4 tema KULTŪROS RAIDA paskaita skirta KIN-4 studentams 309 auditorija 2012 09 17

1. 4 tema KULTŪROS RAIDA paskaita skirta KIN-4 studentams309 auditorija 2012 09 17 Lektorius Saulius Kavaliauskas LKKA, Sporto 6, Kaunas LT-44221SPORTO VADYBOS, EKONOMIKOS IR SOCUIOLOGIJOS KATEDRA 308 (c.r.) kab.tel. 8-37 30 26 57 (d) mobilus +370 682 56 270 e-mail : s.kavaliauskas@lkka.lt. Paskaitos yra interneto svetainėse http://www.sportofeja.lt/ ir http://www.lkka.lt/PSK

2. 4 tema KULTŪROS RAIDA Paskaitos planas • Kultūros sąvoka. • Kultūros atsiradimas ir pagrindiniai žmonių kultūros raidos etapai. • Kultūros struktūra. • Kultūros raida moderniaisiais laikais.

3. 4 tema KULTŪRA IR VISUOMENĖ • Literatūra • Matulionis A. (2002) Sociologija. Homo liber, Vilnius, p.p 61-85 • Sodeika T. (1995) Postmodernizmas ir šiuolaikinė vertybių krizė// Darbai ir dienos// 1995.1(10), 9-17 psl. • Harris, M. (1998) Kultūros esmė// Kultūrinė antropologija// Tvermė, Kaunas, 1998, pp.6-19. • Tereškinas A. (2001) Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje. Baltos lankas, Vilnius, p.p.9-21. • Donskis L. (1994) Moderniosios sąmonės konfiguracijos. Kultūra tarp mito ir diskurso.. Baltos lankas, Vilnius, p.p. 36-50. • Tomlinson J. (2002) Globalizacija ir kultūra. Mintis, Vilnius. p.p.11-37; • http://www.eurozine.com/journals/kulturos.html ; • http://www.tekstai.lt/metai/200704/turinys.htm

4. 4 tema KULTŪRA IR VISUOMENĖ • Literatūra • Ramanauskaitė E. (1995), Slengo kultūra //"Darbai ir dienos//, VDU leidykla, Kaunas p.p. 227-271) • http://kablys.hardcore.lt/naujienos.htm (lankyta 2006 04 02); • Ramanauskaitė E. Subkultūra: fenomenas ir modernumas (2004) VDU, Kaunas • http://lt.wikipedia.org/wiki/Kult%C5%ABrin%C4%97_antropologija

5. KULTŪROS RAIDA MODERNIAISIAIS LAIKAIS • Tradicinė kultūra; • Modernioji kultūra; • Postmodernioji kultūra; • Multimedia kultūra.

6. Moderniojo pasaulio visuomenės pagal A. Giddens’ą (2005)

7. Moderniojo pasaulio visuomenės pagal A. Giddens’ą (2005) Užpildykite požymių skiltis ir atsiuskite kaip atskirą lentelę iki kitos paskaitos adresu s.kavaliauskas@lkka.lt

8. Tradicinei kultūrai būdinga: Tvirtas šeimos, religijos ir valstybės ryšys; Visuomenės centre - tradicijomis ir griežtomis normomis grindžiamos bendruomenės Sukaupta patirtis perduodama iš kartos į kartą Visuomenės sluoksniai grindžiami griežta hierarchija ir įgimtomis socialinėmis padėtimis (statusais), kurie perduodami palikuoniams; Gamyboje – natūrinis ūkis. Tradicinė kultūra (XIX a. Pabaiga- XX a. Pradžia)

9. Taip Vytautas Kavolis apibrėžia perėjimą iš tradicinės į moderniąją kultūra Lietuva “Kultūrinės modernizacijos pradžią galima laikyti laikotarpį, kuriame (a) išryškėja aiški “naujo kelio” programa ir (b) kultūroje vyksta kitimai racionalizacijos, universalėjimo, individualėjimo, istoriškumo (supratimo, kad žmonės patys kuria savo gyvenimo būdą) ir humanizacijos (visko vertinimo pagal tai, ar žmogui padeda, ar sunkina gyventi”. (V. Kavolis, 1994). Tradicinė kultūra (XIX a. Pabaiga- XX a. Pradžia)

