3. Projekto charakteristik ų analizė IS kūrimo metodika T131

1. 3. Projekto charakteristikų analizėIS kūrimo metodika T131 Dr. Arūnas Tomkevičius arunas.tomkevicius@ktu.lt Projekto charakteristikų analizė

2. Projekto sėkmė • Projekto sėkmė didžiąja dalimi priklausys nuo to, ar vykdytojas sugebės perprasti užsakovo poreikius ir galimybes, kuriamos programinės įrangos specifiką, aplinką, kurioje bus kuriama, diegiama ir naudojama programinė įranga. • Užsakovas ir vykdytojas – vienos komandos nariai, todėl jie turi suprasti vienas kitą. Tai – būtina sėkmės sąlyga. Projekto charakteristikų analizė

3. Charakteristikų analizė • Užduotis: surinkti kaip galima daugiau informacijos apie būsimą projektą • Surinkta informacija naudojama: • strateginio planavimo metu (įvertinant būsimą projektą, nustatant projekto turinį); • sudarant kuriamos PI specifikacijas; • detalaus planavimo metu (planuojant konkrečius darbus, skirstant išteklius); • rizikos planavime ir valdyme; • numatant instaliavimo, apmokymo, bandomosios eksploatacijos darbus; Projekto charakteristikų analizė

4. Projektų sudedamosios dalys • Norint sukurti planą, kaip bus įgyvendinamas projektas, reikia susirašyti numatomus darbus. Darbai, aišku, priklauso nuo projekto turinio. Kiekvienas projektas paprastai turi šias 3 sudedamąsias dalis: • išsiaiškinti, ką reikia padaryti • sukurti produktą/paslaugą • instaliuoti, apmokyti, „paleisti į gyvenimą“ • Didesniuose projektuose šios 3 dalys gali dalinai persidengti. Projekto charakteristikų analizė

5. Projektų sudedamosios dalys ir aplinka • Ne visi projektai būtinai turi visas šias 3 dalis. Pvz.: • produkto kūrimas (nėra instaliavimo/apmokymo – tai būtų atskiri projektai) • kompiuterių tinklo + standartinės įrangos komplektavimas ir diegimas (nėra aiškiai išreikštos dalies „sukurti“) • Projektai įgyvendinami tam tikroje aplinkoje: - užsakovas, jo kvalifikacija ir galimybės - PĮ vartotojai, jų kvalifikacija ir galimybės - techninė įranga - teisinė aplinka - finansavimas Projekto charakteristikų analizė

6. Individualus požiūris į projektą • Išvada: į kiekvieną projektą reikia žvelgti individualiai. „Išanalizuoti projekto charakteristikas“ reiškia – susidaryti viziją, kas mūsų laukia PĮ kūrimo metu ir kaip mes planuojame įgyvendinti projektą. Projekto charakteristikų analizė

7. Projekto ypatybės • Bendru atveju, reikia kaip galima ankstesnėje stadijoje įvertinti visas esmines projekto ypatybes, ypač tas, kurios apsunkina darbą. Konkrečių metodikų – beveik nėra. Be to, kai kuri informacija gali paaiškėti tik projekto pabaigoje, esant ilgesniam laiko tarpui gali pasikeisti projekto aplinka ir t.t. • Patirtis – svarbiausia. Projekto charakteristikų analizė

8. Klausimai, į kuriuos reikėtų gauti atsakymus kaip galima anksčiau: • Kas kuriama – produktas ar paslauga? • Informacinė ar industrinė sistema? • Bendro pobūdžio uždavinys ar specifinė programinė įranga? • Patikimumas – kritinis ar ne? • Terminai – kritiniai ar ne? • Nauja technologija/objektas – ar jau įprasti dalykai? • Ar turi būti naudojamos specialios technologijos ir įrankiai (realaus laiko sistemos, lygiagretūs procesai, daug specifinių skaičiavimų, euristikos...) • Programuotojų komanda (numatoma) – patyrusi ar ne? • Vartotojai – patyrę ar ne? • Kaip bus finansuojamas projektas? Projekto charakteristikų analizė

9. Projektų tipai finansiniu požiūriu • Tarkime, kad projekto įplaukos bus A, o sąnaudos B • Vykdytojo pažiūriu, projektai gali būti skirstomi į: • projektus, nešančius pelną: A > B • projektus, nešančius (prognozuojamą!) nuostolį: A < B • grynas investicijas: A=0 Priklausomai nuo projekto tipo, skirsis įgyvendinimo strategija, apribojimai, akcentai Projekto charakteristikų analizė

10. Projekto neapibrėžtumai • Išanalizavęs visus aspektus, patyręs projekto vadovas iš karto sudėlios akcentus – į ką reikės visą laiką kreipti dėmesį. Kitaip – „identifikuos galimas projekto rizikas ir neapibrėžtumus“. • Klasifikuojama, kad tos rizikos ir neapibrėžtumai yra susiję su: - produktu/paslauga (iš turinio pusės – ar tikrai viskas čia aišku) - procesais (pvz., naudojama nauja progr. technologija) - ištekliais (programuotojai, vartotojai, techninė įranga) Projekto charakteristikų analizė

