Kas vadovui žinotina apie Konkurencijos įstatymo pažeidimų rizikas

1. Kas vadovui žinotina apie Konkurencijos įstatymo pažeidimų rizikas Elonas Šatas Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjas

2. Kas yra konkurencija? Varžybos tarp įmonių dėl vartotojų

3. Konkurencija kaip vertybė Konkurencijos buvimas yra daug didesnė vertybė nei jos nebuvimas. Praktika su išlygomis, pvz., natūrali monopolija gali būti efektyviausias veiklos būdas.

4. Konkurencijos politika (1) Konkurencijos politikos tikslas – veiksmingos konkurencijos apsauga, taip užtikrinant ūkio savireguliaciją, veiklos efektyvumą bei ekonominį augimą. Konkurentų gynimas nėra konkurencijos politikos tikslas.

5. Konkurencijos politika (2) Konkurencijos politika valstybės ekonominės politikos kontekste. Galimi prieštaravimai (pavyzdžiui, “nacionalinių čempionų” gynimas) bei būdai jiems spręsti (valstybės pagalba).

6. Konkurencijos teisė, istorinės ištakos Konkurencijos politiką paprastai siekiama įgyvendinti per konkurencijos teisę. JAV – Sherman’o įstatymas 1890 m. Europos Bendrija – EB steigimo sutartis 1957 m. Lietuva – Konkurencijos įstatymas 1992 m.

7. Lietuvos ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės santykis • konkurenciją ribojančių susitarimų tarp įmonių draudimas (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 str. ir Konkurencijos įstatymo 5 str.); • įmonės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi draudimas (SESV 102 str. ir Konkurencijos įstatymo 9 str.); • įmonių susijungimo kontrolė (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės ir Konkurencijos įstatymo 10-15 str.);

8. nesąžiningos konkurencijos veiksmų (prieštaraujančių ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams) draudimas (Konkurencijos įstatymo 16 str.), pavyzdžiui, klaidinanti reklama; • draudimas viešojo administravimo subjektams priimant teisės aktus ar kitus sprendimus riboti konkurenciją (Konkurencijos įstatymo 4 str.).

9. Draudžiami susitarimai(Konkurencijos įstatymo 5 str., SESV 101 str.) Draudžiami susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, įskaitant susitarimus dėl: • kainų fiksavimo; • prekės rinkos pasidalijimo; • prekės gamybos, pardavimo kiekių, techninės pažangos ar investicijų ribojimo; • panašaus pobūdžio sutartyse diskriminacinių sąlygų atskiriems ūkio subjektams taikymo; • reikalavimo papildomų įsipareigojimų, kurie pagal savo komercinį pobūdį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu, iš kitų ūkio subjektų.

10. Draudžiamų susitarimų subjektas Ūkio subjektas (įmonė). Funkcinis požiūris: • nesvarbu, koks jo teisinis statusas ir finansavimo būdas (Hofner byla) (įmonės, jų junginiai, asociacijos, valdymo institucijos) 1990 m. pasauliofutbolo čempionato bilietų platinimo byla, Auditorių rūmų byla, Apsaugospolicijos byla; • užsiimantis ūkine veikla (prekių pirkimas pardavimas).

11. Draudžiamų susitarimų subjektas –ekonominis vienetas Ūkio subjektams, kurie sudaro bendrą ekonominį vienetą, tarpusavio susitarimams netaikomos Konkurencijos įstatymo 5 str. ir SESV 101 str. nuostatos. Skirtingos bendrovės, priklausančios tai pačiai grupei, sudaro ekonominį vienetą, jei atitinkamos bendrovės savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje (Michelin prieš Komisiją, T‑203/01).

12. Patronuojanti ir dukterinė įmonės - ekonominis vienetas? • Kontrolės testas (akcijų, balsų teisių dalis, valdymo organų sudėtis, nurodymai dukterinei įmonei). • 100 proc. kontrolės prezumpcija (AEG prieš Komisiją, 107/82). • Patronuojanti įmonė gali būti nubausta už dukterinės įmonės veiksmus (Akzo prieš Komisiją, T‑112/05).

