ELONA BERNIŪNIENĖ 2014-06-05 TAURAGNAI

1. Tema: Darbas tarpinstitucinėjekomandojePaprojektis: NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda [TILTAS] ELONA BERNIŪNIENĖ 2014-06-05 TAURAGNAI

2. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro duomenimis (2012 m.), šiuo metu Lietuvoje registruota per 1500 nevyriausybinių organizacijų, iš jų 418 organizacijų veikia nacionaliniu, 235 veikia tarptautiniu, o likusios nevyriausybinės organizacijos veikia regiono, rajono ar atskiro miesto lygmeniu.

3. Dažniausiai Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų veikla orientuota į socialinės apsaugos ir darbo, kultūros ir meno, mokslo ir švietimo sritis bei pilietinės visuomenės, demokratijos ir bendruomenių plėtrą.

4. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro (NISC) užsakytų 2010 m. ir 2012 m. tyrimų duomenimis, nevyriausybinių organizacijų veiklos vertinimas Lietuvoje beveik nepasikeitė.

5. Gyventojai veiklą vertina teigiamai ir mano, jog NVO vykdo visuomenei naudingą veiklą (2010 m. 62 %, o 2012 m. 65 %) ir atstovauja visuomenės interesams (2010 m. 56 %, o 2012 m. 54 %).

6. Daugiausiai respondentų prieštaravo teiginiui, jog NVO turi įtakos Vyriausybės priimamiems sprendimams (61%) ir įstatymų leidybai (60 %).

7. Tai dar kartą parodo, jog nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje suvokiamos kaip pasiūlos nevyriausybinės organizacijos, vykdančios naudingą visuomenei veiklą, bet negalinčios paveikti valstybės priimamų sprendimų.

8. Analizuojant nevyriausybinių organizacijų kaip tarpininkių ir skatintojų veiklą, būtina pabrėžti tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei komandinio darbo svarbą.

9. Nevyriausybinės organizacijos dažniausiai bendradarbiauja su vietos valdžia, tačiau neatkreipiamas dėmesys, jog valdžios institucijos, kitos vietos organizacijos ar aktyvūs žmonės gali suteikti daug daugiau informacijos, išteklių ir pagalbos nei savivaldybių tarybos ar seniūnijos.

10. Tačiau apžvelgiant NVO funkcijas Lietuvoje, dažniausiai šių organizacijų vaidmuo gali būti įvardijamas kaip paslaugų tiekėjų, todėl ir bendros koalicijos ar projektai yra gana retas reiškinys.

11. KOMANDOS SAMPRATA

12. Komanda – žmonių grupė, susitelkusi vienam tikslui ir visus savo įgūdžius panaudojanti tam tikslui įgyvendinti.

13. Komandą visuomet sudaro grupė žmonių, siekiančių bendro tikslo. Komanda – tai efektyviai veikianti susitelkusi grupė, kurios sėkmę lemia darbuotojų vaidmenų pasiskirstymas bei tarpusavio bendradarbiavimas.

14. Komandų susiformavimo prielaidos glūdi žmogaus psichologijoje. Socialinėje psichologijoje yra išskiriami veiksniai, lemiantys žmonių siekį priklausyti komandoms.

15. Saugumas Susijungę į grupę žmonės jaučiasi saugesni ir stipresni. Grupei lengviau apsiginti nuo priešų, lengviau įtikinti kitus savo teisumu, išsikovoti geresnes sąlygas ir t.t. Žmonės grupėje linkę labiau pasitikėti savimi bei tampa atsparesni grėsmėms.

16. Savęs vertinimas ir statusas Grupė suteikia žmogui savo vertės jausmą. Pripažinimas grupės nariu ir gautas grupės nario statusas, lyginant su tais, kurie grupei nepriklauso, didina buvimo grupės nariu vertę, o kartu kelia ir savo vertės jausmą.

17. Socialiniai poreikiai Grupė patenkina socialinius žmogaus poreikius. Grupės nariai reguliariai bendrauja tarpusavyje. Daugumai žmonių tokie reguliarūs santykiai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jie siekia tapti grupės nariais.

18. Galimybės Tai, ko negali pasiekti vienas žmogus, dažnai tampa pasiekiama grupei. Tai kiekybės jėga, per tą patį laiką grupei žmonių leidžianti padaryti daugiau, nei galėtų atlikti vienas žmogus.

