Kęstutis Miškinis Vilnius 2012-06-0 6

1. Korupcijos pasireiškimo sveikatos sistemoje vertinimas. Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo duomenys 2009, 2010, 2011 Kęstutis Miškinis Vilnius 2012-06-06

2. Pristatymo turinys • Apibrėžimas ir kai kurie duomenys iš anksčiau atliktų tyrimų Lietuvoje; • Konstitucinė teisė: ar sveikatos priežiūros paslaugos yra nemokomos? • Gyventojų supratimas apie „sveikatos mokesčius“ ir kylantys sunkumai dėl sveikatos priežiūros paslaugų; • Kas ir kaip „atsilygina“ už paslaugas; • Ligonių kasos korupcijos žemėlapyje. 1Europos sveikatos stebėjimų sistema (1996). Kopenhaga, PSO regioninis biuras, p.27. 2S. Merhi ir kt. Sistemos trūkumų šalinimas. Lietuvos sveikatos sektorius ir licencijavimas, Vilnius, 2002.

3. Korupcija (lot. corruptio – „gadinimas“, „papirkimas“) – piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos. • Dažniausiai pasitaikančios korupcijos formos: • kyšininkavimas, • piktnaudžiavimas tarnyba, • prekyba įtaka, • protekcionizmas, • nepotizmas, • mokesčių vengimas, • sukčiavimas, • karteliniai susitarimai. • „Didžioji korupcija“ – prekyba įstatymais, teismų sprendimais, valstybiniais užsakymais ir pan. • „Mažoji korupcija“ – policininko ar mediko papirkimas, dovanėlė dėstytojui už geresnį pažymį ir pan.

4. Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas*, 1999-2011 (10 – labai skaidri valstybė, 0 – labai korumpuota valstybė) * Korupcijos suvokimo indeksas yra išvestinis indikatorius, leidžiantis suskirstyti valstybes pagal suvokiamą korupcijos paplitimą tarp viešojo sektoriaus tarnautojų ir politikų. Šaltinis: TransparencyInternational; http://www.transparency.lt/new/images//ti_ksi_2011.pdf

5. Ankstesni tyrimai sveikatos sektoriuje • 1995 m – 40 proc. ligoninių stacionaruose gydęsi ligoniai mokėjo už paslaugas, kurios buvo teikiamos nemokamai1; • 30 proc. reikiamų medikamentų stacionaruose pacientai pirkosi patys1; • 2002 m. 26 proc. sveikatos priežiūros paslaugas vertino labai gerai ir gerai, 42 proc. nei gerai, nei blogai, 32 proc. blogai ir labai blogai2; 1Europos sveikatos stebėjimų sistema (1996). Kopenhaga, PSO regioninis biuras, p.27. 2S. Merhi ir kt. Sistemos trūkumų šalinimas. Lietuvos sveikatos sektorius ir licencijavimas, Vilnius, 2002.

6. 8 proc. (211/2559) pacientų valstybinėse ASPĮ mokėjo neoficialų užmokestį2; • Gydytojams specialistams neoficialus užmokestis mokamas daugiau kaip dvigubai dažniau, nei šeimos gydytojams2; • Dažniau neoficialus užmokestis mokamas ligoninėse (20 proc.) nei poliklinikose (9 proc.)2; • Pacientai dažniausia mokėjo savo iniciatyva, bet 19 proc. atvejų (39/211) užmokesčio reikalavo sveikatos priežiūros darbuotojas2; • 44 proc. (83/190) teigia sulaukę geresnio aptarnavimo, 25 proc. (49/190) jokios naudos negavę2; 2S. Merh ir kt. Sistemos trūkumų šalinimas. Lietuvos sveikatos sektorius ir licencijavimas, Vilnius, 2002

7. Gyventojų nuomonė. Labiausiai korumpuotos institucijos Lietuvoje1 1STT užsakymu UAB Vilmorus atliktas tyrimas, 2011

8. Health Consumer Powerhouse tyrimas 2012 m. 1 1Arne Bjornberg, Euro Health Consumer Powerhouse Report, 2012 http://www.healthpowerhouse.com

9. Konstitucinės teisės į sveikatos priežiūrą užtikrinimas “Kaip dažnai sveikatos priežiūros sprendimai Lietuvoje priimami, atsižvelgiant į pacientų interesus?”, proc. “Ar Jūsų teisė į sveikatos priežiūrą Lietuvoje yra užtikrinta?”, proc. Daugelis respondentų mano, kad konstitucinė teisė į sveikatos priežiūrą Lietuvoje užtikrinama tik iš dalies.

10. „Ar didžioji dalis sveikatos priežiūros Lietuvoje yra nemokama?“, proc.

