Vėjo energijos vystymo Lietuvos jūros rajone teisiniai-administraciniai aspektai

1. Vėjo energijos vystymo Lietuvos jūros rajone teisiniai-administraciniai aspektai Valdas Langas Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, Klaipėdos universitetas valdasl@mail.lt 2007 gruodis

2. Pagrindiniai tarptautiniai teisės dokumentai, reguliuojantys vėjo energetikos vystymą jūroje Pasauliniai teisės aktai: • JT Jūrų teisės konvencija, 1982; • JT Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo konvencija, 1991) Regioniniai teisės aktai: • Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB „Dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo“(Strateginio PAV direktyva); • Europos Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, pakeista 97/11/EEB direktyva,(PAV direktyva); • Europos Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, pakeista97/43/EEB direktyva (Buveinių direktyva); • Europos Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos, pakeista 97/49/EEB direktyva(Paukščių direktyva); • Konvencija dėl Baltijos jūros rajono jūrinės aplinkos apsaugos, 1992, Helsinkio konvencija su HELCOM rekomendacijomis

3. Jūrų teisės konvencija, 1982 Suverenios teisės Pakrantės valstybės naudojasi suverenitetu savo teritorinėje jūroje, neviršijantį 12 jūrmyliųplotį. Išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) pakrantės valstybė turisuverenias teises tyrinėti ir eksploatuoti, saugoti ir valdyti gamtos išteklius bei kitaip tyrinėti ir eksploatuoti išskirtinę ekonominę zoną, pavyzdžiui, gaminti energiją vandens, srovių ir vėjo pagalba; Visuotinė valstybių pareiga - išsaugoti jūros aplinką(XII dalis, kt.) Kartu arba pavieniui valstybės pagal galimybes imasi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta jūros aplinkos teršimo iš bet kokio šaltinio, jis būtų sumažintas ir kontroliuojamas, tuo tikslu naudojant disponuojamomis suderintomis veiksmingiausiomis priemonėmis; Taršos prevencijos ir sumažinimo priemonės turi apimti: • visus šaltinius, įskaitant įrenginius; • priemones užkertant kelią avarijoms bei taikomas avariniais atvejais, tuo tikslu: - užtikrinti jūroje atliekamų darbų saugą bei reglamentuoti tokių įrenginių projektavimą, statybą, įrengimą, eksploatavimą ir darbuotojų komplektavimą. Jūros gyvybės išsaugojimas Taikomos priemonės taip pat turi apimti būtinas priemones išsaugoti retas ar pažeidžiamas ekosistemas, natūralią terpę nykstančioms ar išnykimo pavojuje atsidūrusioms rūšims bei kitoms jūros gyvybės formoms

4. Jūrų teisės konvencija, 1982 Pareiga nedaryti žalos kaimyninėms valstybėms: Valstybės imasi visų būtinų priemonių, kad pagal jų jurisdikciją vykdoma ar jų kontroliuojama veikla būtų vykdoma tokiu būdu, kad teršimu nebūtų padaryta žalos kitoms valstybėms ar jų aplinkai, taip pat kad teršimas, įvykęs dėl nelaimingų atsitikimų ar dėl veiklos pagal jų jurisdikciją neišsiplėstų už jų suverenių rajonų Laivybos saugumas - Bet kokie apleisti ar nenaudojami įrenginiai ir statiniai turi būti pašalinti, kad būtų galima užtikrinti navigacijos saugumą; -Pakrantės valstybė prireikus galisukurti pagrįsto dydžio saugumo zonas aplink tokias dirbtines salas, įrenginius ir statinius, kuriose ji gali imtis reikiamų priemonių užtikrinti laivybos bei dirbtinių salų, įrenginių ir statinių saugumą; -Saugumo zonų plotį nustato pakrantės valstybė, atsižvelgdama į taikomus tarptautinius standartus. Tokios zonos turi būti tokios, kad atitiktų dirbtinių salų, įrenginių ir statinių prigimtį bei funkcijas ir neviršytų 500 metrų atstumo aplink minėtus objektus, matuojant nuo kiekvieno jų išorinio krašto taško; -Dirbtinės salos, įrenginiai ir statiniai bei saugumo zonos aplink juos negali būti kuriami, jei tai galėtų trukdyti tarptautinei laivybai ypač svarbiais jūrų koridoriais;