10. Moderniajai kultūrai būdinga: Griaunamas šeimos, valstybės ir religijos ryšys ir tarpusavio priklausomybė; Visuomenės centre atsiranda biurokratinės organizacijos; Visuomenės sluoksniai grindžiami įgimtomis padėtimis (rasė, lytis, religinė priklausomybe), bet vis didesnę reikšmę įgyja įgyjamos padėtys (išsilavinimas, biznis, profesinė karjera); Gamyboje vyrauja konvejeris, automatizacija, mokslinis darbo organizavimas. Modernioji kultūra (XX a. 3-6 dešimtmečiai)

11. Postmodernioji kultūra (XX a. 7-9 dešimtmečiai) Postmoderniojoje kultūroje išryškėja pažangos, paremtos gamybos ir žmonių manipuliavimo technologijomis ir atžangos priešpriešos • Moderniosios kultūros tąsa • Asmenybės (ir kultūros) centralizacija; • Formalizmas (kalboje, vertinimo standartuose); • Vartotojiška orientacija, produktų ir paslaugų perteklius; • Žinių, moralės, emocijų suprocedūrinimas (bandymas aiškinti moksliškai); • Globalizacija ir integracija. Moderniosios kultūros kritika Asmenybės (ir kultūros) decentralizacija; Valstybės, religijos, šeimos, švietimo sistemos krizė; Atsisakymas vartotojiškos orientacijos, siekimas individualumo ir originalumo; Neformalūs jaunimo judėjimai, religinės sektos, antiglobalizmo, pacifistų, ekologiniai judėjimai; Pirmykštiškumo atgaivinimas, žinių, moralės, emocijų suefemerinimmas (moksliškumo neigimas).

12. ŠVIETIMO GAIRĖSSveikatos politika • Švietimo ir sveikatos politikos sąveikos uždavinys – sustiprinti bendrąjį visuomenės sveikatingumą. • To siekiant reikia: • - visose švietimo grandyse ugdyti nuostatą, kad sveikata yra brangintina gyvenimo vertybė, kad žmogus už sveiką gyvenseną yra pats asmeniškai atsakingas; • - užtikrinti visapusišką profilaktinę visų vaikų ir jaunuolių sveikatos priežiūrą mokyklose arba pirminės sveikatos priežiūros institucijose; • - suteikti sveikos gyvensenos ir lytinės sveikatos pagrindus visiems bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams, tokiam darbui kryptingai rengiant mokytojus, nuosekliai kuriant visuotinį „sveikų ir saugių mokyklų“ tinklą; • -

13. - sukurti veiksmingą tarpžinybinę narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos sistemą; • - visose mokyklose įgyvendinti ilgalaikes narkomanijos ir savižudybių prevencijos, psichinės sveikatos tausojimo ir stiprinimo programas; • - remiantis žiniasklaida bei kitomis informalaus ir neformalaus švietimo priemonėmis išplėtoti visuotinio suaugusiųjų sveikatingumo ugdymo sistemą; • - išplėtoti neformalias vaikų ir suaugusiųjų kūno kultūros bei sporto, aktyvaus laisvalaikio formas, • tam maksimaliai panaudojant mokyklų sporto sales ir aikštynus; • - išplėtoti sisteminius visuomenės, sykiu vaikų ir jaunimo, sveikatos mokslinius tyrimus, jais remiantis kurti ir įgyvendinti konkrečias visuomenės sveikatos politikos programas.

14. RECOMMENDATIONS FOR SCHOOL AND COMMUNITY PROGRAMS PROMOTING PHYSICAL ACTIVITY AMONG YOUNG PEOPLE • Listed below are 10 broad recommendations for school and community programs to promote physical activity among young people. Following this list, each recommendation is described in detail. • 1. Policy: Establish policies that promote enjoyable, lifelong physical activity among young people. • 2. Environment: Provide physical and social environments that encourage and enable safe and enjoyable physical activity. • 3. Physical education: Implement physical education curricula and instruction that emphasize enjoyable participation in physical activity and that help students develop the knowledge, attitudes, motor skills, behavioral skills, and confidence needed to adopt and maintain physically active lifestyles. • 4. Health education: Implement health education curricula and instruction that help students develop the knowledge, attitudes, behavioral skills, and confidence needed to adopt and maintain physically active lifestyles.