11. IS kūrimo metodika T131 • Kaip metodikos pavyzdys – „Valstybės informacinių sistemų kūrimo metodika“. Sukurta IVPK, patvirtinta įsakymu T-131 (2004 m. spalio 15 d.). • Buvo žadama, kad bus papildyta kas 3-5 metus. 2010 m. – keli redakcinio -biurokratinio pobūdžio pakeitimai (“IVPK prie Susisiekimo ministerijos”, o buvo “IVPK prie LR Vyriausybės”). Projekto charakteristikų analizė

12. Pagrindiniai IS kūrimo principai: • sistemiškumas (kaip kuriama IS integruojasi į aplinką – “įsirašo į visumą”) • lankstumas: IS turi būti kiek įmanoma lanksti ir konfigūruojama (kad pasikeitus aplinkai liktų gyvybinga) • integralumas: visais atvejais turi būti naudojami valstybės ir žinybiniai registrai(kad duomenys būtų tikslūs ir nesidubliuotų) Projekto charakteristikų analizė

13. Kūrimo ir gyvavimo ciklas • IS kūrimo ir gyvavimo ciklas skirstomas į - stadijas - etapus - poetapius - operacijas • Stadijos: inicijavimas - specifikavimas – projekto rengimas - konstravimas – diegimas – naudojimas - likvidavimas Projekto charakteristikų analizė

14. Projekto stadijos • Inicijavimas: nusakomas kūrimo pagrindas, apibrėžiama organizacinė ir kt. aplinka, numatoma IS funkcinė ir organizacinė struktūra • Specifikavimas: formuojama koncepcija, nusakomi reikalavimai ir apribojimai, rašoma specifikacija. Analizė: mikroanalizė (remiantis individualiais dirbančiojo su IS poreikiais) ir makroanalizė (remiantis visos organizacijos poreikiais). Sudėtingų IS koncepcinis modelis gali būti hierarchinis. Projekto charakteristikų analizė

15. Projekto stadijos • Projekto rengimas: detalizuojama ir tikslinama specifikacija, analizuojami realizavimo variantai ir parenkamas vienas iš jų • Konstravimas: programavimas, integravimas ir bandymai/testai • Diegimas: instaliavimas ir parengimas darbui, apmokymas, atliekama bandomoji eksploatacija, šalinami aptikti trūkumai • Likvidavimas: kada nustojama naudotis IS, t.y. kada pereinama prie kitos IS. Sudaromas planas, numatomos priemonės ir veiksmai kaip palaipsniui atsisakyti senosios IS ir pereiti prie naujosios. Didelis dėmesys – duomenų apsaugai. Projekto charakteristikų analizė

16. Projekto įgyvendinimo kontrolė • Turi būti numatomi kontrolės taškai ir tikrinimo/atsiskaitymo procedūros. • Kontrolės taškai turi sutapti su laiko momentais, kai numatoma gauti konkrečius rezultatus. Detaliau – bus atskira paskaita. Projekto charakteristikų analizė

17. Specifikacijos turinio struktūra • IS paskirtis ir tikslai • Kompiuterizuojamo objekto pageidautina būsena (objekto apibūdinimas, saugojama informacija, informaciniai srautai, vartotojams tiekiama informacija) • Kompiuterizuojamo objekto pageidaujamos būsenos įgyvendinimas (objekto apibūdinimas, inf. srautai, apdorojama informacija) • IS efektyvumas (kūrimo, aptarnavimo sąnaudos, prognozuojama nauda) • IS keliami reikalavimai (reikalavimai techninėms priemonėms, programinei įrangai, duomenų rinkimo, ruošimo, kontrolės, apsaugos reikalavimai, personalo kvalifikacijos reikalavimai) • IS projekto valdymas (projekto struktūra, finansavimas, darbų vykdytojai, projekto rezultatas, darbų kontrolė ir priėmimas, diegimo procedūros).

18. Nauja terminologija • IS kūrimo metodikoje T131 naudojami terminai skiriasi nuo įprastinių • Anksčiau buvo: techninė užduotis, techninis projektas. Dabar: specifikacija • Anksčiau buvo: specifikacija. Dabar: detalizuota specifikacija Projekto charakteristikų analizė

19. Reikalavimai ES SF finansuojamiems projektams • Projekto specifikaciją rengia komanda A • Projektą įgyvendina visiškai kita komanda B • Tikslas – atsižvelgti į užsakovo poreikius (o ne į vykdytojo B norus, galimybes ar sugebėjimus) • Trūkumas – dvi atskiros komandos turi išsamiai susipažinti su projektu Projekto charakteristikų analizė