5. Jūrų teisės konvencija, 1982 Jūroje rastų archeologinių ir istorinių objektų apsauga - Valstybės privalo saugoti archeologinės ar istorinės vertės objektus, rastus jūroje, ir bendradarbiauja šiuo tikslu; -Siekiant kontroliuoti prekybą tokiais objektais, pakrantės valstybė gali 24 jūrmylių zonoje nustatyti, jog jų iškėlimas iš jūros dugno be jos sutikimo yra jos teritorijoje bei teritorinėje jūroje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas. Galimo veiklos poveikio vertinimas - jei pagal valstybės jurisdikciją planuojama ar kontroliuojama veikla gali sukelti rimtą jūros aplinkos teršimą arba didelius ar žalingus jos pokyčius, jos, įvertina tokios veiklos galimą poveikį jūros aplinkai; - valstybės turėtų pripažintais moksliniais metodais stebėti, matuoti, vertinti ir analizuoti jūros aplinkos teršimo riziką arba poveikį; - skelbia gautų rezultatų ataskaitas arba nustatytais terminais tokias ataskaitas pateikia kompetentingoms tarptautinėms organizacijoms Kaimyninių valstybių bendradarbiavimas - valstybės pareiga nedelsiant pranešti kitoms valstybėms, apie joms gręsiančią taršos žalą; taip pat kompetentingoms tarptautinėms organizacijoms; - bendradarbiauja šalindamos taršos padarinius ir užkirsdamos kelią žalai ar mažindamos ją; - uždarų ar pusiau uždarų jūrų pakrantės valstybės bendradarbiauja koordinuodamos jūros gyvųjų išteklių valdymą, aplinkos apsaugos ir mokslinių tyrimų politikos kryptis ir veiklą.

6. Strateginų pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) direktyva Strateginio sprendimo priėmimas SPAV procesas Nustatyk strateginės veiklos tikslus ir objektą Atranka KONSULTACIJOS IR DALYVAVIMAS (VISUOMENĖ, INSTI-JOS) Ataskaitos apimties nustatymas Identifikuok alternatyvius tikslų pasiekimo būdus Pradinių duomenų ir informacijos rinkimas Alternatyvų analizės indikatorių nustatymas Pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV ataskaita) Patikslink alternatyvas ir pasirink priimtinas Pasekmių išvardijimas ir vertinimas Esama būklė, aplinkos charakteristikos ir problemos Galimi reikšmingi poveikiai aplinkai Švelninančios ir kompensacinės priemonės Parenk plano/programos projektą ir peržiūrėk jį Peržiūrėjimas Sprendimo priėmimas: patvirtink planą Sprendimo priėmimas Įgyvendink ir stebėk veiklos/ plano/programos pasekmes Įgyvendinimas ir monitoringas

7. Poveikio aplinkas vertinimo (PAV) direktyva PAVturinys: • Detalus projekto techninis aprašymas; • Potencialūs projekto pavojai; (įrengimo metu, eksploatacija ir pašalinimas, pats įrenginys; tiriamo rajono nustatymo pagrindas) • Saugomų objektų esamos būklės aprašymas; (žmones, gyvosios ir negyvosios aplinkos komponentai, kraštovaizdis, kultūros-paveldo oblektai jūroje; reikalingi saugomų objektų tyrimo standartai) • Kitų naudotojų esamos būklės aprašymas; (laivyba, vamzdynai, kabeliai, nuosėdų kasimas, kariškiai, žvejyba, turizmas, kiti įrenginiai ir kt.) • Esamos būklės patvirtinimas; (retumas/grėsmės; regioninė svarba; gausos/unikalumo pobūdis; nuomonė/sprendimas dėl esamos padėties-žema... aukšta) • Galimų poveikių/sąveikų aprašymas; (sudėties ir fukcijų pavojų erdvinės apimties prognozė, intensyvumas, nuomonė/sprendimas;) • Potencialių komuliatyvinių poveikių aprašymas; • Galimos švelninančios priemonės; • Kompensacinės priemonės

8. Buveinių ir Paukščių direktyvos Šių direktyvų tikslas – gamtos ir biologinės įvairovės apsauga Buveinių direktyvos tikslasbe tiesioginės rūšių apsaugos, papildomai sukurti, apsaugoti ir išvystyti vientisą Europos ekologinį tinklą ”Natura 2000”iš Specialių saugomų teritorijų, sudarytų iš: - Specialios apsaugos teritorijų (SAT) pagal Paukščių direktyvą,bei - Bendrijos svarbos teritorijų (BST) pagal Buveinių direktyvą. ”Natura 2000” tinklo tikslas -palaikyti ar atstatyti gerą Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę. Papildomai Paukščių direktyva reikalauja I priede išvardintų pakščių rūšių buveinių ir lizdaviečių apsaugos, o taip pat migruojančių paukščių atžvilgiu, jų rūšių veisimosi, šėrimosi ir žiemojimo bei poilsio teritorijų, esančių jų migracijos kelyje, apsaugos. Pagal Buveinių direktyvą turi būti atliekamas visų planų ir projektų, galinčių reikšmingai paveikti ”Natura 2000” teritorijas, poveikio įvertinimas Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas kompetentingos nacionalinės institucijos (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumui. ,

