministerijai. Misija - didinti ir tobulinti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) augimą ir konkurencingumą žinių ekonomikoje per lengvesnį priėjimą prie finansavimo šaltinių bei skatinti naujų darbo vietų kūrimą. Vizija – INVEGA siekia tapti pripažintu SVV rizikos finansavimo ekspertu įgyvendinant valstybės SVV finansinės paramos politiką Lietuvoje.  

4. INVEGA teikiamos paslaugos • Verslo paskolų garantijos; • Dalinis paskolų palūkanų subsidijavimas; • Mikrokreditų administravimas; • SVV subjekto statuso deklaravimas.

5. Verslo paskolų garantijos SVV subjektas, kreipdamasis į banką ar kitą kredito įstaigą dėl paskolos verslui pradėti ar plėsti, dažnai susiduria su bankui nepatrauklaus ar nepakankamo užstato problema. INVEGA padeda išspręsti šią problemą, garantuodama pirmos paskolos dalies grąžinimą bankui iki 80 proc. paskolos sumos. Likusios negarantuotos paskolos dalies grąžinimą bankas užsitikrina SVV subjekto pasiūlytais užstatais, įsikeisdamas už paskolos lėšas įsigyjamą turtą. Jei paskolos gavėjas veikia 3 metus ir ilgiau, maksimali garantijos suma gali būti 5 mln. Lt. Jei yra gautos kelios garantijos, tokiu atveju sumuojami garantijų likučiai ir jų  maksimali suma neturi viršyti 5 mln. Lt.Jei SVV subjektas veikia trumpiau nei 3 metus,  garantijos suma negali būti didesnė kaip 2 mln. Lt. jei toks verslo subjektas turi kelias garantijas, jų likučių maksimali suma neturi viršyti 2 mln. Lt. Už suteiktą garantiją SVV subjektas turi sumokėti vienkartinį tik 1 ar 1,5 proc. garantijos atlyginimą nuo garantijos sumos, likusią INVEGA garantijos atlyginimo dalį paskolos gavėjui kompensuoja valstybė.

6. Dalinis paskolų palūkanų subsidijavimas Nuo 2009 m. paskolų palūkanos kompensuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Ši ES SF lėšomis finansuojama priemonė bus įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu, t. y. INVEGAI, kaip visuotinės dotacijos valdytojui, bus skiriamos visuotinės dotacijos lėšos MVĮ paskolų palūkanoms kompensuoti. INVEGA administruoja paskolų palūkanų kompensavimą. Paskolų palūkanos kompensuojamos paskolų gavėjams kartą per ketvirtį pagal bankų pateiktą informaciją.Paskolų palūkanos kompensuojamos tik, jei paskolos yra paimtos su INVEGOS garantija. Kompensavimo tarifas priklauso nuo paskolos gavėjo amžiaus:• kai SVV subjektas veikia iki 3 metų – kompensuojama 50%. sumokėtų palūkanų, bet ne daugiau kaip 3,5%. metinių palūkanų;• kai SVV subjektas veikia 3 metus ir ilgiau – kompensuojama 30% sumokėtų palūkanų, bet ne daugiau kaip 2,1%. metinių palūkanų. Maksimali palūkanų norma, nuo kurios kompensuojama, – 7% metinių palūkanų. Tam, kad būtų iš dalies kompensuojamos paskolų palūkanos, paskolos suma negali viršyti 2,5mln. Lt .Jei yra kelios garantuotos paskolos, iš dalies paskolų palūkanos kompensuojamos tik tada, jei paskolų pradinių dydžių suma neviršija 2,5 mln. Lt. Jei viršija, paskutinės paskolos palūkanos iš viso nėra kompensuojamos. Paskolų palūkanos iš dalies kompensuojamos tol, kol galioja INVEGOS garantija. Palūkanos kompensuojamos ne ilgiau kaip 36 mėnesius. Termino skaičiavimo atskaitos taškas – prašymo suteikti garantiją gavimo ir registravimo INVEGOJE data.

