Akimis reikia rūpintis nuo mažens

1. Akimis reikia rūpintis nuo mažens SPECIALIOJI PEDAGOGĖ REGINA JURKŠTAITĖ, DIREKTORĖS PAVADUOTOJA UGDYMUI DALIA JANKEVIČIENĖ PANEVĖŽIO REGOS CENTRAS “LINELIS”

2. Vaikų akių ligos dažniausiai būna: • įgimtos, paveldimos: katarakta, mikroftalmas, glaukoma, nistagmas, žvairumas, regimojo nervo atrofija ir kt. ; • uždegiminės ligos: konjunktyvitas, keratitas; • refrakcijos ydos ir žvairumas: trumparegystė, toliaregystė, žvairumas; astigmatizmas ir kt.; • akių traumos, bei kiti veiksniai, lemiantys akių sveikatą.

3. Aplinkos veiksniai, lemiantys vaiko regėjimą • darbo vieta – tinkamas vaikui stalas; • sėdėjimo poza; • patalpos ir darbo vietos apšvietimas; • televizorius; • kompiuteris.

4. Regos mankštos pratimai • 1. Nepasukant galvos nukreipti žvilgsnį į dešinę. Po to nukreipti žvilgsnį į kairę. • 2. 3-5 sek. stipriai užsimerkti, po to 3-5 sek. pabūti atsimerkus. Kartoti 6-8 kartus. • 3. 1-2 min. labai greitai mirksėti. • 4. Iškelkite rodomąjį pirštą tiesiai prieš nosį ir nukreipti žvilgsnį į jį. Po to nukreipti žvilgsnį į tolį. Kartoti 5-8 k. • 5. Suraukti kaktą, žiūrėti piktai. Po to užmerkti akis ir atsipalaiduoti. • 6. Iš dešinės į kairę pusę lėtai sukti akis ratu, po to - iš kairės į dešinę. Užsimerkti. • 7. Užmerkus akis, vokus masažuoti apvaliais judesiais 1 min. • 8. Pratimas su žymele ant stiklo. Vaikui atsistoti 30-35 cm. atstumu nuo lango, ant kurio vaiko akių lygyje užklijuota 3-5 m.m. dydžio žymelė. Žiūrėti tai į žymelę, tai į pasirinktą toli esantį objektą. Pratimą kartoti 2 k./d.

5. Vaikai turi įsidėmėti ir atminti: • negalima žaisti su aštriais daiktais, bei įrankiais - tai darbo priemonė, o ne žaislai; • negalima žaisti su sprogstamomis, degiomis medžiagomis - galima sunkiai susižaloti ir apakti; • vengti situacijų pavojingų akims.

6. Integruotai ugdomiems vaikams reikalingos paslaugos: • specialistų pagalba ir konsultacijos; • pritaikyti ugdymo planai, programos, ugdymo metodai; • aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis; • aprūpinimas specialiosiomis mokymo priemonėmis; • ugdymosi aplinkos pritaikymas.

7. Mokytojai, ugdydami silpnaregį, susiduria su problemomis: • rašto vertinimas; • skaitymo tempas; • teksto ar kt. perkėlimas į sąsiuvinį; • individualių užduočių pateikimas.

8. Aklieji - asmenys, kurių regėjimas su korekcija geriau matančia akimi yra iki 4 procentų: • neregiai -kai žmogaus akis nereaguoja net į šviesą; • asmenys, kurie turi 1-4 procentų regėjimo likutį. Silpnaregiai - asmenys, kurių regėjimas yra 5-30 procentų: • asmenys, turintys stiprią silpnaregystę, kurių regėjimas yra 5–10 procentų; • asmenys, turintys vidutinę silpnaregystę, kurių regėjimas yra 10-30 procentų. Turinčiais sutrikusį regėjimą yra laikomi asmenys, kurie nemato visiškai gerai, tačiau kurių regėjimas yra ne mažiau nei 30 procentų.

9. Regėjimo sutrikimų sąlygojami vaiko vystymosi sutrikimai • sumažėjęs pažintinis aktyvumas bei nesusiformavusios reikiamos asmenybės savybės ; • pažeistos tokios psichinio ir fizinio lavėjimo sritys, kurias normaliai matantys vaikai perima natūraliai (pvz., orientacija erdvėje); • sutrikęs binokulinis matymas; • žaidybinės, mokomosios ir darbinės veiklos metodų ir būdų suvokimo sunkumai ir savitumai.