9. Poveikio įvertinimo procedūros pagal Buveinių direktyvos 6(3, 4) str. Atranka (sprendimo priėmimas dėl poveikio vertinimo tikslingumo) etapas1 Įvertinimas nereikalingas taip ne Poveikio įvertinimas Ar gali planas/projektas sukelti reikšmingą poveikį Natura 2000 teritorijai ir jos apsaugos tikslams? etapas2 planas/projektas neleistinas planas/projektas vykdytinas taip ne Išimties procedūros (kai alternatyvių sprendimų nėra, o neigiamas poveikis išlieka) Ar yra reikiamos išimties sąlygos, kurios leistų išduoti leidimą? (visuomenės interesus įpareigojančios priežastys, susijusios su žmonių sveikata ir sauga) etapas3 taip planas/projektas neleistinas ne Kompensacinės priemonės planas/projektas vykdytinas

10. Helsinkiokonvencija Konvencijos tikslas: Konvencijos Šalys atskirai ar kartu imasi visų reikiamų įstatyminių, administracinių ar kitų atitinkamų priemonių sustabdyti ir panaikinti taršą, siekiant paremti Baltijos jūros baseino aplinkos atstatymą bei palaikyti jos ekologinę pusiausvyrą “Tarša” reiškia žmogaus vykdomą tiesioginį ar netiesioginį išmetimą į jūrą, įskaitant upių žiotis, medžiagų ar energijos, galinčių sukelti pavojų žmogaus sveikatai, pakenkti gyviesiems ištekliams ir jūros ekosistemoms, sutrukdyti teisėtą jūros naudojimą, įskaitant žvejybą, pabloginti vartojamo jūros vandens kokybę, sąlygoti poilsio galimybių sumažėjimą Poveikio aplinkai vertinimas • Kai numatomos veiklos, kuri gali sukelti žymų neigiamą poveikį Baltijos jūros baseino jūrinei aplinkai, poveikio aplinkai įvertinimas yra būtinas sutinkamai su tarptautine teise ar tarpvalstybinėmis taisyklėmis, taikomomis atsakingai Šaliai, tai ta Konvencijos Šalis informuoja Komisiją ir kitas Konvencijos Šalis, kurios gali būti paveiktos tarpvalstybinio poveikio Baltijos jūros baseine. • Atsakinga Konvencijos Šalis konsultuojasi su bet kuria kita Konvencijos Šalimi, kuri gali patirti tokį tarpvalstybinį poveikį, jei konsultacijos yra privalomos pagal tarptautinę teisę ar tarpvalstybines taisykles, taikomas atsakingai Konvencijos Šaliai.

11. HelsinkiokonvencijaHELCOM rekomendacija 17/3 Informavimas ir konsultacijos ryšium su naujų, Baltijos jūrą veikiančių įrenginių statyba Informuoti ir, kai būtina konsultuotis su bet kuria konvencijos šalimi, kuri gali būti žymiai paveikta dėl įrenginio, turinčio didelį neigiamo poveikio jūrai potencialą, statybos ir kai yra reikalaujama PAV pagal nacionalinį ar tarptautinį įstatymą arba kai planuojamos veiklos aplinkosauginė svarba atitinka vieną ar daugiau kriterijų:

