Dr. Juozas Šarkus 2002 m. sausio 30 d.

1. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų (IT ir T) sektoriaus dalies BVP struktūroje perspektyvos 2000-2015 m. gaminant aukštos pridėtinės vertės produktus bei teikiant aukštos pridėtinės vertės paslaugas Dr. Juozas Šarkus 2002 m. sausio 30 d.

2. Bendrojo nacionalinio produkto struktūros pasaulinės tendencijos, 1900-2000 m.

3. BVP StruktūraPrielaidos1. Iki 2015 m. BVP padidės 2-2,5 karto (modernizavus ūkio strategiją ir valstybės ekonominę politiką).2. Periode iki 2015 metų bus užtikrinti stabilūs metiniai ekonominio augimo tempai 7 proc. – optimistinis lygis 6 proc. – vidutinis lygis 5 proc. – pesimistinis lygisTai užtikrins tvirtą pagrindą Lietuvos priartėjimui prie vidutinio ES lygio pagal BVP vienam gyventojui rodiklį per 30-40 metų. Šiuo metu BVP vienam gyventojui Lietuvoje sudaro apie 30% ES vidurkio.3. ES yra užsibrėžusi tikslą sukurti žinių visuomenę per artimiausią dešimtmetį. Lietuva tokį lygį turėtų pasiekti 2015 metais.4. 2015 m. telekomunikacijų ir informatikos sektorius užima dominuojančią vietą šalies ūkio struktūroje ir aktyviai stimuliuoja kitų Lietuvos ekonomikos šakų plėtrą.

4. BVP Struktūra tęsinys: BVP rodikliai2000 m. BVP sudarė 44 930 mln. Lt. BVP vienam gyventojui siekė 12 156 Lt arba 3 039 USD. 2015 m. BVP sudarys apie 95 832 mln. lt. BVP vienam gyventojui sieks 29 132 Lt. (priimant vidutinius metinius ekonominio augimo tempus – 6%) .

7. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų* sektoriaus dalis BVP struktūroje pagal veikas, 2000 m. *prie šio sektoriaus priskirta ir pašto veikla *) santykis su bendrąja produkcija **) santykis su bendrąja pridėtine verte Preliminariais duomenimis, informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriaus apimtys 2001 m. palyginus su 2000 m. padidėjo apie 23%. Tačiau šis augimas vyko tik paslaugų sferoje.

8. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriaus dalis BVP struktūroje pagal veikas, 2000 m. tęsinys: Veikos pagal statistikos departamento klasifikaciją: Gamyba 30 – Įstaigos įrangos ir kompiuterių gamyba (30.02 – kompiuterių ir kitos informacijos apdorojimo įrangos gamyba). Paslaugos 64.1 – Pašto veikla; 64.2 – Nuotoliniai ryšiai (telefono, telegrafo, telekso ryšiai; radijo ir televizijos laidų perdavimas); 72 – kompiuteriai ir su jais susijusi veikla (techninės įrangos naudojimas, duomenų apdorojimas, programinės įrangos vystymas ir kūrimas, konsultavimas, priežiūra, IT diegimo darbai); 5165, 5248 – Didmeninė ir mažmeninė prekyba kompiuterine įranga.

10. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriaus dalies BVP struktūroje pokyčiai, 2000-2015 m. tęsinys: Jeigu informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriuje į gamybos veiklą būtų įtraukta ir elektroninės žiniasklaidos priemonių gamyba, tai 2000 m. veika “radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gamyba” sudarytų 3,6% visos parduotos pramonės produkcijos, o BVP struktūroje tai sudarytų 4% pramonės dalies. Tokiu būdu bendra informacinių technologijų ir telekomunikacijų (su elektroninės žiniasklaidos veika) dalis BVP struktūroje 2000 m. būtų apie 6,4%.

11. 1. Prielaidos IT ir T sektoriaus dalies BVP struktūroje skaičiavimai 2015 m. 1. Priimta prielaida, kad parduotos produkcijos apimtis radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gamybos srityje pasieks 20 proc. visos parduotos pramonės produkcijos lygio (šiandieninis Suomijos lygis) 2 .Įvertinant tai, kad Lietuva 2015 metais sukuria žinių visuomenę ir pasiekia pagal šį kriterijų Europos sąjungos lygį, priimamos sekančios prielaidos dėl IT ir T sektoriaus paslaugų dalies BVP struktūroje: tęsinys

12. 2. Prielaidos IT ir T sektoriaus dalies BVP struktūroje skaičiavimai 2015 m. tęsinys: • Mobilių telefonų skaičius 2003 metais jau viršys fiksuotų telefono linijų skaičių ir jau 2005-2006 metais mobilių telefonų vartotojų skaičius pasieks įsotinimo lygį, nuo kurio augimo kreivė darosi horizontalesnė. Toliau dinamiškai augs interneto vartotojų skaičius. • Žymiai sparčiau augs paslaugos, susiję su programinės įrangos kūrimu, diegimu, aprūpinimu, palyginus su kompiuterinės įrangos pardavimais. Šiuo metu lėšų šiems tikslams santykis, pvz. kompiuterizuojant mokyklas yra 1:2, kai JAV šis santykis yra 2:1. • IT ir T sektoriaus veiklos paslaugų sektoriuje pridėtinė vertė augs vidutiniškai po 15 proc. per metus, 2,5 karto viršijant kasmetinį BVP augimo rodiklį (6%). Pastaraisiais metais IT sektoriaus augimas sudarė apie 30%.