15. Extracurricular activities: Provide extracurricular physical activity programs that meet the needs and interests of all students. • Parental involvement: Include parents and guardians in physical activity instruction and in extracurricular and community physical activity programs, and encourage them to support their children's participation in enjoyable physical activities. • Personnel training: Provide training for education, coaching, recreation, health-care, and other school and community personnel that imparts the knowledge and skills needed to effectively promote enjoyable, lifelong physical activity among young people. • Health services: Assess physical activity patterns among young people, counsel them about physical activity, refer them to appropriate programs, and advocate for physical activity instruction and programs for young people. • Community programs: Provide a range of developmentally appropriate community sports and recreation programs that are attractive to all young people. • Evaluation: Regularly evaluate school and community physical activity instruction, programs, and facilities.

16. Antimodernizmo pavyzdžiai ATARI TEENAGE RIOT yra tam, kad sugriautų tą apsimestinę žiniasklaidos ir šou biznio stumiamą harmoniją. Ši sistema kuria rasizmą. Valdžiai ji yra labai naudinga, ją lengva parduoti, net muzikos scena yra tos "harmonijos" persmelkta. ATARI TEENAGE RIOT yra mūsų atsakas į šią situaciją. Kovok prieš sistemą, valdžią ir vieną dieną rasizmas bus įveiktas.. Mes sakome: Nebalsuok. Pradėk maištus. Degink policijos mašinas. Gerbk mergaites ir teroristus. Daužyk televizorius. Sugriauk visus kalėjimus. Seksas, graffiti, narkotikai ir Foucault. Atgyk.. Ko dar lauki. Tai užims tik kelias sekundes. PAVARYK. Pakeiskime pasaulį . Ištrink save. Ištrink save reiškia - ištrink oficialią informaciją apie save. Tapk nelegalu. Dabar aš nebesu jokios šalies gyventojas, tai manęs ir nepagauna policija. Valdžia ir policija, kuo toliau tuo daugiau technologijos naudos žmonių kontrolei, ir kartais, kaip Singapūre jie to net ir neslepia. Bet, kita vertus "ištrink save" tai ir ženklas priešams, kurie turi mirti.. aš jų visai negerbiu. http://www.ore.lt/atr/atr03.html

17. Multimedia kultūra (XX a. paskutinis dešimtmetis-XXI amžiaus pradžia) • Visuomenės centre – multimedia (žiniasklaida). Periodo startas - masinis interneto vartotojų sluoksnio atsiradimas. • Diskursas (diskusijos) apie šeimos, valstybės ir religijos bei kitų institucijų ryšius ir tarpusavio priklausomybę, formuojasi nauji, savanoriškumu pagrįsti socialiniai ryšiai. Diskursas iš natūralios aplinkos perkeliamas į žiniasklaidą. Diskusijose dalyvauja įvairūs visuomenės sluoksniai • Visuomenės sluoksniai grindžiami įgytomis padėtimis, (išsilavinimas, biznis, visuomeninės organizacijos, sportas, masinė kultūra). • Vyrauja kompiuterinėmis technologijomis grindžiama prekių ir paslaugų gamyba.

18. Multimedia kultūros ypatumai. Bendruomenių rūšys • Bendruomenės labai įvairios. Pagrindinės jų grupės: • Virtualios bendruomenės . Įvairios pokalbių, internetinių žaidimų, pomėgių svetainės, kurių nariai tiesiogiai vieni kitų nepažįsta, prisidengia nick’ais); • Lokalinės paslaugų vartotojų bendruomenės. Tiesioginis kontaktas tarp individų nedidelis, juos vienija lokalinė priklausomybė (gyvenamoji, mokymosi, poilsio leidimo vieta); • Interlokalinės paslaugų vartotojų bendruomenės. Šias bendruomenes vienija tų pačių paslaugų vartojimo pobūdis. (Krepšinio, futbolo aistruoliai, muzikos pakraipų vartotojai);

19. Multimedia kultūros ypatumai. Bendruomenių rūšys • Elitinės bendruomenės. Bendruomenės nariai stengiasi atsiriboti nuo masinių vartotojų. Medžiotojo, būriavimo, golfo, teniso klubai; • Tradicinių vertybių sergėtojų bendruomenės. Folkloro, antiglobalizmo, žaliųjų sąjūdžiai; • Tradicinių vertybių griovėjų bendruomenės. Feministiniai, kosmopolitiniai, antireliginiai arba naujųjų religijų sąjūdžiai.