12. HelsinkiokonvencijaHELCOM rekomendacija 17/3 Siūlomos veiklos aplinkosauginės svarbos nustatymo kriterijai

13. Potencialios vėjo jėgainių parkų vietos jūroje

14. PAV yra privalomas vertinant didelių pavienių projektų poveikį aplinkai. Vėjo jėgainių jūroje atveju PAV apima kaip atskiro parko statybos, taip ir ekploatacijos bei pašalinimo poveikio jūros aplinkai ir kt. aplinkos komponentams vertinimą SPAV yra strateginis pagrindinių programų ar planų vertinimas, nustatant įvairių alternatyvų poveikį aplinkai siekiant iš anksto nustatyto tikslo. Vėjo jėgainių jūroje atveju tai gali apimti įvairių būsimų vietų jėgainių parkams vertinimą dėl jų tinkamumo tolimesniam vystymui. Tai gali būti pagrindas paskesniam sprendimui konkretizuojant plėtros vietą. Bendri požymiai:- SPAV ir PAV turi būti atlikti prieš priimant sprendimą ar pradedant veiklą;- šios procedūros yra skirtos siekiant įtraukti visus suinteresuotus/susijusius asmenis bei atskleisti prieštaravimus ir paruošti pagrindą aptariant alternatyvas ir švelninančius variantus;- jų pasekmė – ataskaitos parengimas, kurioje detalizuoti visi interesai/susirūpinimai, iškelti konsultacijų metu ir siekiant informuoti visuomenę apie sprendimo priėmimo eigą. SPAV ir PAV direktyvų palyginimas vertinimas pagal PAV direktyvą atliekamas vėlesniame sprendimų priėmimo etape (projekto lygyje) nei SPAV

15. Pranašumai taikant SPAV procedūras Stiprybės - iš anksto nustatyti potencialūs vėjo parkų rajonai; - išankstinis įspėjimas apie potencialius poveikius; - sumažintas leidimo atskiram projektui išdavimo laikas; - tinkama priemonė didelio masto, kumuliaciniam planuojamos veiklos poveikiui vertinti (padidėjusi laivyba, sumažėję žvejybos plotai, kt.); - suformuotas požiūris dėl tarpvalstybinio planuojamos veiklos traktavimo; - padidėjęs privataus sektoriaus tikėjimas dėl atskirų projektų igyvendinimo sėkmės bei sumažintas leidimų išdavimo laikas; Grėsmės - formaliam SPAV procedūrų taikymui dėl vėjo jėgainių parkų vystymo reikia, kad tai būtų oficialus planas ar programa. Tai turi nuspręsti atitinkamos valdžios institucijos. - maža patirtis ir nedaug informacijos apie SPAV procedūras ir metodologiją Išvada SPAV - strateginis pasekmių aplinkai vertinimas yra naudingas įrankis leidimus išduodančioms institucijoms ir veiklos iniciatoriams. Jis sudaro sąlygas nustatyti potencialias plėtros vietas, identifikuoja potencialius poveikius, sumažina leidimų išdavimo laiką, sutaupo laiką ir pinigus ir kt.

16. Pagrindiniai leidimų išdavimo tipai vėjo energijos gamybai jūroje Aplinkos apsaugos leidimai Strateginis pasekmiųaplinkai vertinimas (SPAV) ir/arPoveikio aplinkai vertinimas (PAV) ▼ Jūros rajono naudotojų sutikimas (politiniai sprendimai dėl jūros rajono naudojimo prioritetų siekiant išspręsti konfliktus) • laivyba, aviacija; • žvejyba; • kariškių teritorijos/akvatorijos; • kasamų nuosėdų telkiniai; • naftos ir dujų telkiniai; • iškasto grunto dampingo vietos; • įrenginiai jūroje (terminalai, vamzdynai, kabeliai, kt.); • turizmas, poilsis; • jūros paveldas, kt. • sąveika su kaimyninėmis valstybėmis ▼ Visuomenės pritarimas Techniniai leidimai ▼ • elektros tinklų operatoriaus sąlygos; • techninės projekto sąlygos; • statybos sąlygos; • leidimas energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių; • nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licencija; • leidimas tiesioginės linijos tiesimui • vėjo jėgainės, didesnio nei 1 MW galingumo, priskirtos ypatingiems statiniams, juos projektuoti ir statyti gali asmenys, turintys AM atestatus

17. Pagrindinės institucijų atsakomybės ir pareigos, susijusios su vėjo energijos gamybos jūroje leidimais

18. EP ir ET Direktyva 2001/77: Šia direktyva ES valstybės narės yra įpareigotos supaprastinti teisės aktus ir reguliavimo sistemą, siekdamos: sumažinti reguliavimo ir kitokias kliūtis, kad būtų didinama elektros iš atsinaujinančiosios energijos šaltinių gamyba; supaprastinti bei paspartinti procedūras atitinkamu administravimo lygmeniu ir - užtikrinti, kad teisės normos būtų realios, skaidrios ir nediskriminacinės bei paisančios įvairių atsinaujinančiosios energijos šaltinių technologijų ypatumų. Privalomos leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimo priemonės

19. Leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimo priemonės • Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo taikymas parenkant potencialiai tinkamas vėjo jėgainių parkų vietas (planuojama iki 2010m. parengti naują vėjo energetikos programą) • “Vieno langelio” sistemos įdiegimas (veiklos inciatoriai turėtų susisiekti tik su vienu oficialiu kontaktiniu asmeniu sprendžiant visus administracinius ir teisinius klausimus pagal supaprastintas ir skaidrias leidimų išdavimų procedūras) • Kriterijų ir standartų parengimas vertinant poveikį aplinkai ir kt. (monitoringo tvarka prieš statybą: turkmė, stočių skaičius, foninės būklės tyrimų metodai ir dažnumas, ypač paukščių ir laivybos intensyvumo) • Kitų taisyklių/norminių aktų parengimas (nuododos dėl laivybos saugumo, avarijų likvidavimo, specialios projektavimo ir statybos sąlygos, kt.) • Spręsti dėl tolimesnės veiklos finansavimo, t.y. foninio monitoringo vykdymo, reikiamų duomenų surinkimo potencialiose parkų vietose, nuorodų/taisyklių parengimo, PAV atlikimo, atviros rinkos sąlygų sukūrimo, kt. (tai gali palengvinti lėšas skirdama Vyriausybė, ES ar pramonininkų fondai) • Toliau projektus įgyvendinti atviros rinkos sąlygomis – organizuojant konkursus dėl teisės vystyti vėjo parkus jūroje nustatytose vietose, atsisakant “pirmo atėjusio” aptarnavimo principo (aiškios procedūros ir vertinimo kriterijai, mokesčiai/kompensacijos)

20. Esama vėjo energijos gamybos jūroje skatinimo/ribojimo sistema Atsinaujinančių šaltinių skatinimo priemonės : • Ilgalaikis energijos supirkimo tarifas; • Suteiktas energijos iš atsinaujinančius šaltinių transportavimo esamais tinklais prioritetas; • Skatinama iki 250 kWelektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavyba ir ir didesnės nei 250 kW galios įrenginiais, pastatytais vėjo elektrinių prijungimo prie tinklų zonose; Pagrindiniai limituojantys vėjo energijos gamybos jūroje faktoriai: • Nėra vėjo energijos jūroje plėtros programos; • Nėra standartų dėl poveikio aplinkai ir kitų padarinių vertinimo; • Nėra kitų normatyvinių dokumentų; • Neskatinama vėjo energijos gamyba didesniais kaip 250 kW galios įrenginiais; • Nėra ‘vieno langelio’ sistemos; • Nenustatyta konkursų organizavimo tvarka.

21. Rekomenduojami tolimesni žingsniai 2 variantas Potencialiai tinkamų vėjo parkų vietų parinkimas ir pritarimas (SPAVprocedūros); ▼ Konkursų organizavimas parinktų vėjo parkų vietų išvystymui; ▼ Parinktų vietų PAV procedūros, kartu: - Standartų dėl poveikio aplinkai ir kitų padarinių vertinimoparengimas parinktai vietai(oms), - Kitų norminių dokumentų (rekomendacijų) parengimas, - Foninės aplinkos būklės monitoringo potencialiose vėjų parkų rajonuose programos įgyvendinimasir, ▼ Projekto įgyvendinimas: projektavimas ir statyba 1 variantas Potencialiai tinkamų vėjo parkų vietų parinkimas ir pritarimas (SPAVprocedūros); ▼ Standartų dėl poveikio aplinkai ir kitų padarinių vertinimoparengimas ir suderinimas su kompententingomis institucijomis; ▼ Kitų norminių dokumentų (rekomendacijų) ir konkursų organizavimo tvarkos parengimas; ▼ Foninės aplinkos būklės monitoringo potencialiose vėjų parkų rajonuose programos įgyvendinimas; ▼ Konkursų organizavimas parinktų vėjo parkų vietų išvystymui; ▼ Projektų įgyvendinimas: PAVprocedūros, projektavimas ir statyba Prielaida: Prieš parenkant potencialiai tinkamas vėjo parkų vietas,turėtų būti baigtas jūros saugomų rajonų ir Natura 2000 teritorijų identifikavimas ir priskyrimas

22. Perspektyviniai žingsniai LR jūros rajono planavimo dokumento parengimas Pagrindinis tikslas: remiantis informacija apie jūros rajono aplinkos sąlygas, teisinius naudojimo aspektus, nustatyti rajono naudojimo sąlygas ir ūkinės veiklos plėtojimo reikalavimus ir apribojimus taip pat: • siekti jūros rajono subalansuotos plėtros; • spręsti iškylančius/būsimus interesų konfliktus (aktyvus traktavimas); • nustatyti informacijos trūkumus ir užpildyti spragas reikiamomis žiniomis; • būti pasiruošus naujų veiklos/naudojimo būdų integravimui, kt.