19. Tikslo siekimas Sudėtingų užduočių sėkmingam atlikimui gali neužtekti vieno žmogaus gebėjimų. Atskiri žmonės, darydami tai, ką sugeba geriausiai, gali „sujungti“ bendram tikslui savo gebėjimus ir įgūdžius bei pasiekti kokybiškai naują tikslą ar sukurti naują produktą.

20. Vieni iš svarbiausių komandos darbo bruožų yra: bendradarbiavimas, tarpusavio pagalba, vienalytiškumo ir įvairiapusiškumo pusiausvyra.

21. Komandinis darbas yra grindžiamas bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba, tačiau, jeigu komandą sudaro panašios ar vienodos asmenybės, komandinio darbo efektyvumas krenta, kaip besistengtų komandos nariai bendradarbiauti ir vienas kitam padėti.

22. Tik asmenybių bruožų skirtumai įgalina komandą dirbti efektyviai, nes tuomet komandos nariai gali mokytis vienas iš kito, papildyti vienas kitą taip pat tarp priešingų asmenybių iškylantys konfliktai padeda diskutuoti, ieškoti geriausio sprendimo.

23. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: KOMANDAI REIKALINGŲ ŽMONIŲ YPATYBĖS

25. Grupės ir komandos skirtumai Skirtingai nuo grupės, pagrindiniai komandos darbo bruožai yra: bendradarbiavimas, tarpusavio pagalba bei vienalytiškumo ir įvairiapusiškumo pusiausvyra.

27. EFEKTYVIOS KOMANDOS SAVYBĖS

28. Tikslo turėjimas: bendra vizija, tikslai ir uždaviniai; susitelkimas į rezultatus; konkretūs ir aiškūs sprendimai. Atviras bendravimas: nariai aktyviai išreiškia savo mintis ir jausmus, konfliktai yra identifikuojami ir sprendžiami; nariai dėmesingi vieni kitiems.

29. Pasitikėjimas ir supratimas: nariai vertina vieni kitus ir padeda; nemeluoja ir yra geranoriški; kritika konstruktyvi. Pasidalintas lyderiavimas: skirtingi komandos nariai perima vadovavimą priklausomai nuo užduoties specifikos ir komandos poreikių.

30. Efektyvios darbo procedūros: komandos nariai žino vieni kitų darbus ir atsakomybę, susitikimų laiką bei atskaitomybės būdą; kūrybiškumas, novatoriškumas ir rizika yra skatinama; nuolat peržiūrimi, vertinami planai ir darbai.

31. Skirtumų pripažinimas: komandos nariai, kurių žinios, sugebėjimai ir asmeninės savybės skiriasi; komandos nariai ieško skirtingų požiūrių į problemos sprendimą.

32. Lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti: nariai supranta pokyčius kaip neišbandytas galimybes; dalinasi atsakomybe ir nuolat ieško galimybių pagerinti veiklos rezultatus.

33. Nuolatinis mokymasis: komandos nariai skatinami nustatyti problemas bei galimybes išmokti naujų dalykų; vyksta nuolatinė projektų veiklos analizė, mokomasi iš savo bei svetimų klaidų.

34. KOMANDOS GYVAVIMO CIKLAS

35. Pirmasis etapas: formavimasis arba kūrimasis Šiame pirmajame etape, kai komanda dar tik buriasi, komandos nariai yra pasyvūs. Jie bando prisitaikyti prie kitų komandos narių, išsiaiškinti, koks elgesys yra priimtinas. narių elgesys priklauso nuo ankstesnės patirties.

36. Jie tarsi plaukikai, kurie dar nėra pasiruošę šokti į vandenį, bet jau stovintys prie baseino ir vis įmerkiantys į jį pirštus. Klausimai: Kodėl čia susirinkome? Ar mane priims į komandą? Koks elgesys bus priimtinas?

37. Antrasis etapas: „audringasis“ arba kovos dėl valdžios „Audringasis“ etapas komandai, ko gero, yra sunkiausias. Komandos nariai elgiasi taip, lyg būtų įšokę į baseiną, ir galvodami, kad paskęs, pradeda blaškytis. Jie ima suprasti, kad komandos tikslas yra kitoks nei jie įsivaizdavo, ir galbūt sunkiai pasiekiamas. Jie jaučia įtampą, jaudinsi, tačiau yra viltingai nusiteikę.

