1 / 46

_ es ekonomika ir socialinė politika

dėst . Justinas Kisieliauskas t iny.cc / justinas. _ es ekonomika ir socialinė politika. G lobalizacija -> pol/eko/soc integracija =problemos ir galimybės !. Prekyba ir REA. Tarptautinė prekyba . Prekybos apribojimai . Prekybos liberalizavimas . REA ir jos formos . REA dinamika.

jacqueline-simon
Download Presentation

_ es ekonomika ir socialinė politika

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. dėst. Justinas Kisieliauskas tiny.cc/justinas _esekonomikairsocialinėpolitika

  2. Globalizacija -> pol/eko/soc integracija =problemos ir galimybės!

  3. Prekybair REA • Tarptautinėprekyba. • Prekybosapribojimai. • Prekybosliberalizavimas. • REA irjosformos. • REA dinamika.

  4. Tarptautinės prekybos sąvoka KAS: Tarptautinė prekyba – tai pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis įvairiose šalyse tarp pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų. KAIP: Pagrindiniai bruožai: • Prekyba vykdoma tarp dviejų ir daugiau šalių. • Naudojamos įvairios valiutos su joms būdingais valiutų kursų svyravimais. KODĖL: Tarptautinės prekybos pagrindas yra mainai ir specializacija. Tarptautinių mainų prielaida – gamybos sąlygų skirtingumas (gamtinės sąlygos, gamtiniai ištekliai, darbo jėgos išlaidos, technologija ir pan.).

  5. Absoliutus pranašumas Tarptautinėje prekyboje prielaidos skatina šalių tarptautinius mainus. Šalys stengiasi gaminti tai, kas efektyviau. Kiekviena šalis specializuojasi tiekti tą produktą, kurio gamyboje turi absoliutų pranašumą. Absoliutus pranašumas – tai sugebėjimas gaminti prekes, sunaudojant gamybos išteklių produkcijos vienetui mažiau negu kitose šalyse.

  6. Lyginamasis pranašumas Absoliutus pranašumas galimas ne visada. Tad specializaciją lemia ir lyginamasis pranašumas. Atskiros šalys gali gauti naudą iš tarptautinės prekybos tuomet, kai skiriasi prekių gamybos alternatyvieji kaštai. Arba, kitaip, lyginamojo pranašumo dėsnis: Šalys specializuojasi tokių prekių gamyboje ir eksporte, kurias gali gaminti santykinai žemesniais negu kitos šalys kaštais.

  7. Tarptautinės prekybos naudair žala?

  8. Tarptautinės Prekybos liberalizacija Kiek pasaulio šalių yra įtrauktos į tarptautinius mainus? Kiek pasaulio šalių propaguoja laisvą prekybą (prekybą be apribojimų)? Prekybosliberalizacija– prekybospolitikos forma, siekiantipanaikintiprekybosribojimus tarp šalių, skatinant jų ekonominę gerovę.

  9. Dienos herojus

  10. ..irpasaka “6 priežastysnemėgti “mandarino”

  11. Prekybos ribojimo argumentas: “pirk prekę lietuvišką” O kaip yra iš tiesų?

  12. Prekybos ribojimo argumentas: “jie sukčiauja...” O kaip yra iš tiesų?

  13. Prekybos ribojimo argumentas: “Mums tiesiog reikia pinigų...” O kaip yra iš tiesų?

  14. Prekybos ribojimo argumentas: “apsaugokim lietuvybę” O kaip yra iš tiesų?

  15. Prekybos ribojimo argumentas: “juk jis dar toks mažas...” O kaip yra iš tiesų?

  16. Prekybos ribojimo argumentas: “paramos akcija...” O kaip yra iš tiesų?

  17. Prekybosribojimų tipai

  18. Prekybos ribojimų pasekmės

  19. Pasaulio atsakas į prekybos apribojimus. Nuo GATT iki WTO 2001 m. Lietuvatapo 141-ąja PPO nare

  20. • organizacinė struktūra: GATT buvo taisyklių rinkinys; PPO – institucija • veiklos sritis: GATT kontroliavo tik prekybą prekėmis, PPO – prekybą prekėmis, paslaugomis, intelektine nuosavybe • sudėtis: tarpusavyje nesusiję GATT susitarimai , vientisa PPO struktūra • konfliktų sprendimas Pagrindiniai GATT ir PPO skirtumai

