Psichologinės pagalbos teikimo vyresnio amžiaus žmonėms etiniai aspektai

1. Psichologinės pagalbos teikimo vyresnio amžiaus žmonėms etiniai aspektai Klaudija Pauliukevičiūtė

2. Pagrindinės psichologo darbo sritys ir darbo etiniai aspektai • Psichologas organizacijoje– kova su ageism‘u. Pagyvenę žmonės matomi kaip silpni, pažeidžiami, nesveiki, aseksualūs, nekompetentingi. Neinvestuojama į jų mokymus, karjeros formavimą, siūlomi su mažesne atsakomybe, kompetencija susiję darbai. • Psichologas ugdymo ir mokymo įstaigoje –etinių principų dirbant su pagyvenusiais klientais laikymasis. Pagyvenę klientai su mokyklose ir darželiuose dirbančiais psichologais susiduria norėdami spręsti savo anūkų ar globotinių problemas. Dažniausios problemos kyla dėl jų teisinio statuso, profesinės pagarbos (klientų konfidencialumo) ir psichologo kompetencijos (kontr-perkėlimo).

3. Pagrindinės psichologo darbo sritys ir darbo etiniai aspektai • Psichologas mokslo srityje- vyresnio amžiaus žmonių problematikos tyrimų skatinimas, mokymų programos keitimas. Palyginus, kiek atliekama tyrimų su vaikais ir jaunais žmonėmis, o kiek su pagyvenusiais ir senais, skirtumas akivaizdus. Universitetų programose stinga gerontologijos, gerontopsichiatrijos, geriatrijos, senėjimo psichoterapijos kursų. • Psichologas gydymo įstaigoje - etinių principų dirbant su pagyvenusiais klientais laikymasis. Tiek konsultuojant, tiek atliekant psichologinį įvertinimą svarbu gerbti žmogaus teises, suvokti savo kompetencijos ir taikomų procedūrų ribas.

4. Perkėlimas, kontr-perkėlimas, asmeninis perkėlimas • Dirbant su gerokai vyresniais klientais pati terapinė situacija nenatūrali. „Sulauk mano metų“, „aš turiu daug patirties...“. Tai sukelia dirbančiam psichologui įvairius jausmus. • Istorinė patirtis. Vyresni klientai išgyveno kitus istorinius įvykius, buvo formuojami kitų visuomeninių normų. Tai apsunkina psichologui kliento supratimą. • Pagyvenusių klientų praeities išgyvenimai spalvingi. Pavykusioje psichoterapijoje paliečiami visi trys laikai: praeitis, dabartis ir ateitis. Dirbant su vyresniais klientais, klientas akcentuoja praeitį, integruoti tris laikus reikia drąsos ir gebėjimo. Kompetencija – priemonė, kuria jaunesni psichologai stengiamasi sukurti ryšį su vyresniais klientais.

5. Kompetencijos principas • Asmeninės kompetencijos ribų įsisąmoninimas; • Procedūrų ribų išmanymas; • Įsipareigojimas nuolat tobulinti savo profesines žinias; • Savo negebėjimo įsisąmoninimas.

6. Kontr-perkėlimas • Jaunesnis arba bendraamžis klientas leidžia psichologui jaustis pakankamai užtikrintu ir profesionaliu. Tai padeda konstruktyviai reaguoti į neigiamą perkėlimą. Dirbant su vyresniais klientais taip nėra. • Vyresnis klientas į jauną psichologą perkelia tuos jausmus, kuriuos turi jaunesnių asmenų atžvilgiu. Tai gali nepelnytai psichologą įžeisti. • Skųstis jaunesniems nėra priimtina. Daugelis vyresnių klientų išdėstę savo rūpesčius jaučiasi taip, tarsi jų orumas buvo pažeistas. Norėdami atstatyti savo vertę klientai kritikuoja paslaugas arba jų atsisako. • Vyresni klientai dažnai netiki terapijos sėkme ir demonstruoja savo neigiamą nusistatymą. Dažnai išgyvena prieštaringus jausmus. „Noriu kažką pakeisti... Nenoriu į tai investuoti, kam visa tai...“. Tai apsunkina psichoterapiją, kelia pasimetimą psichologui. Klientai linkę nutraukti psichoterapiją arba atkristi po pasiekto progreso. • Kartais į psichoterapiją vyresnius klientus atlydi jaunesni jų šeimos nariai. Klientas į jaunesnį psichologą gali perkelti konfliktus su jaunesniais šeimos nariais. Kliento interpretacijos ir fantazijos gali apsunkinti terapijos procesą ir kelti neigiamus jausmus psichologui. • Vyresni klientai į jaunesnį psichologą perkelia vaikų ir anūkų atžvilgiu puoselėjamus jausmus. Klientai gali kištis į specialisto asmeninį gyvenimą. • Vyresni klientai į psichologą projektuoja neįgyvendintas fantazijas.

7. Kontr-perkėlimas Kai kada kontr-perkėlimas nesusijęs su klientu. Dažniausiai tai atrodo taip: • Vyresnieji – silpni, reikalaujantys globos, bet koks jų elgesys susijęs su senėjimu. • Vyresni klientai turėtų būti aseksualūs. Seksualumas senatvėje kelia pasibjaurėjimą. • Keršto jausmas už vaikystėje ir jaunystėje patirtas negandas. • Asmeninės baimės pasenti, būti bejėgiu ir priklausomu. • Susitapatinimas su kliento vaikais ar anūkais. • Jausmai kylantys dėl kartų skirtingumo, skirtingo istorinio momento suvokimo, politinės kliento biografijos.

8. Profesinė pagarba, atsakomybė ir garbingumas • Pagarba ir garbingumas žmonių santykiuose; • Pagarba privatumui ir konfidencialumui; • Ribų suvokimas ir atsakingas pasirinkimas; • Bendra atsakomybė; • Aukštų standartų laikymasis; • Profesinių ribų pripažinimas; • Sąžiningumas ir tikslumas; • Tiesumas ir atvirumas; • Interesų konfliktas ir išnaudojimas.

9. Asmeninis perkėlimas • Susidurdami su klientų prastėjančia psichine ir fizine sveikata, ribotomis jų galimybėmis psichologai patiria nemažai nuogąstavimų susijusių su asmeniniu senėjimu. • Asmeninį perkėlimą sąlygoja mūsų patirtas santykis su tėvais, seneliais, kitais vyresnio amžiaus žmonėmis. • Su „jaunais sieloje“, besidžiaugiančiais gyvenimu, fiziškai aktyviais, aprūpintais ir apsuptais artimųjų dėmesio klientais psichologas susiduria retai. • Klientų mirtis tiek esant sėkmingai, tiek nesėkmingai psichoterapijai išgyvenama skausmingai.

10. Problemų sprendimai • Nuolatinis profesinės kompetencijos kėlimas ir supervizijos; • Etinių ir teisinių standartų išmanymas; • Aiškumas santykiuose ir platesnio konteksto matymas; • Profesinio pervargimo įveikimas: • kognityvinis perstruktūravimas; • produktyvus laisvalaikis; • atsipalaidavimo technikos; • stimulų kontrolė (laiko valdymas, pokyčiai darbe, pozityvių alternatyvų paieška).