20. Postpostmodernizmo bruožai Postmodernism, characteristics of: 1) Mediatization: media messages only speak about signs, not about what they mean. - 2) Hyperreality (Baudrillard's term) Gyvenimas perkeliamas į hyperrealią erdvę. 3) Textualization. 4) Style over substance. 5) Irony. 6) Pastiche. Malonumų vaikymasis 7) McLuhan's "Global village", combining and merging cultures. 8) Depthlessness. – Seklumas, paviršutiniškumas 9) Confusion of time and space. ** There are still elements of modernism in certain fields but superimposed on that is an element of postmodernism. Various countries & cultural fields (eg art, architecture, music) develop at different speeds.** Šaltinis: http://carmen.artsci.washington.edu/panop/subject_P.htm#POSTMODERNISM

21. Taigi kultūras galima analizuoti pagal kelis struktūrinius modelius. Labai sunku išskirti pagrindinius kultūros konceptus, kita vertus, kultūros labai skiriasi savo simboliais, vertybėmis ir normomis. Visą laiką keliamas klausimas, kas kultūrose yra panašu ir kas jas skiria. Pastaruoju metu labai populiaru analizuoti simbolius (tiek kalbinius, tiek vaizdinius), ne mažesnis dėmesys skiriamas atskirose kultūrose vyraujančių vertybių ir normų, jų pokyčių analizei. Kiekvieną dieną mes praktiškai sprendžiame šias problemas – atpažįstame kultūroje egzistuojančius simbolius, savo veiklą jais grindžiame, deriname prie vertybių ir normų. Kultūrų analizė

22. Kultūros difuzija ir kultūros evoliucija • Etnologai ypač domėjosi, kodėl skirtingose pasaulio vietose gyvenantys žmonės turi panašius tikėjimus ir religines praktikas. Šiuo klausimu XIX a. etnologai pasidalino į dvi mokyklas. Pasak vienos iš jų šalininkų, pvz., Grafton Elliot Smith, skirtingos grupės panašių bruožų išmoko viena iš kitos, nors nebūtinai tiesiogiai, kultūriniai bruožai plito iš vienos vietos į kitą („kultūrinė difuzija“). Kiti etnologai teigė, kad skirtingos grupės galėjo panašius tikėjimus ir religines praktikas sukurti savarankiškai. Dalis tų, kurie teigė, jog panašūs kultūriniai bruožai sukuriami savarankiškai, pvz., Lewis Henry Morgan, darė prielaidą, kad panašumai reiškia, jog skirtingos grupės praėjo tas pačias kultūrinės evoliucijos pakopas.

23. Kultūros difuzija ir kultūros evoliucija • XX a. antropologai atmeta idėją, kad visos žmonių visuomenės turi praeiti tas pačias pakopas ta pačia tvarka. Dalis XX a. etnologų, pvz., Julian Steward, teigė, kad kultūriniai panašumai atspindi panašius prisitaikymo prie panašios aplinkos mechanizmus (kultūrinė evoliucija). Kiti, pvz., Claude Lévi-Strauss, teigė, kad panašūs vystymosi keliai atspindi fundamentalius žmogaus mąstymo struktūros panašumus (žr. struktūralizmas). • XX a. daugelis kultūros antropologų ėmėsi etnografijos, t.y., antropologai patys gyveno kitoje visuomenėje pakankamai ilgą laiką, kartu stebėdami ir dalyvaudami tam tikros grupės socialiniame ir kultūriniame gyvenime. Šį metodą sukūrė Bronislaw Malinowski (kuris tyrimus vykdė Trobriando salose ir dėstė Anglijoje), o išpopuliarino Franz Boas (tyrimus vykdęs Bafino saloje ir dėstęs JAV).

