Vietos bendruomenė po 2000 m.: faktai, procesai, vertybės

1. Vietos bendruomenė po 2000 m.: faktai, procesai, vertybės Doc. dr. S. Nefas Mykolo Romerio Universitetas A. Kučikas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2. Kodėl po 2000 metų?

3. Apie ką kalbėsime?

4. Vietos bendruomenė - žmonės gyvenantys apibrėžtoje teritorijoje, kurioje juos sieja socialiniai tarpusavio ryšiai ir organizacijų infrastruktūra, o taip pat bendri interesai ir vidinis jausmas, jog jie priklauso tai pačiai žmonių grupei. Šriftai Funkcionali vietos bendruomenė - grupė žmonių, gyvenančių apibrėžtoje teritorijoje ir atliekančių tam tikrus veiksmus tos vietos labui, dėl ko atsiranda bendri interesai ir vidinis jausmas, jog jie priklauso tai pačiai žmonių grupei.

5. Bendruomeninė organizacija (BO)– nevyriausybinė organizacija, kurios steigėjai ir nariai yra vietos bendruomenės gyventojai, ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Bendruomenės centras (BC) – bendruomeninė (nevyriausybinė) daugiafunkcinė organizacija kartu su kitomis vietinėmis (vietos bendruomenėje veikiančiomis) organizacijomis ir gyventojų grupėmis telkianti nereikiaveikianti vietos bendruomenės gyventojų bendriesiems interesams ir tikslams įgyvendinti.

6. Kodėl kalbame apie vietos bendruomenes? Demokratijos pagrindas; Pilietinės visuomenės ląstelė; Subsidiarumo principo įgyvendinimo sąlyga; Individo tapatybės apsauga globalioje visuomenėje; Individo savirealizacija ir pripažinimas.

7. Faktai, rodantys vietos bendruomenių svarbą :

8. NACIONALINIAI PROJEKTAI 1998–2007 m . Baltijos Amerikos Partnerystės Programos (BAPP) 2003 m. „Skaitmeninių bendruomenių link“ Atviros Lietuvos fondas 2004–2006 m. ir 2007 – 2013 m. „Leader“, Žemės ūkio ministerija 2006–2008 m. Vilniaus universitetas. „Vilniaus universiteto nuosekliųjų studijų sistemos pritaikymas ir išplėtimas kaimo plėtros specialistų rengimui“ 2011–2012 m. – SADM Bendruomenių socialinės plėtros programa - 1,6 mln. Lt 2012 m. - SADM Vietos bendruomenių savivaldos programa - 8 mln.

9. REGIONINIAI PROJEKTAI 2000 – 2003 m. britų vyriausybės finansuota „Kaimo bendruomenių partnerystės programa Šalčininkuose, Ukmergėje ir Šalčininkuose“ 2002 – 2003 m. ES projektas „Vietos bendruomenių telkimas atominės elektrinės regione (FERILIT)

10. MOKSLINIAI TYRIMAI 2004 m. Socialinė ekonomika: vietos bendruomenės poreikiai ir galimybės.Socialinės ekonomikos institutas 2005 m. Lietuvos kaimiškųjų bendruomenių organizacijų efektyvumas, Vilniaus universiteto Socialinių studijų centras. 2005 m. Gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų veiklos analizė. Lietuvos Respublikos vyriausybė. 2007 m. Funkcionalią vietos bendruomenę telkiantys faktoriai ir veiksmai. Mykolo Romerio universitetas. 2007 m. Kaimo bendruomeninių organizacijų narių konsultavimo ir mokymo kokybė ir mokymų poreikis 2007-2013 metais. A.Stulginskio universitetas. 2008 m. Nuostatų kaita kaimo bendruomenių veikloje. Šiaulių universitetas. 2011 m.Nevyriausybinio sektoriaus institucinio tvarumo, savanorių įtraukimo, tarpusavio bendradarbiavimo, indėlio į šalies ūkio augimą ir galimybių plėtojimo tyrimo ataskaita. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2011 m. Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

11. Procesai, susiję su vietos bendruomenių politika SAVIVALDYBĖSE VYRIAUSYBĖJE VERSLE

12. Procesai savivaldybėse: PROJEKTAI FINANSAVIMAS

13. Bendruomeninių organizacijų tankumas savivaldybėse Šaltinis:LR statistikos departamento duomenys ir 2011 SADM atlikto tyrimosudaryta bendruomeninių organizacijų duomenų bazė

15. PROJEKTAI SAVIVALDYBĖSE Kaip atsakytumėte į klausimą: Kokie Jūsų manymu trys reikšmingiausi pastarųjų dešimties metų projektai, kurių įgyvendinimą organizavo savivaldybės politikai ar administracija, o į jų įgyvendinimą buvo įtraukti aktyvūs piliečiai/vietos bendruomenių atstovai? Kas organizatorius, o kas partneris?

16. Ministro Pirmininko tarnybos vykdyta apžvalga /atvejo metodas/: 1. Nakiškių krašto bendruomenė:,,Gyventojų užimtumo ir aktyvaus laisvalaikio organizavimas Nakiškių kaime" 2. Deglėnų krašto bendruomenė: ,,Išnykusių kaimų atminimo parko įkūrimas" 3. Grūžių krašto bendruomenė. ,,Grūžių kaimo jaunimo ir globos namų vaikų laisvalaikio užimtumas"

17. PASLAUGŲ PERDAVIMAS Kaip atsakytumėte į klausimą: Kokias funkcijas (paslaugas) Jūsų savivaldybė yra perdavusi bendruomeniniams centrams/ organizacijoms arba kitoms pilietinėms organizacijoms vykdyti?