7. Mikrokreditų administravimas Siekdama paskatinti mažų ir vidutinių įmonių plėtrą Lietuvoje, LR Vyriausybė skyrė 28,8 mln. Lt - PHARE pasibaigusių programų (negrąžintinos paramos Lietuvai) lėšas. Šios lėšos paskolintos atranką laimėjusiems AB Šiaulių bankui, UAB Medicinos bankui ir AB DnB NORD bankui, pasiūliusiems geriausias įmonių mikrokreditavimo sąlygas. Minėti bankai mikrokreditavimui skirtas lėšas galės naudoti iki 2012-12-31. Mikrokreditai - iki 25 tūkst. eurų paskolos mikro, mažoms ar vidutinėms įmonėms (MVĮ). Net 85 proc. visų mikrokreditų bankai įsipareigojo suteikti mikroįmonėms. Mikrokreditai gali būti teikiami kaip paskolos, kredito linijos ar overdraftai (overdraftas – ang. kredito viršijimas – banko atliktas ūkio subjekto išlaidų apmokėjimas, nors ūkio subjekto sąskaitoje neužtenka lėšų) investicijoms ir apyvartinėms lėšoms finansuoti. Vienai įmonei bankai gali suteikti ne daugiau kaip 2 mikrokreditus. Bankas mikrokreditavimui skirtas lėšas (gautą tikslinę paskolą) turi išskolinti per pirminį išskolinimo terminą. Pirminis išskolinimo terminas yra 12 mėnesių nuo einamojo ketvirčio, kurį bankui pervedamos lėšos, paskutinės dienos. MVĮ grąžinus mikrokreditą, gautas lėšas bankas gali panaudoti tik naujiems mikrokreditams teikti. Visa mikrokreditavimui skirtų lėšų perskolinimo MVĮ rizika atitenka bankui, todėl užstatų klausimas su kiekvienu klientu sprendžiamas atskirai. Jei projektas ir ūkio subjektas atitinka nustatytus reikalavimus, imdamos mikrokreditus įmonės gali pasinaudoti ir INVEGA garantijomis.

8. SVV subjekto statuso deklaravimas SVV subjekto statusą deklaruoja tie verslo subjektai, kurie siekia gauti valstybės paramą (bet kuria iš Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 6 straipsnyje nustatytų valstybės paramos formų), kai teisės aktuose nustatyta, kad tinkamais pareiškėjais gali būti SVV subjektai.

9. Smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus plėtotės iki 2015 metų strateginių krypčių sritys • Naujų smulkių ir vidutinių įmonių steigimas. Įregistruotos smulkios ir vidutinės įmonės, kurios veikia mažiau nei trejus metus, ir naujai steigiamos įmonės. • Veikiančios įmonės. Visos smulkios ir vidutinės įmonės, veikiančios ilgiau nei treji metai. • Regionų smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotė, siekiant subalansuoti šalies regionų ekonominę ir socialinę plėtotę bendrame šalies kontekste ir išsaugant regionų įvairovę. • Darbuotojų kvalifikacija: žinios ir gebėjimai. • Smulkiojo ir vidutinio verslo infrastruktūra. • Parama smulkiajam ir vidutiniam verslui.

10. I sritis. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės strateginės kryptys naujų smulkių ir vidutinių įmonių steigimo srityje. Svarbiausios strateginės kryptys šioje srityje: • Smulkių ir vidutinių įmonių steigimosi aktyvinimas – smulkiojo ir vidutinio verslo steigimo išlaidos turi tapti konkurencingos Europos Sąjungoje, smulkių ir vidutinių įmonių registracinės sistemos interneto tinkle sukūrimas ir prieinamumas verslininkams. • Finansinių paslaugų išplėtimas smulkioms ir vidutinėms įmonėms – subalansuoti bankinės sistemos ir smulkių ir vidutinių įmonių santykius sukuriant atitinkamas priemones ir tobulinant sąlygas naudotis lengvatiniais kreditais, rizikos kapitalo fondais, paskolų draudimu, ES struktūrinių fondų parama. • Inovatyvių įmonių steigimosi skatinimas – naujų inovatyvių smulkių ir vidutinių įmonių atsiradimas, ypač valstybės remiamuose verslo inkubatoriuose ir technologijų parkuose.

11. II sritis. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės strateginės kryptys veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių srityje. Svarbiausios strateginės kryptys šioje srityje: • Smulkių ir vidutinių įmonių gyvavimo laikotarpio prailginimas. • Inovacijų ir technologijų diegimo skatinimas – remti nacionalines tyrimų programas, skirtas žinių ir technologijų komerciniam pritaikymui, smulkių ir vidutinių įmonių plėtotei, kokybinių reikalavimų pritaikymui ir sertifikavimo sistemų įdiegimui. • Smulkių ir vidutinių įmonių konkurencingumo didinimas – vykdyti programas, skatinančias technologinį kooperavimąsi ir dalijimąsi tarp skirtingo dydžio įmonių nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. • Tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas – kartu su ES šalimis sukurti tarptautines informacines ir paramos verslui sistemas, kurios būtų lengvai suprantamos ir perduodamos tinklais.

