4. Finans ų rinka

1. 4. Finansų rinka Keinso modely laikyta, kad prekių rinka nepriklauso nuo palūkanų. Bet vis tik palūkanos turi įtakos prekių rinkai... Kaip kinta palūkanos?  kaip palūkanų kitimas įtakoja gamybą? (vėliau)

2. Pinigų (monetarinė) politika (Monetary Policy) - tai valstybės rengiamų ir vykdomų priemonių bei veiksmų visuma, valdant ekonominius procesus pinigų kiekio ir palūkanųnormos reguliavimo pagalba 4.1. Pinigų klasifikacija Barteriniai mainai – tai prekyba, paremta natūriniais mainais Pinigai - tai bet koks tarpininkas, paprastai naudojamas perkant prekes ar paslaugas Pagal mažėjantį likvidumo laipsnį pinigai skirstomi: • M1 pinigai - grynieji pinigai (valiuta), esantys cirkuliacijoje + čekiniai indėliai (debetinės kortelės, einamosios sąskaitos)+ kelioniniai čekiai • M2pinigai - M1 pinigai + taupomieji ir trumpalaikiai terminuoti indėliai • M3pinigai - M2 pinigai + ilgalaikiai terminuoti indėliai • L pinigai - M3 pinigai + kitas turtas (patvirtinti banko vekseliai, obligacijos,…) Likvidumas – tai pavertimo grynaisiais pinigais galimybė

3. Lietuva: pinigų struktūra • P0 Grynieji pinigai apyvartoje, kredito įstaigų einamosios sąskaitos ir privalomosios atsargos (pinigų bazė) 2007 m. rugsėjis 11 414 mln.lt (BVP-98 139 mln.lt, Biudžetas-paj. 33294mln.lt) • P1- Grynieji pinigai apyvartoje ir vienadieniai indėliai litais ir užsienio valiutomis (M1- pinigai siaurąja prasme- narrow money) 2007 m. rugsėjis 26 470,7 mln.lt • P2- tai P1 ir kiti trumpalaikiai indėliai litais ir užsienio valiutomis: sutarto iki 2 m. termino indėliai ir įspėjamojo iki 3 mėn. laikotarpio indėliai 2007 m. rugsėjis 40 259,4 • P3- tai P2 ir rinkos priemonės: atpirkimo sandoriai, pinigų rinkos fondų akcijos (vienetai) ir išleisti iki 2 m. termino skolos vertybiniai popieriai • Orientacijai: • OECD šalių P1 augo 11,7% per 2000-2005 • ECB 4-5%M3 augimas 1999

4. Lietuvos pinigų sistemos struktūrinė kaita 2003-2004 metų rugpjūčio mėn. • P1-2 pinigų tarpusavio absoliutus ir santykinis pokytis: kokia informacija?

5. 4.2. Bankų sistemos funkcijos Šalies bankinę sistemą formuoja: • Centrinis bankas • Privatūs komerciniai bankai • Kitos finansinės institucijos, priimančios ir peradresuojančios indėlius Komerciniai bankai: • Surenka laikinai laisvus grynuosius pinigus iš gyventojų, verslo firmų • Skolina pinigus verslininkams bei individualiems asmenims, kuriems laikinai reikalingi papildomi pinigai • Prisilaiko centrinio banko keliamų reikalavimų Centrinis bankas: • Atsako už pinigų kiekio kontrolę • Spausdina popierinius pinigus (reguliuoja jų išleidimą) • Skolina pinigus komerciniams bankams pastarųjų rezervams papildyti • Prižiūri ir inspektuoja komercinius bankus ir kitas finansines institucijas • Veikia kaip vyriausybinis bankas- dalis iždo laikoma CB

6. i Md2 Md1 M 0 M2 M M1 4.3. Pinigų paklausa • Turtas • Gryni pinigai • finansinis turtas • kt. turtas • Kiek laikyti grynais?? Pokytis Y, P??? Pinigų paklausa - poreikis laikyti turtą grynaisiais pinigais (ar noras imti paskolas) Pinigų paklausą sąlygoja: • palūkanų norma i • Sandorių apimtis • RBVP kiekis Y • kainų lygis P ????? • ……. Pvz., Md=(k-n·i)∙$Y

7. Pinigų paklausos struktūra Md= CU+D • Grynieji pinigai CU • Indėliai bankuose (einamosios sąskaitos) D • CU=c·Md • D=(1-c)·Md

8. 4.4. Pinigų pasiūla Pinigų pasiūlą formuoja esantys bankuose grynieji pinigai, čekiniai indėliai, kelioniniai čekiai ir pinigai plačiąja prasme Ms=f(i)- privati bankinė sistema Ms (Hs)=const.- CB Ms2 Ms1 Ms2 i i Ms Ms Ms1 0 0 M M

9. 4.4.1. Pinigų kūrimo prielaidos Būtinieji rezervai ( Rd- Required Reserves) - tai rezervai, kuriuos bankas privalo laikyti grynaisiais pinigais, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus. Pertekliniai rezervai - tai rezervai, kurie panaudojami kuriant pinigus (skiriant kreditus) Pertekliniai rezervai = Bendrieji rezervai - Būtinieji rezervai Būtinųjų rezervų norma ( - Required Reserves Ratio) - banko indėlių dalis, pervesta į būtinuosius rezervus (nustato CB). (~10%)