18. Procesai Vyriausybėje: Nuostatos XV Vyriausybės programoje (viso – 27) Ministro Pirmininko globojamas nacionalinis bendruomenių konkursas „Tikime laisve“ (2010 ir 2011 m.) SADM iniciatyva 5 savivaldybėse pradėta socialinės piniginės paramos sistemos pertvarka

19. Procesai versle: Verslininkas savo vietos bendruomenėje: lyderis, filantropas; Verslas vietos bendruomenėje: pelno gavimas arba socialinė atsakomybė; Verslas bendruomenės terminą naudoja marketingui; Bendruomeninis verslas.

20. Norėtųsi, kad galvodami apie bendruomeninį verslą Lietuvoje rastume atsakymų, panašių į JAV teologo J. B. Cobbo ir ekonomisto H. E. Daly veikale „Dėl bendrojo gėrio: ekonomikos pertvarkymas bendruomenės, aplinkos ir darnios ateities labui" (1989, 1994).

21. Vietos bendruomenių funkcionalumui svarbios prielaidos

22. POŽIŪRIO IR NUOSTATŲ KAITA Pagrindiniai vietos bendruomenių veikėjai turi atpažinti, skatinti ir palaikyti vietos bendruomenėje kylančias ir jos gerovei skirtas iniciatyvas, padėti jas įgyvendinti Bendruomeninės organizacijos - svarbūs vietos bendruomenių veikėjai, turintys savo išskirtinę misiją

23. ESMINĖS SĄLYGOS VEIKLAI Bendruomeninės organizacijos turi turėti sąlygas, užtikrinančias: • nors minimalų, bet tęstinį ir planuojamą kasdienės veiklos finansavimą; • galimybę veikti patalpose, tinkamose vykdyti įvairiapusę (daugiafunkcinę) veiklą; • galimybę įgyti ir stiprinti kompetencijas (lyderystės ugdymas).

24. SĄLYGOS PLĖTRAI Bendruomeninės organizacijos – vietos bendruomenei reikalingų paslaugų teikėjos (paslaugų prieinamumas ir efektyvumas, bendruomeninių organizacijų finansinis stabilumas ir savarankiškumas) Vietos bendruomenės veikėjų bendradarbiavimas ir parterystė (efektyvesnis kompleksinių problemų sprendimas, didesnių resursų ir įsipareigojimų reikalaujančių projektų įgyvendinimas, geresnis vietos bendruomenės resursų planavimas ir panaudojamas)

25. STRATEGIJA „LIETUVA 2030“ Sumani visuomenė Sumani visuomenė – laiminga visuomenė, kuri yra kiekvieno piliečio idėjoms, naujovėms ir iššūkiams atvira, solidari, savivaldi ir politiškai brandi

26. NACIONALINĖ PAŽANGOS PROGRAMA Pokyčių kryptis Sumani visuomenė Prioritetas Veikli ir solidari visuomenė

28. Uždavinys (1)Gerinti sąlygas bendruomenių veiklai Investavimo kryptys sukurti sąlygas ir palaikyti mechanizmus, skatinančius bendruomeninių organizacijų plėtrą (teisinės sąlygos, geroji patirtis, mentorystė, finansavimas ir kt.); gerinti sąlygas bendruomenių iniciatyvoms ir dalyvavimui sprendžiant vietos lygmens reikalus; remti bendruomenių iniciatyvas, skirtas vietos plėtros strategijoms įgyvendinti, vietos socialinių, ekonominių ar kultūrinių problemų sprendimui; teikti paramą bendruomenėms, užtikrinančioms veiksmingą pagalbą socialiai pažeidžiamoms grupėms bei jų įtraukimą į bendruomenės gyvenimą; įtraukti vietos bendruomenes ir privačių kultūros paveldo objektų savininkus prižiūrėti, tvarkyti ir efektyviai pritaikyti kultūros paveldo objektus kultūrinėms ir socialinėms reikmėms; remti mažąsias iniciatyvas – nedidelės apimties projektus, skirtus bendruomeninei lyderystei ugdyti; remti visuomeninių organizacijų iniciatyvas ir bendradarbiavimą su kultūros įstaigomis.

29. Uždavinys (2)Stiprinti NVO sektoriaus vaidmenį Investavimo kryptys gerinti NVO galimybes dalyvauti viešojoje politikoje (išorinė aplinka, dalyvavimas tarptautiniame lygmenyje, gebėjimai, veiklos finansavimas); gerinti sąlygas NVO teikti viešąsias paslaugas ir vykdyti prevencines veiklas (teisinis reguliavimas, kompetencijos, finansavimas); stiprinti NVO institucinius gebėjimus ir savireguliaciją; plėtoti bendruomeninei ir NVO veiklai tinkamą infrastruktūrą; skatinti ir plėtoti NVO kuriamas socialines inovacijas (socialinis verslumas, socialiniai klasteriai).

30. Uždavinys (3)Plėtoti savanorišką veiklą ir ugdyti visuomenės socialinę atsakomybę Investavimo kryptys ugdyti visuomenės teigiamas nuostatas apie socialinę atsakomybę; didinti savanoriškos veiklos žinomumą; sudaryti finansines ir organizacines sąlygas plėtoti savanorystę atskiruose viešosios politikos sektoriuose; plėtoti savanorišką veiklą regionuose; stiprinti savanorišką veiklą plėtojančių organizacijų bendradarbiavimą (geroji patirtis, naujos formos); kurti savanoriškos veiklos įgytos kvalifikacijos pripažinimo sistemą.