12. III sritis. Strateginės kryptys regioninės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės srityje. Siekiant racionaliai dalyvauti ES regionų plėtotės programose yra būtina: • Suformuoti ir įgyvendinti regionų plėtotės politiką. • Parengti strateginius regionų plėtotės planus, iš jų smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės planus. • Siekti subalansuotos regionų verslo plėtotės. • Efektyviai naudoti regionų verslo plėtotės potencialą.

13. IV sritis. Strateginės kryptys smulkių ir vidutinių įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo srityje. Svarbiausios strateginės kryptys smulkių ir vidutinių įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo srityje: • Bendrųjų žinių apie verslą ir verslininkystę modulių parengimas ir įtraukimas į vidurinio mokslo, kolegijų ir universitetų mokymo programas. • Smulkių ir vidutinių įmonių vadybininkų rengimo atitinkamų programų sukūrimas. • Tarptautinio verslo specialistų rengimo plėtojimas, versumą ugdančių ir kvalifikacijos kėlimą bei jos kokybę užtikrinančių kursų gausinimas. • Institucijų, teikiančių konsultacines mokomąsias paslaugas, tinklo plėtojimas ir paslaugų kokybės gerinimas. • Konsultavimo ir mokymo paslaugų smulkioms ir vidutinėms įmonėms ir potencialiems verslininkams rėmimas. • Įmonių investicijų į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą skatinimas ekonominiais svertais.

14. V sritis. Strateginės kryptys smulkiojo ir vidutinio verslo infrastruktūros srityje. Svarbiausios strateginės kryptys smulkiojo ir vidutinio verslo infrastruktūros plėtojimo srityje: • Informacijos rinkimo, analizės ir sklaidos sistemos sukūrimas. • Teisinių ekonominių sąlygų sudarymas fizinės infrastruktūros plėtotei. • Nefinansinę paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti teikiančios institucinės infrastruktūros sukūrimas ir tobulinimas.

15. VI sritis. Strateginės kryptys paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui srityje. Svarbiausios strateginės kryptys paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui srityje: • Sukurti ir įgyvendinti finansinės paramos sistemą, • Išplėsti ir sustiprinti institucijų, teikiančių paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui, infrastruktūrą bei tinklą, • Teikti nemokamas ar subsidijuojamas informacijos, konsultavimo ir kitas paslaugas verslininkams pradiniame naujos įmonės veiklos etape, • Taikyti patalpų įsigijimo lengvatas, • Sudaryti sąlygas nuomos veiklos plėtimui, • Sudaryti sąlygas pasinaudoti franšizės pranašumais.

16. INVEGA ieško būdų, kaip pagerinti verslo kreditavimą UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ėmėsi iniciatyvos ieškoti efektyvesnių būdų, kaip pagerinti kreditavimo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV). Valstybės garantijas kredito įstaigoms už SVV paskolas teikianti INVEGA apie tai  diskutuoti sukvietė Lietuvos bankų asociacijos ir kredito įstaigų atstovus. Diskusijoje buvo išgryninti kai kurie galimi esminiai INVEGOS teikiamų paslaugų pakeitimai, kurie turėtų stimuliuoti kreditų išdavimą SVV: patobulinta INVEGOS garantijų teikimo schema, pradėtos teikti garantijos kredito linijoms ir leidžiamiems sąskaitų viršijimams (overdraftams), nes šie skolinimo produktai patrauklesni SVV, kaip apyvartinių lėšų finansavimo instrumentai, leisti garantuotų apyvartinių paskolų lėšas naudoti ir visoms įmonių einamosioms išlaidoms dengti ir kt.„INVEGA yra pasirengusi daryti viską, kad verslas galėtų kuo lengviau ir efektyviau veikti. To paties tikimės ir iš kitų finansų rinkos dalyvių“, – sakė Z. Gurauskienė.

17. Literatūra: • Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės strategija • http://www.invega.lt • http://www.ukmin.lt