10. 4.4.2. Pinigų kūrimo procesas, kai  =… Pinigų sukūrimo ribos • Centrinio valstybės banko pinigų politikos priemonės • Bankų noras laikyti papildomus rezervus • Žmonių noras laikyti grynus pinigus

11. 4.4.3. Paprastasis Pinigų multiplikatorius mM1 • M1 pinigų multiplikatorius (mM1– Money Multiplier)– tai daugiklis, kuriuo pinigų masė gali padidėti dėl komercinių bankų rezervų padidėjimo vienu piniginiu vienetu • Bendras M1 pinigų pasiūlos padidėjimas M1- tai pirminio indėlio D išprovokuotas pinigų masės padidėjimas pinigų multiplikatoriaus mM1 intensyvumu

12. 4.5. Pinigų rinkos pusiausvyra • Md =Ms Ms1 Ms i Ms2 A i2 E i B i1 Md 0 M M

13. CB pinigų paklausos ir pasiūlos veiksniai

14. 4.6. Centrinio banko pinigųpaklausa Hd, pasiūla Hs, palūkanos ir pusiausvyra Hd=CU+Rd • Rd- Pinigų atsargųpaklausa • Hd=c·Md+·(1-c)·Md=[c+ ·(1-c)]·Md • Kai c=1, Hd=Md • Kai c=0, Hd= ·Md išvada: norint aptarnauti visą ekonomiką, CB turi spausdinti mažiau pinigų, nei jų paklausa Hs1 Hs Hs2 Pusiausvyra: Hd=Hs i A i2 E i B i1 Hd=[(c+·(1-c)]·$Y·L(i) H 0

15. Pusiausvyra CB veiklos pasekoje • Hd=[c+·(1-c)]·Md Monetarinės politikos tikslas- sureguliuoti palūkanas • Pinigų paklausa = Pinigų pasiūla • Hd=Hs • Hs=[c+ ·(1-c)]·Md • Koreguotas pinigų multiplikatorius

16. 4. 7. CB pinigų politikos įrankiai Skatinančioji (pigių) pinigų politika (Expansionary Monetary Policy) - tai pinigų politika, skatinanti palūkanų normos mažinimą ir investicinės veiklos augimą. Ribojanti (brangių) pinigų politika (Restrictive Monetary Policy) - tai pinigų politika, skatinanti palūkanų normos augimą, pinigų pasiūlos mažėjimą ir investicinės veiklos lėtėjimą. • Monetarinės politikos įrankiai • Būtinųjų rezervų norma • Diskonto norma • Atviros rinkos operacijos Hs1 Hs Hs2 i A i2 E i B i1 Md H(M) 0

17. Būtinųjų rezervų normos kitimo poveikis M1 pinigų pasiūlai: Didėjant .............................................................................................................. Mažėjant .............................................................................................................. Būtinųjų rezervų normos kitimo poveikis ekonomikai: Didėjant .............................................................................................................. Mažėjant .............................................................................................................. 4.7.1. Būtinųjų rezervų normos reguliavimas

18. 4.7.2. Diskonto normos reguliavimas Sumažėjus būtinųjų rezervų atsargoms žemiau nustatytos ribos bankas gali: • pasiskolinti trūkstamą būtinųjų rezervų dalį iš kitų komercinių bankų • realizuoti turimus vertybinius popierius • (obligacijas, akcijas- JAV30% banko turto sudaro obligacijos) • skolintis pinigus iš centrinio banko (mokėdami diskontą) Diskonto norma (Discount Rate) (CB palūkanos, bazinės palūkanos)– tai CB nustatoma palūkanų norma paskolai, kurią jis suteikia komerciniam bankui CB pinigų diskonto normos reguliavimo įtaka ekonomikai • CB didindamas diskonto normą mažina paklausą pinigams: mažina pinigų pasiūlądidina palūkanų normąmažina paklausą investicijomslėtina ekonomikos plėtrą • CB mažindamas diskonto normą: didina M1 pinigų pasiūląpadidina kredito pasiūląmažina palūkanų normądidina kredito paklausąskatina ekonomikos augimą

19. 4.7.3. Atviros rinkos operacijos Atviros rinkos operacijos - tai pinigų politikos priemonė, apimanti vyriausybės vertybinių popierių pirkimą (obligacijų) ir pardavimą, vykdomą Centrinio Banko Obligacijos (Bonds) – aukšto patikimumo vyriausybės vertybinis popierius CB atviros rinkos operacijų tikslai: • atliekamų pinigų investavimas siekiant išsaugoti ir padidinti jų vertę • biudžeto deficito finansavimas • tikslingas pinigų pasiūlos reguliavimas siekiant įtakoti rinkos procesus Atviros rinkos operacijų poveikis pinigų pasiūlai • CB parduodamas obligacijas ............................... ............ .................................................. • CB išpirkdamas obligacijas ............................................. ............ ........................................................ Koks bus poveikis ekonomikai? Kokiu atveju bus CB parduos VVP, kada supirks?

20. Obligacijos kainos ir pajamos už obligacijas: ūkio subjektų elgsena valstybės monetarinių priemonių atžvilgiu • Iždo vekseliai (Treasery bills, T-bills) – trumpalaikės valstybės obligacijos • Obligacijos grąža (obligacijos palūkanos) - vertės prieaugis per laikotarpį • Didėjant palūkanoms obligacijų kaina........... • Mažėjant...................... • Didėjant obligacijų kainai palūkanų norma......... • Mažėjant......................