  21. Pagrindiniai PPO principai: • prekybos laisvė (prekyba be diskriminacijos, autarkijos priemonių atsisakymas, nuspėjamas ir augantis įėjimas į rinkas, laisvas paslaugų teikimas) • skaidrumas (perspėjimas dėl būsimų pokyčių, skaidrumo kontrolė) • draudimai (kvotų, dempingo draudimas, muitų ribojimas) • susitarimų kontrolė (muitų tarifų tarpusavio derinimas, kompensacijos dėl muitų didinimo)

  22. PPO narės

  23. Prekybos liberalizavimo naudosir kas būtų jei... Kas nutiktų jei G20 prekybos barjerus sumažintų perpus? • Nedarbas (priklausomai nuo šalies) sumažėtų nuo 3 iki 6 procentų! • Darbo užmokestis (priklausomai nuo šalies) kiltų nuo 2 iki 8 proc. ! • Eksportas visose G20 šalių augtų iki 20 proc., besivystančiose šalyse iki 30 proc.! • dėl prekybos apsaugos kiekviena šalis kasmet praranda 10 – 40 proc. šalies BVP (PPO Dohosraundasgaliduotinuo 12 -23 bln. JAV dol. naudos)

  24. PPO nenaudos

  25. REGIONINĖS EKONOMINĖS ASOCIACIJOS (REA), jų dinamika • Pagrindinės REA formos • Integracijos dinamika • REA tarp išsivysčiusių ir besivystančiųjų šalių

  26. Priminimai ir naujovės • Ekonomika globalėja. • Globalėjanti ekonomika fiksuotoje erdvėje sukuria REA. • Ekonominė integracija ekonominį darinį paverčia ekonomine teritorija • Rikardo ir ekonominė integracija (šalys gali pelnytis iš to ką geriausia moka, sutaupydamos ten kur nemoka) KAM TO REIKIA? • Ekonominė integracija – tai procesas, kurio metu šalių grupė, siekdama kelti gerovę, jungiasi į didelį bloką ar bendriją bei pašalina visus ribojimus – iš pradžių prekių ir paslaugų, vėliau gamybos veiksnių judėjimo Pagrindinis Ekonominės veiklos tikslas – GEROVĖ, kurią globalizacijos kontekste lengviau pasiekti grupei, o ne vienam.

  27. Zollverein’as. PRADŽIA

  28. REA formosirjųbruožai Regioninė ekonominė asociacija – tai tarptautinės ekonominės integracijos forma, kuriai yra būdingi tam tikro lygio susitarimai ar susitarimų paketas

  29. REA formos • Laisvosios prekybos erdvę sudaro grupė šalių, tarp kurių yra panaikinti visi prekybos apribojimai: muitai, prekybiniai kiekio ribojimai <LPE – EFTA, NAFTA, AFTA> • Dalinė muitų sąjungaformuojasi tuomet, kai dalyvaujančios joje šalys palieka savo vidaus muitus ir priima bendrąjį muitą su trečiosiomis šalimis • Muitų sąjungojeyra ne tik laisva prekyba tarp šalių-narių, bet šalys priima bendrąjį muitą, prekiaujant su likusiomis užsienio šalimis < Pietų afrikos muitų sąjunga> • Prekių bendrajairinkai arba prekių vidinei rinkai būdingas visų prekybos apribojimo eliminavimas, kuris apima matomus ir nematomus apribojimus; bendrajai rinkai, kaip ir muitų sąjungai, būdingas bendrasis muitas