13. Susitarimo samprata • Susitarimas - bet kuria forma dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio sprendimą. • Susitarimo forma ar teisinė galia nesvarbi (džentelmeniški susitarimai). • Suderinti veiksmai - veiksmų koordinavimo tarp ūkio subjektų forma, kuri nepasiekusi taip vadinamo susitarimo stadijos, sąmoningai pakeičiama praktiniu bendradarbiavimu tarp tų ūkio subjektų, siekiant išvengti konkurencijos pavojaus(Pieno perdirbimo įmonių kartelis). • Asociacijų sprendimai – rekomendacijos, nutarimai (Architektų byla, Auditorių byla, KOMAA byla).

14. Draudžiamų susitarimų tipai • Horizontalieji – susitarimai tarp konkurentų (karteliai); • Vertikalieji – tarp ūkio subjektų, kurių kiekvienas veikia skirtingame prekės gamybos ar platinimo lygmenyje.

15. Per se draudžiami susitarimai (1) Horizontalieji susitarimai (karteliai, stipriai įtakojantys konkurenciją), kurie laikomi turinčiais tikslą riboti konkurenciją : • Kainų fiksavimo; • Rinkos dalinimosi; • Gamybos, prekybos ribojimo; • Keitimosi informacija apie kainas. Vertikalieji susitarimai, kurie laikomi turinčiais tikslą riboti konkurenciją: • Perpardavimo kainų fiksavimo; • Eksporto ribojimo.

16. Per se draudžiami susitarimai (2) Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis, yraskirtasuždrausti bet kokiąveiksmųkoordinavimoformą, kurisąmoningaipakeistųsurizikasusijusiąkonkurencijąpraktiniubendradarbiavimu tarp ūkiosubjektų. Vadovaujantis ETT išaiškinimaisbet koksūkiosubjektųsusitarimas, leidžiantisjiemsįvertintisavokonkurentųnumatomąelgesįrinkojeirtokiubūdupanaikinantisnetikrumądėlkonkurentųelgesio, yravertintinaskaipsusitarimaspagaltiksląribojantiskonkurenciją.

17. Susitarimo tikslo nustatymas • “<...>skirtingai negu aiškinant sutartis civilinėje teisėje, kai pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, įgyvendinant ir taikant konkurencijos teisės normas, esminę reikšmę turi objektyvus ūkio subjektų ketinimas, t. y. kokio ekonominio rezultato ūkio subjektai siekė sudarydami susitarimą. “ (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje KOMAA vs. Konkurencijos taryba).

18. Per se draudžiamų susitarimų dažniausiai pasitaikantys pavyzdžiai (1) Horizontalieji susitarimai (tarp konkurentų): • Susitarimai dėl dalyvavimo viešųjų pirkimų konkursuose (Automobilių platintojų byla; Darbo įrankių pardavėjų byla; Konsultacinių paslaugų teikimo byla) • Susitarimai asociacijose ar asociacijų sprendimai dėl prekių pardavimo (paslaugų teikimo) kainų ar kitų sąlygų (Reklamos paslaugų teikėjų asociacijos (KOMAA) byla; Kinologų draugijos byla)

19. Per se draudžiamų susitarimų dažniausiai pasitaikantys pavyzdžiai (2) Vertikalieji susitarimai (tarp tiekėjo ir pirkėjo) • Perpardavimo kainų fiksavimas (DVD platinimo byla; Dekupažo priemonių platinimo byla)

20. Non per se draudžiami susitarimai Horizontalieji susitarimai gali būti pripažįstami draudžiamais priklausomai nuo jų poveikio konkurencijai (bendradarbiavimo susitarimai, pasikeitimas informacija (Pieno perdirbėjų susitarimas dėl informacijos mainų). Vertikalieji susitarimai, pvz., išimtinės distribucijos, išimtinio pirkimo, franšizės paprastai nelaikomi galinčiais riboti konkurenciją, jei susitarimo šalys neturi rinkos galios (paprastai 30 proc. rinkos).