38. Antrasis komandos gyvavimo etapas – tai laikas, kai iškyla daugiausiai konfliktų ir nesutarimų. Kiekvienas komandos narys daug aktyviau reiškia savo nuomonę. nuo šio etapo sėkmės priklauso tai, kaip efektyviai darbas vyks toliau. Komandos nariai gali jaudintis, kad viskas juda per lėtai, bet jiems gali trūkti patirties ir žinių, kaip ką daryti.

39. Kiekvienas remiasi savo asmenine patirtimi ir nėra linkęs bendradarbiauti su kitais nariais. Komandos viduje gali susidaryti mažų grupelių. Klausimai: Ar komandoje užimsiu garbingą vietą? Koks bus mano vaidmuo?

40. Trečiasis etapas: pasitikėjimas arba suvokimas Šiame komandinės veiklos plėtros etape nariai jau ima atrasti savo vietą komandoje, jaučiasi jaukiau bendraudami vienas su kitu. norint sėkmingai dirbti komandoje, būtina nusistatyti savo elgesio normas ir taisykles. Komanda dirbs sėkmingai tik tuo atveju, jeigu nusistatytos taisyklės ir procedūros netrikdys nei vieno jos nario.

41. Šiame komandos gyvavimo etape pastebimas toks vadovavimo stilius (konsensuso siekimas), kuris pagrįstas atvirais santykiais ir lanksčia struktūra. Klausimai: Kuo galiu būti naudingas komandai?

42. Ketvirtasis etapas: atlikimas arba darbingumas Jeigu komanda sėkmingai įveikė pirmuosius tris savo gyvavimo etapus, ji turi visas galimybes pasiekti labai aukštų veiklos rezultatų. Šiame etape visa komanda turi susitelkti į užduotį, kurią turi atlikti. Taip pat pastebima ir uždara komandos struktūra, demokratinis vadovavimo stilius, aiškus darbų ir atsakomybės pasiskirstymas bei demokratiškas kontrolės būdas.

43. Šiame etape komanda jau yra susiformavusi, nariai skiria daugiau dėmesio santykiams ir lūkesčiams. Komanda jau gali dirbti, spręsti problemas, apsvarstyti visas galimybes.

44. Komandos nariai supranta vienas kito privalumus ir trūkumus, kiekvieno komandos nario vaidmenį. Komandos nariai jau gali „plaukti“ drauge. Klausimai: Kaip galėtume pasiekti geresnių rezultatų?

45. Penktasis etapas: pasikeitimas arba praradimas Pasiekusi numatytus rezultatus, komanda dažniausiai išsiskirsto kitiems projektams. Taip sukuriamos naujos komandos, kurios savo veiklą ir visą gyvavimo ciklą turi pradėti iš pradžių.

46. PROBLEMŲ SPRENDIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

47. Priimant svarbų sprendimą, reikia atsakyti į keletą pagrindinių klausimų: Kodėl reikia priimti sprendimą? Kas atsitiks, jeigu nesiimsime veiksmų? Ką norime pasiekti priimdami sprendimą: kokie yra mūsų tikslai? Ką žinau apie situaciją, dėl kurios tie sprendimai priimami? Į kokias priežastis ir pagrindinius veiksnius turime atkreipti dėmesį? Ko šioje situacijoje nežinome?

48. Kokios yra alternatyvos priimant sprendimą? Ar jos visas apgalvotos? Kurios iš šių alternatyvų padės pasiekti užsibrėžtus tikslus? Kuris sprendimas yra efektyviausias? Ar tai naudinga finansiškai ir t.t.? Šis sisteminis požiūris į sprendimų priėmimą padės priimti patį tinkamiausią sprendimą.

49. Įvertinus atsakymus į šiuos klausimus, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, ar sprendimai yra pagrįsti: Kas gali trukdyti? Kokie yra sprendimo priėmimo barjerai? Ar galite tikėtis rezultatų? Ar galite sau leisti priimti tokį sprendimą?

50. Visuomet skirkite laiko kruopščiai svarbių klausimų analizei. Ieškodami sprendimo atsiminkite, kad jo įgyvendinimas gali užimti šiek tiek laiko, todėl sprendimą turite priimti pakankamai anksti, kad jo įgyvendinimas būtų efektyvus. Neleiskite problemai tapti krize.