10. Vaikus pagal jų pasirengimą mokymuisi galima suskirstyti į tris grupes: • vaikai, kurie nėra reikiamai pasirengę būsimai mokomajai veiklai . Jiems stinga mokomosios veiklos motyvų, savarankiškumo įgūdžių, žemas valios susiformavimo lygis, yra nemažų pažintinės veiklos sutrikimų; • vaikai psichologiškai pasirengę mokymuisi. Jie domisi būsimąja mokomąja veikla, noriai bendrauja su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Tačiau pastebimas nemažas pažintinės veiklos procesų vystymosi atsilikimas, atsiradęs dėl nepakankamų mokėjimų ir įgūdžių, būtinų mokymuisi; • vaikai tinkamai pasirengę mokymuisi. Jų vystymosi nukrypimai neviršija individualių ir amžiaus ypatumų ribų. Tačiau šios grupės vaikai psichinės veiklos išsivystymo lygiu, mokėjimu praktiškai taikyti žinias, atsilieka.

11. Tiflopedagogo korekcinio darbo kryptys: • Pažintinės veiklos korekcija, remiantis polisensoriniu principu. • Vaizdinių korekcija. • Fizinių nukrypimų korekcija. • Erdvinės orientacijos ir mobilumo įgūdžių ugdymas. • Buitinių gebėjimų ugdymas. • Bendravimas su bendraamžiais.

12. Koreguojant vaizdinius svarbu: • visapusiškai taikyti regėjimą gerinančias priemones bei padidinti vaizdus; • naudinga remtis ne tik regėjimu, bet ir kitais pojūčiais; • ypač daug dėmesio kreipti į mažos apimties arba sunkiai aprėpiamus iš arti objektus; • skatinti silpnaregio pažintinį aktyvumą, apžiūrinėti iš arti; • mokyti atlikti visumos sintezę, apžiūrinėjant kiekvieną daiktą ar daikto dalis iš arti.

13. Vaikų, turinčių regos negalę, fizinio vystymosi sutrikimai: • laikysenos sutrikimai (įgimta ir įgyta skoliozė, ydingos laikysenos); • judėjimo aktyvumo sutrikimai; • judesių koordinacijos ir ritmo sutrikimai; • raumenų nervinio tonuso nepakankamumas.

14. Fizinio vystymosi korekcijos uždaviniai: • taisyklingos laikysenos mokymas; • raumenų sistemos (ypač liemens raumenų) stiprinimas, rankų raumenų jėgos lavinimas; • judesių koordinacijos taisymas; • kvėpavimo ir kraujotakos organų stiprinimas.

15. Orientavimosi erdvėje rūšys: • orientavimasis daikto paviršiuje; • orientavimasis patalpoje (uždaroje erdvėje); • orientavimasis didelėje (atviroje) erdvėje.

16. Mokymo priemonės turi padėti: • mokytojui - organizuoti ugdymo procesą; • mokiniui : - lavinti kognityvines funkcijas; - įgyti žinių; - plėsti adaptacinius gebėjimus ir socialinius įgūdžius.

17. Orientavimasis pagal klausą: • garso šaltinio ir jo reikšmės nustatymas; • orientavimasis pagal garso šaltinio kryptį; • mokymasis nustatyti atstumą iki garso šaltinio; • judančio garso šaltinio pobūdis kryptis.

18. Būtina vaikus su regos negale išmokyti: • Paprašyti pagalbos. • Naudotis priemonėmis. Vaikai turi ne tik žinoti, bet ir gebėti taikyti praktikoje. • Naudotis kompensacinėmis priemonėmis.

19. Specialiosios techninės priemonės: • priemonės, skirtos mokyti skaityti ir rašyti Brailio raštu; • silpnaregiams - tekstai padidintais rašmenimis; • vaizdą didinančios optinės priemonės; • priemonės orientavimosi erdvėje ir mobilumo mokymui(pvz.:Baltoji lazdelė); • priemonės kasdienio gyvenimo įgūdžių ir savarankiškumo ugdymui (pvz.: akliesiems pritaikyta buitinė įranga); • rašytiniai tekstai pateikti garsiniu formatu ar garso įrašų pavidalu; • priemonės vaizdinių formavimui(pvz.: specialūs muliažai, maketai, reljefiniai piešiniai, kt.); • kompiuterinio raštingumo įgūdžių ugdymo programos; • laisvalaikio organizavimo priemonės(pvz.: sporto priemonės, muzikiniai įrašai, įgarsinta grožinė literatūra, kt.).

20. Dėkojame už dėmesį ! ! !