24. Kultūros difuzija ir kultūros evoliucija • Nors XIX a. etnologai manė, kad „kultūrinės difuzijos“ ir „savarankiško sukūrimo“ teorijos yra nesuderinamos, daugelis etnografų greitai priėjo sutarimo, kad vyksta abu procesai, ir abu jie prisideda prie tarpkultūrinių panašumų. Tačiau etnografai taip pat pastebėjo, kad daugelis šių panašumų yra menami, dirbtini, o kultūriniai bruožai sklindantys difuziškai dažnai pakeičia savo prasmę ir funkcijas pereidami iš vienos visuomenės į kitą. Atitinkamai šie antropologai mažiau domėjosi kultūrų lyginimais, apibendrinimais apie žmogaus prigimtį ar universalių kultūrų vystymosi dėsnių kūrimu, o stengėsi suprasti atskiras kultūras. Šie etnografai ir jų pasekėjai iškėlė „kultūrinio reliatyvizmo“ idėją, požiūrį, kad kito asmens pažiūras ir elgesį galima suprasti tik kultūros, kurioje jis gyvena, kontekste • http://lt.wikipedia.org/wiki/Kult%C5%ABrin%C4%97_antropologija

25. Evoliucija Socialinis mokymasis (socializacija) Tradicijos, papročiai Kalba Folkloras Apranga Elgesio būdai Elgesio normos Kultūriniai pertrūkiai Gamtos katastrofos Epidemijos Užkariavimai ir revoliucijos Kultūrų ir civilizacijų išnykimas bei atsiradimas Kalbų išnykimas Kalbų atsiradimas Technologijų atsiradimas KULTŪRŲ KINTAMUMAS DIFUZIJA- AKULTŪRACIJA Kultūriniai mainai Žiniasklaida Mokslas ir švietimas Mokslo pasiekimai švietimo sistemos Sportas Mada Masinė kultūra Religija Priežastys Pavyzdžiai

26. Evoliucija Vaikų ir paauglių folkloriniai žaidimai Sporto šakos (Lietuvoje – Lietuviškas ritinys, Baskų krašte - Pelote) Kultūriniai pertrūkiai Pasikeitus kultūrinei situacijai išnykęs riterių ugdymas, Lietuva nebeatstovauja Sovietų Sąjungos, išnykęs PDG kompleksas KULTŪRŲ KINTAMUMAS DIFUZIJA- AKULTŪRACIJA Kitose kultūrose atsiradę žaidimai; Kitose šalyse atsiradę sporto šakos (Futbolas, krepšinis, ledo ritulys ir kt). Su sportu susiję pavyzdžiai

27. Kultūrų kintamumas pagal M. Haris (1998). Inkultūracija • Tai yra iš dalies sąmoninga, iš dalies nesąmoninga mokymo patirtis, kuria senesnioji karta kviečia, skatina ir verčia jaunesniąją kartą perimti tradicinius mąstymo ir elgesio būdus. • Ji remiasi nukreipimu, kurį vyresnioji karta vykdo, taikydama vaikų skatinimo ar baudimo priemones.

28. Kultūrų kintamumas pagal M. Haris (1998). Difuzija • Antropologai difuziją apibrėžia kaip kultūros bruožų perdavimą iš vienos kultūros ir visuomenės į kitą. • Kuo artimesnės dvi visuomenės tuo panašesnės jų kultūros. • Reikia nepamiršti, kad geografiškai artimos visuomenės, matyt, gyvena panašioje aplinkoje, todėl panašumus tarp jų gali lemti panašių aplinkos sąlygų poveikis.

29. Kultūrų kintamumas pagal M. Haris (1998). Difuzija • Priešinimasis difuzijai yra toks pat būdingas kaip ir pasidavimas. • Difuzija negali paaiškinti daugelio tokių reikšmingų dalykų, kai tautos, niekada neturėjusios jokių santykių, išrado panašius įrankius ir techniką ir išplėtojo nepaprastai panašią santuoką ir religinius tikėjimus • Vienos kultūros artimumas kitai dažnai veikia kitimo tempą ir kryptį ir formuoja specifines sociokultūrinio gyvenimo detales.

30. KULTŪRŲ KINTAMUMAS Pastaruoju metu kultūros kinta labai sparčiai. Tokį kaitos pobūdį, visų pirma, sukelia intensyvūs tarpkultūriniai mainai. Žmonės keliauja, dėka informacinių technologijų bendrauja su įvairiausių kultūrų atstovais. tačiau labai abejotina tai, kad susiformuos vieninga pasaulinė kultūra, kaip, beje, ir kalba ar pinigai.