11. „Ar dažnai Jums tenka susidurti su sunkumais siekiant sveikatos priežiūros paslaugų?“, proc.

12. Sunkumų, kylančių siekiant sveikatos priežiūros paslaugų, pasiskirstymas, proc.

13. PSD: supratimas ir požiūris į „sveikatos mokesčius“ „Ar žinote, kur išleidžiamos sveikatos mokesčio lėšos, sukaupiamos privalomojo sveikatos draudimo fonde?“ pasiskirstymas, proc.

14. Nežinojimas ar nesupratimas kam ir kodėl mokama PSD įmoka, abejonė, kad konstitucinė teisė į sveikatos priežiūrą gali būti užtikrinta, o taip pat gyventojams kylantys sunkumai, siekiant sveikatos priežiūros paslaugų, sudaro prielaidas manyti, kad už sveikatos priežiūros paslaugas reiktų primokėti;

15. Asmeniškas „atsilyginimas“ už sveikatos priežiūros paslaugas Ar priklauso paslaugų kokybė nuo asmeniško „atsilyginimo“?

16. Ar Jums ir Jūsų šeimos nariams teko asmeniškai „atsilyginti“ už sveikatos priežiūros paslaugas per pastaruosius 12 mėn.?, proc.

17. Asmeniškas “atsilyginimas” pagal apskritis, proc., 2011 m., N=1068

18. Asmeniškas “atsilyginimas” pagal apskritis, proc. 2010 m. N=1067

19. Asmeniškas „atsilyginimas” • Skirtumas tarp lyčių: moterims (59,0 proc.) teko dažniau nei vyrams (52,7 proc.) p<0,05. • Atsižvelgiant į pagrindinį užsiėmimą, dažniausiai yra tekę atsilyginti pensininkams (74,2 proc.), rečiausiai – bedarbiams (37,8 proc.), (p<0,05). • Dažniausiai asmeniškai atsilyginti už sveikatos priežiūros paslaugas teko Klaipėdos TLK (61,3 proc.) ir Šiaulių TLK (66,5 proc.), mažiausiai – Vilniaus TLK (49,5 proc.) veiklos zonose gyvenantiems asmenims, (p<0,05). • Tarp miesto ir kaimo gyventojų ar didžiųjų miestų gyventojų statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo.

20. Asmeniškas “atsilyginimas”: už ką ir kiek?, 2011 m., N=1068

21. Asmeniškas “atsilyginimas”: už ką ir kiek?, 2011 m., N=1068

22. Pritarimas „atsilyginimo“ įteisinimui, proc.

23. Ar norėtumėte gauti ATASKAITĄ už Jūsų ar Jums artimo žmogaus gydymą, proc.

24. Ligonių kasų, kaip institucijos, vertinimas korupcijos aspektu (1 – labai korumpuota, 10 – labai skaidri), 2011 m., N=1068 Vidurkis – 7,50▲ (2010 m. vertinimų vidurkis buvo 6,18)

25. „Ar per pastaruosius 12 mėn. lankydamiesi ligonių kasose esate kam nors asmeniškai atsilyginę už suteiktas paslaugas?“ pasiskirstymas (proc.), N=1068

26. Išvados • Daugiau nei trečdalis respondentų nežino, kur išleidžiamos sveikatos mokesčio lėšos, sukaupiamos privalomojo sveikatos draudimo fonde. • Kas antram respondentui kyla sunkumų siekiant sveikatos priežiūros paslaugų. • Kas antram tyrimo dalyviui per pastaruosius 12 mėn. yra tekę atsilyginti už sveikatos priežiūros paslaugas keletą kartų ar daugiau, dažniau atsilygindavo moterys, pensininkai.

27. Daugiau nei du trečdaliai respondentų sveikatos paslaugų kokybę sieja su asmenišku „atsilyginimu“ medicinos darbuotojams, atsilyginimą sieja su geresniu ir greitesniu gydymu, tačiau „atsilyginimo“ įteisinimui nepritartų. • Kas antras apklaustasis pageidautų gauti ATASKAITĄ apie jiems suteiktas paslaugas. Stebimas nuoseklus norinčių gauti tokią ataskaitą didėjimas.

28. „Atsilyginimą“ su paslaugų kokybe siejančių Lietuvos gyventojų yra stabili dauguma, papildomo neteisėto mokėjimo problema siekiant sveikatos priežiūros paslaugų per tris pastaruosius metus išlieka opi ir netgi kai kuriais aspektais didėja. • Ligonių kasos, priešingai nei visa sveikatos sistema nėra laikomos korumpuota institucija. Korupcijos suvokimo indeksas gana aukštas, žymiai lenkia bendrąjį šalies korupcijos suvokimo indeksą.

29. Ačiū už dėmesį