21. Kartelių įtaka kainoms • Dėl kartelių prekių ar paslaugų kaina rinkoje dirbtinai pakeliama virš konkurencinės kainos. • Tiek defliacija, tiek infliacija gali skatinti kartelinius susitarimus.

22. Kartelių žala ekonomikai • Nuo 1996 m. iki 2000 m., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) iš OECD valstybių narių gavo pranešimus apie 119 nustatytų kartelinių susitarimų atvejų. Visais šiais atvejais buvo sunku tiksliai nustatyti verslui padarytos žalos dydį, tačiau kaip rodo OECD atliktas tyrimas, atrinkus 16 didžiausių (pagal preliminarios žalos dydį) kartelinių susitarimų atvejų ir susumavus galimos žalos dydį, padaryta žala siekė apie 55 milijardus JAV dolerių (http://www.oecd.org/dataoecd/30/10/2754996.pdf).

23. Išimtis draudžiamiems susitarimams Išimties institutas: 1)susitarimu skatinama techninė, ar ekonominė pažanga, arba pagerinama prekių gamyba ar paskirstymas; 2)sudaromos galimybės prekės vartotojams gauti papildomą naudą; 3)susitarimo šalims nesukelia apribojimų, kurie nėra būtini nurodytiems tikslams pasiekti; 4)nesuteikia susitarimo šalims galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje (Konkurencijos įstatymo 6 str., SESV 101(3) str.).

24. Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi (1) • Dominuojanti padėtis – ūkio subjekto padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. • Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų.

25. Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi (2) Draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant: 1) tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą; 2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams; 3) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; 4) sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu.

26. Ūkio subjektų atsakomybė už konkurencijos teisės pažeidimus (1) Įpareigojimai: • elgesio; • struktūriniai (tik koncentracijų atvejais). Piniginės baudos už konkurenciją ribojančius veiksmusiki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų; Piniginės baudosuž procedūrinius pažeidimusiki 1 proc. bendrųjų metinių pajamų.

27. Ūkio subjektų atsakomybė už konkurencijos teisės pažeidimus (2) Diskvalifikavimas nuo dalyvavimo viešųjų pirkimų konkursuose Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, o nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai. (Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 2 dalis.)

28. Įmonių vadovų atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus (1) Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie (I) ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar (II) piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti: 1) apribojama teisė nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (ar) valdymo organo nariu; 2) gali būti skiriama piniginė bauda iki 50 000 litų.

29. Įmonių vadovų atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus (2) Ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, kai jis: 1) tiesiogiai prisidėjo prie pažeidimo padarymo; 2) tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų šiam pažeidimui užkirsti; 3) nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro pažeidimą.

30. Atleidimo nuo baudos programa (1) Visiškas atleidimas nuo baudos Ūkio subjektas, draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis,atleidžiamas nuo baudos, numatytos už pažeidimą, esant visoms šioms sąlygoms: • pateikė informaciją iki susitarimo tyrimo pradžios • pirmasis • bendradarbiauja su KT tyrimo metu • neiniciatorius.

31. Atleidimo nuo baudos programa (2) Bauda sumažinama nuo 50 iki 75 % Po nutarimo dėl tyrimo pradėjimo... Ūkio subjektas atitinka visas šias sąlygas: • pirmasis • pateikia reikšmingus įrodymus, kurių neturi KT • neiniciatorius Bauda sumažinama nuo 20 iki 50 % Ūkio subjektas: • pateikia reikšmingus įrodymus, kurių neturi KT

32. Konkurencijos tarybos ištirtų pažeidimų statistika