31. Socialinės kaitos priežastys Pagal A. Giddens (2005) • Fizinės aplinkos pokyčiai (klimato atšilimas, gamtos užterštumas); • Politinių organizacijų pokyčiai (šaltasis, karas, trečiojo pasaulio šalys, NATO ir ES plėtra, terorizmas); • Kultūros pokyčiai (komunikacijos pokyčiai, lyderių vaidmuo); • Ekonominės įtakos pokyčiai (priklausomybė nuo žaliavų šaltinių, elektroninė bankininkystė)

32. Kultūrinis reliatyvizmas • Vieniems antropologams kultūrinis reliatyvizmas reiškia neskelbti nuosprendžio kitų tautų kultūrų moralinei vertybei, atsisakyti bet kokių absoliučių, universalių moralės normų ir nevertinti kultūrinių tikėjimų ir papročių kaip gerų ar netikusių. • Kiti atidėlios bet kokius moralinius teismus tol, kol neištirs, kokį mato pasaulį skirtingų kultūrų žmonės.

33. KULTŪRŲ SKIRTUMAI Vidinė kultūrų diferenciacija. Subkultūros. Tai apibrėžtas gyvenimo būdas, turįs daug bendro su dominuojančia kultūra, tačiau turįs apibrėžtų skirtumų. Joje yra dominuojančių kultūros vertybių, bet yra ir savų vertybių bei papročių, turinčių lemiamos įtakos jų narių gyvenimui ir lemiančių jų skirtingumą.

34. ETNOCENTRIZMAS Socialinė teorija (os) grindžianti tokią vertybių sistemą, kuri menkina kitas kultūras ir skatina kitų kultūrų atstovų diskriminaciją. Remiasi stereotipais - supaprastintomis kategoriškomis prielaidomis. Prie etnocentristinių teorijų galima priskirti rasizmą, nacizmą, seksizmą. Klausimas diskusijai: KUO MOTERYS PRANAŠESNĖS UŽ VYRUS?

35. Etnocentrizmas • Tai tikėjimas, kad savi elgesio modeliai visada esą normalūs, neutralūs, geri puikūs ir reikšmingi, o svetimi, kadangi yra kitokie, esą laukiniai, nežmoniški, bjaurūs ir iracionalūs. • Pripažinus etnocentristinį klydimą, atsiranda pakantumas ir smalsumas kultūrų skirtumams.

36. Lauko tyrimai ir kultūros psichiniai bei elgesio aspektai Kultūriniai antropologai kultūros modeliams tirti taiko įvairiausius metodus. Tai ir apžvalginiai klausimynai, gyvenimo istorijos, genealogijos, oficialūs ir garso įrašinėjimas bei rašymas. O oficialiausias antropologinis metodas yra dalyvaujamasis stebėjimas.

37. Eminiai ir etiniai kultūros tyrimo aspektai Eminių aprašymų ir analizės adekvatumo testas skirtas nustatyti, ar jie atitinka čiabuvių pasaulėvaizdį, priimamą kaip prasmingą ir tinkamą. Etinių paaiškinimų adekvatumo testas yra galimybė suformuluoti mokslines teorijas apie sociokultūrinių skirtumų ir panašumų priežastis.

38. KULTŪRŲ SKIRTUMAI Subkultūrų rūšys. • Profesinės (tolimųjų reisų vairuotojai, mokslininkai, sportininkai, menininkai). • Etninės (spalvotojų, tautinių mažumų), • Religinės (karaimai, krišnaitai, žydai). • Deviantinės (subkultūros, kurių nariai pažeidžia visuotinai priimtas kultūros normas) (narkomanai, prostitutės, pankai, satanistai).

39. Jaunimo subkultūrosE. Ramanauskaitė, 2004 Simbolinis pasaulis, atsiskleidžiantis meniniuose pasakojimuose, legendose ir mituose, yra sudėtinė šiuolaikinio žmogaus estetinės sąmonės dalis. Tai ypač būdinga mitinės orientacijos jaunimo grupėms, kurios per įvairias mitologemas mėgina atrasti sau tiesą, teigiančią arba neigiančią žemiškąjį gyvenimą. .