  30. REA formos • Bendroji rinka apima prekių bendrąją rinką ir papildomai - laisvą gamybos veiksnių (darbo ir kapitalo) ir finansinių aktyvų judėjimą. < karibųbendirja ir benroji rinka; Rytų ir pietų Afrikos bendroji rinka> • Pinigų sąjunga atspindi aukštesnį integracijos laipsnį nei bendroji rinka ir papildomai apima fiksuotų ir neatšaukiamų valiutų kursus ar bendrą valiutą visoms šalims-narėms. (fiksuoti nėra gerai – kaštai) • Ekonominė sąjungaapima pinigų sąjungą bei susitarimus, kai šalių-narių ekonominė politika yra plačiai koordinuojama; pinigų sąjungai apėmus unifikuotą pinigų politiką, tolimesnė ekonominė integracija vystoma, apimant, visų pirma, fiskalinę ir kitas politikas

  31. LPE įkūrimas H X tarifas W LP P Y tarifas

  32. MS įkūrimas H X tarifas W LP P X tarifas

  33. Bendroji rinka ir kūrimo sudėtingumas >LPE – laisvaprekyba tarp P, bet skirtingi t >MS – laisvaprekyba tarp P irvienodas t >BR – laisvaprekyba tarp partnerių, laisvas darbo ir kapitalo judėjimas P H Tarifas X W

  34. Integracijos dinamika – tai perėjimas į aukštesnį liberalizavimosi laipsnį turinčią REA, didėjant atvirumui ir ekonominei bei politinei dalyvaujančių šalių tarpusavio priklausomybei. Pozityvios/negatyviostarpusaviopriklausomybėspasekmėsšaliai: • teigiamos (nauda) • neigiamos (praradimai) Siekiantmaksimizuotinaudą / minimizuotinuostoliusšalyspriima: • kooperavimosi politiką (tolesnė integracija) • nesikooperavimopolitiką

  35. Kiek integruotis? NAFTA vs ES LPE 1994 LPE 1958 MS 1968 BR 1992 EkS 1998

  36. REA stabiliosformos: LPE EkS Kitosformos – tarpinės, kintamos Nusistovėjo: JAV Italija JK ES REA stabilumas Tarpinės pasekmės: +Teigiamas - Neigiamos Integracija – tai procesas, kurio metu nepriklausomos ir save valdančios valstybės turi sutikti atsisakyti dalies savo nepriklausomybės siekiant integracijos su kitomis valstybėmis.

  37. REA tarp išsivysčiusiųšalių I • Pagrindiniaireikalavimai: • Panašus ir palyginamas ekonomikos išsivystymo lygis; • Panaši, bet komplementari, t.y. potencialiai papildanti, gamybos ir paklausos struktūra; • Geografinis artumas; • Tikslų suderinamumas ir sąžiningumas vykdant įsipareigojimus.

  38. Sėkmingo EKO integracijos sąlygos • Didelė šalių grupė; • Žemas protekcionizmo lygis; • Geografinis artumas; • Minimalus ekonominis lygis; • Rinkos struktūra (komplementari ir konkurencinga); • Ginčų ir susitarimų sistema; • Dinamiškų efektų galimybė; • Pelno ir kaštų perskirstymo galimybė.

  39. FAKTAS: Didžiosios ir išsivysčiusios šalysmažiau linkusios į tarptautinius ekonominius santykius nei mažos FAKTAS: Tarptautinė ekonominė integracija, liberalizacija visuomet yra mažų (tokių kaip LT) ir vidutinių šalių pageidaujama strategija

  40. WTO narės

  41. Laisvos prekybos erdvės pasaulyje

  42. Ekonominė integracija pasaulyje

  43. Q: o kaipTušiandienatrodytum, jeiLietuvabūtųuždara?

  44. dėst. Justinas Kisieliauskas tiny.cc/justinas _esekonomikairsocialinėpolitika

More Related