13. Importas-eksportas informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriuje, 2000 m.

14. Materialinės investicijos IT ir T sektoriuje Tūkst. Lt • Materialinės investicijos į IT ir T sektorių 2000 m. sudarė 467,7 mln. Lt IT ir T sektoriuje. Iš jų: • 465,8 mln.Lt sudarė materialinės investicijos į telekomunikacijų sektorių arba 99,6% visų investicijų; • 1,9 mln. Lt sudarė investicijos į IT sektorių. • Pagal valstybės institucijų programą, 2002 m. numatoma skirti IT apie 70 mln. Lt iš visos 1200 mln. Lt valstybės kartu su savivaldybių investicijų sumos. Tai sudaro apie 5,8% visų valstybės investicijų.

15. 1. Išvados • 1. Statistikos departamento pateikiami IT ir T sektoriaus veiklos rodikliai neatitinka šio sektoriaus, kaip ūkio šakos, svarbos bei valstybės valdymo uždavinių, vystant šį sektorių. • Nėra šio sektoriaus IT ir T tikslaus apibrėžimo; pavyzdžiui, įvertinant įvairių technologijų konvergenciją, priskirti ar ne prie IT ir T sektoriaus elektroninę žiniasklaidą. Naujoje Europos Komisijos ataskaitoje IT ir T apibrėžiamas kaip “bet kokios technologijos, kurios prisideda prie spartesnio informacijos srauto”, pradedant skaitmeniniu radiju ir baigiant mobiliaisiais telefonais bei elektroniniu paštu. • Nėra davinių, atspindinčių viso IT ir T sektoriaus indėlį į BVP, darbuotojų skaičiaus, investicijų į šį sektorių ir kt. • Nėra šio sektoriaus dalies eksporto ir importo struktūroje suvestinių rodiklių, o paslaugų eksportas visiškai neapskaitomas.

16. 2. Išvados • 2. Pramoninės gamybos radijo technikos ir ryšių įrangos bei aparatūros srityje, augimui reikalingos didelės privataus kapitalo investicijos. Valstybės uždavinys šioje srityje – sudaryti atitinkamas sąlygas aktyviai nukreipiant valstybinių institucijų veiklą pritraukti šios srities didžiųjų tarptautinių bendrovių investicijas į Lietuvą. • 3. Kuriant žinių visuomenę bei vystant IT ir T sektoriaus veiklą, reikalingas kardinalus valstybės valdymo posūkis šia kryptimi: • Valstybinės investicijos į informacinę infrastruktūrą (švietimas, universitetai, sveikatos apsauga, e-vyriausybė, kompiuterizuota transporto sistema, e-paslaugos ir kt.) turi būti ženkliai didesnės ir atitikti užsiduotų tikslų, kuriant žinių visuomenę, tenkinimą. • Aukštos pridėtinės vertės produktams gaminti ir paslaugoms teikti (IT ir T sektoriuje ypatingai) reikalinga aukšta kvalifikacija. Lemiamą vaidmenį čia vaidina aukštos kokybės švietimo sistema, kuri aprūpins gerai paruoštais darbuotojais IT ir T sektorių. Valstybės uždavinys – didinti švietimo ir mokslinių tyrimų kokybę bei specializaciją.

17. 3. Išvados 4. IT ir T sektoriaus produkcijos ir paslaugų eksportas šiuo metu yra labai žemame lygyje. Valstybės institucijų uždavinys – sudaryti sąlygas, kad situacija kardinaliai pasikeistų. Ateityje IT ir T sektoriaus plėtrą pradės riboti šalies vidaus poreikių galimybės, jeigu nebus plėtojamas prekių ir paslaugų eksportas. 5. Būtina įvertinti IT ir T sektoriaus plėtros poveikį kitoms ūkio šakoms. IT ir T daro perversmą verslo-verslui srityje. IT ir T poveikis verslo-verslui santykiams akivaizdus: mažesnės atsargos, trumpesnis pristatymo laikas, darbų pobūdžio pasikeitimai, perėjimas nuo įmonių konkurencinio prie kooperacinio modelio ir kt. IT ir T – katalizatorius kitų ūkio šakų pertvarkai ir plėtrai, o taip pat socialinės sferos pertvarkai IT ir T technologijų pagrindu.