40. Įvadas Jaunimo subkultūros Estetinė individo saviraiška - vienas įdomiausių šiuolaikinės kultūros reiškinių. Pogrindžio kultūra arba underground’as – taip simboliškai įvardijama tam tikro žmonių rato, siekiančio sukurti savo kultūrinį pasaulį, kūrybinė veikla. Jo ištakos – amerikietiškoji realybė. • Jaunimo pogrindžio kultūros samprata, jo kryptys bei muzikos stiliai į Lietuvą atėjo iš Vakarų kultūros, todėl jų pavadinimai išliko: underground’as, skinhead’ai ir pan. • Jaunimo spaudiniuose keičiama lietuvių kalbos rašyba: “lauxiu”, “wejdas” ir kt.

41. Jaunimo slengas • Bajevykas (rus.) – veiksmo filmas. • Babkės (rus.) – pinigai. • Bajeris (vok.) – pokštas. Ant bajerio – 1) juokais. 2) nesistengiant. • Bankė – 1) smūgis. 2) įvartis. 3) skardinė. • Baranka – vairas. • Blet (rus. prostitutė) – šnekamojoje kalboje vartojama ne tiesiogine reikšme, o kaip įterpinys, skirtas papildyti kalbos pauzes arba išreikšti neigiamus jausmus. • Blin (rus. blynas) – nekaltas pakaitalas rusiškam keiksmažodžiui. Dažniausiai vartojama kuo nors nusivylus. • Davai (rus.) – 1) tegul, tegu. 2) gerai. 3) na. • Hardas (komp.) – kietasis diskas. • Harliakas – motociklas Harley Davidson. • Helikopteris (angl.) – malūnsparnis. • Hepiendas (angl.) – laiminga pabaiga. • Homikas – gėjus (homoseksualus vyras) . • HP (komp.) – asmeninis tinklapis (trumpinys nuo HomePage). • Imeilas (komp.) – elektroninis paštas. • Imidžas (angl.) – įvaizdis • Pravalas (rus.) – žlugęs reikalas. http://www.maf.vu.lt/~paku3013/slengas.txt

42. Subkultūra Jaunimo subkultūros • Virtualios tikrovės ir šiuolaikinėje kultūroje egzistuojančių subkultūrų sampratos paaiškina viena kitą. Subkultūros terminas – teorinis modelis, kuriuo siekiama pažymėti esminį kultūros kūrėjų grupės išskirtinumą iš aplinkos: pasaulėžiūros, vertybių, gyvenimo stiliaus individualumą. • Pastaraisiais metais Vakarų Europoje plintančios jaunimo subkultūros formos yra savo epochos padariniai, veikiami jos kultūrinių refleksijų ir mintantys tos epochos dvasiniais resursais.

43. Jaunimo subkultūros Lietuvos pogrindyje dažniausiai minimi (pastebimi) skinai, fantastai, rokeriiai (baikeriai), roleriai, futbolo fanai. Ramanauskaitė atskirai išskyrė muzikinį pogrindį: metalistus, pankus, gotus, elektroniką, techno, kislotnikus, hardcore’ą. Underground’o samprata respondentams pirmiausia siejasi su grupės gyvenimu, o pogrindžio kultūros veikla pirmiausia yra jų pačių veikla. Apie kitokių pogrindžio kultūros pakraipų judėjimus jie žino, tačiau vieni su kitais dažniausiai nebendrauja. Kitokia yra muzikiniam pogrindžiui priklausančių žmonių nuomonė: “Pati sąvoka underground’as visame pasaulyje suprantama tik muzikine prasme. Tai grupės, grojančios rūsiuose, garažuose ...” (“Moonlight”)

44. IŠORINIAI KULTŪRŲ SKIRTUMAI • Išorinė kultūrų diferenciacija • Materiali-dvasinė; • Rytų-Vakarų (Joga-sportas); • Miesto – kaimo (tradicijos – naujovės); • Vyrų – moterų (Patriarchatas – matriarchatas); • Jaunimo - vyresnio amžiaus žmonių (NML-Duokim garo); • Baltųjų – spalvotųjų (Baletas – Repas); • Elitinė – masinė (Golfas – Futbolas);

45. Rytų-Vakarų Sportas beveik 100 proc. laikomas Vakarų kultūros produktu. Ne vien, kad jo tėvynė laikoma Anglija, bet ir dėl to, kad sportas įsitvirtino tik tokiose šalyse, kurios perėmė vakarietišką visuomenės sanklodą bei pagrindines vertybes. Jei galime sakyti, kad Japonija ir Kinija ir sporto elito valstybės, tai Indija bei absoliuti dauguma musulmoniškų šalių neturi jokių pasiekimų tarptautinėje sporto arenoje

46. Rytų-Vakarų Lietuvos kūno kultūros ir sporto raidą taip pat formavo dviejų galingų kultūrų sandūros. Vakarietiškas sporto modelis atkeliavo per reemigrantus iš JAV. Taip atkeliavo krepšinis, beisbolas, ledo ritulys, tinklinis. Tačiau V. Dineika ne tik iš Rusijos (šiuo atveju rytuose) atvežė kelias sporto šakas, bet taip pat pagrindė šiuo metu labai populiarią sveikatingumo kūno kultūrą, kurią kultivuoja keliolika tūkstančių Lietuvos gyventojų. Jo pasiūlytos psichofizinės treniruotės grindžiamos tiek Jogos pratimais, tiek vakaruose savo laiku labai populiariomis autogeninemis treniruotėmis. Daugelis rytų kovos menų taip pat atkeliavo per Rusiją , o kai kurie net išlaiko savo nesportiškumą t.y. viešų varžybų ir rezultatų siekimo nepropagavimą.

47. Rytų-Vakarų Lietuvos turizmo raidą raidą taip pat formavo dviejų galingų kultūrų sandūros. tarpukario Lietuvoje formavosi atostogų poilsinis turizmas. taip suklestėjo Palanga ir Birštonas. Dalis aktyvių žmonių dalyvavo nuotykių turizme (M. Šalčius) Iš principo masinis turizmas atsirado tik po II pasaulinio karo. Čia didžiausia vaidmenį atliko profsąjungų organizacijos, kurios organizavo turizmą darbo žmonėms. Toks turizmas nešė didelį pelną Lietuvai, nes Lietuva buvo įdomi kaip vakarietiškos kultūros centras, kita vertus daug Lietuvos žmonių laisvai galėjo keliauti į Sibirą, Vidurinę Aziją, Ukrainą, Baltarusija, Rusiją (ypač Maskvą, Leningradą) Atkūrus nepriklausomybę susiformavo nauji turistiniai srautai, tiek atvykstančių, tiek išvykstančių žmonių.

48. Miesto - kaimo Kad sportas yra tipiškas miesto kultūros produktas jau buvo pasakyta, kalbant apie kultūros raidos etapus. L. Donskis teigia, kad šiuolaikinė kultūra tegali egzistuoti tik mieste. Kaimiškoji kultūra ilgą laiką sporto nepripažino kaip betikslio fizinių jėgų švaistymo. Sporto organizacijos gali veikti taip pat ten kur yra didelė žmonių koncentracija, kur veikia modernios transporto ir ryšių sistemos, todėl didžioji jų dalis savo veiklą būtent ir plėtoja miestuose.

49. Miesto - kaimo Tokia sportuojančiųjų ir sporto organizacijų struktūra gerai iliustruoja Lietuvos sporto „jaunumą” bei tolimesnės raidos kryptis: aukštos kokybės paslaugų koncentracija miestuose, sporto talentų (trenerių bei sportininkų) „nutekėjimą” į miestus. Tačiau galimos ir kitos tendencijos, susijusios su svarbiausiasis urbanizacijos procesais: sporto paslaugų „išvežimu“ už miesto savaitgaliais bei atostogų metu, paslaugų diferenciacija atskiruose didžiųjų miestų kvartaluose ar priemiesčiuose

50. Vyrų - moterų Feministiniai sąjūdžiai įtvirtino nuomonę, kad vyrų ir moterų kūno fiziologiniai skirtumai negali įtakoti veiklos pasirinkimo. Šiandien niekas nesistebi, kai moterys vairuoja automobilį, lėktuvą, dėvi kariūno uniformą, nors prieš 100-60 metų toks moterų elgesys buvo viešai smerkiamas. Sporto sfera čia ne išimtis. Moterys dalyvauja beveik visų sporto šakų varžybose. Jos imtiniauja, kelia svarmenys, boksuojasi, lenktyniauja automobiliais ar motociklais. Kiek šis procesas yra natūralus ir kiek jis yra dirbtinai skatinamas ir kaip jis gali būti skatinamas dirbtinai?