250 likes | 707 Views
Pivašiūnų vidurinė mokykla. LYDYMASIS. Darbą parengė Beatričė Bankauskaitė. Mokytoja: Evelina Baldauskaitė. TURINYS. Medžiagos agregatinių būsenų kitimas ir reikšmė gyvenime. Bandymas nr.1 Išvados. Lydymosi samprata. Bandymas nr.2 Išvados. Uždaviniai ir jų sprendimai. Įdomybės
E N D
Pivašiūnų vidurinė mokykla LYDYMASIS Darbą parengė Beatričė Bankauskaitė Mokytoja: Evelina Baldauskaitė
TURINYS • Medžiagos agregatinių būsenų kitimas ir reikšmė gyvenime. • Bandymas nr.1 • Išvados. • Lydymosi samprata. • Bandymas nr.2 • Išvados. • Uždaviniai ir jų sprendimai. • Įdomybės • Informacijos šaltiniai.
Bene kikvieną dieną mes atsiduriame tokioje situacijoje kurioje galime pamatyti įvairias medžiagų būsenas ir jų kitimus. Galbūt tiesiog to nesureikšminame nes tai yra mums įprasta. Tačiau aš noriu jums viską parodyti iš įdomiosios pusės ir įrodyti, kad mūsų gyvenimui agregatinės medžiagų būsenos daro didelę įtaką. ;)
Atlikime patį parasčiausią bandymą su vendeniu: 1.Atsinešame gniųžtę sniego. 2.Įdedame į nedidelį puodą ir pakaitiname.
Tęskime darbą toliau... 3. Sniegas lydosi ir matome, kad tampa vandeniu 4.Vandenį įkaitiname iki 100C0. 5.Virš puodelio laikome stiklo ir galime puikiai pamatyti kaip susikaupia garai.
Išvados Sniegas (ledas) gamtinėmis sąlygomis gali būti trijų agregatinių būsenų: Kietąja Skystąja Dujine
Medžiagų agregatinių būsenų kitimų nauda žmonėms: • Kalnų ištirpęs ledas yra labai naudingas sveikatai, kai jis virsta vandeniu, mes galime jį gerti. • Vanduo negali padėti nuo slogos, tačiau vandens garai puikiai išvalo nosies ertmę ir mes galime kvėpuoti. • Drabužiai išdžiūsta tuomet, kai vanduo susikaupęs juose išgaruoja. • Skysto gyvsidabrio, esančio termometre dėka galime pamatuoti temperatūrą. • Išlydžius bet kokį metalą galima pagaminti tiek darbo, tiek kitos srities dirbinių.
Pagrindinis dalykas apie kurį noriu papasakoti plačiau tai vienas iš agregatinių būsenų kitimų procesų: lydymasis
Lydymąsi kitaip galima pavadinti skystėjimu arba tirpimu. Juk dažniausiai mes sakome, kad ledas tirpsta, arba maisto produktas skystėja. Šį procesą galime pavadinti įvairiai, bet visgi tai vienas ir tas pats: lydymasis – tai kietosios medžiagos virsmas skystąja.
Bandymas numeris 2;) Šį bandymą atliksime su žvakute. Apskaičiuosime per kiek laiko išsilydo tam tikros masės žvakutė. • Išmatuojame šios žvakutės tūrį ir tankį, kad galėtume apskaičiuoti masę.
h=1,5cm R=1,75cm π=3,14 ρ=0,97g/cm2 S= πR2 S=3,14*1,752≈9,62cm2 V=Sh V=9,62cm2*1,5=14,43cm3 m=V ٩=14,43cm3*0,97g/cm2≈14g
2. Uždegame žvakutę ir užfiksuojame laiką;) Laikas: 1930
3. Sulaukiame kol visas vaškas išsilydo ir užfiksuojame: Laikas: 2125 4. Apskaičiuojame per kiek laiko išsilydo žvakutė: 2125- 1930=155h. Ats.: Žvakutė išsilydė per 1H 55minutes
Bandymas atliktas;) galime padaryti išvadas: Lydymasis priklauso nuo: • Medžiagos masės. • Medžiagos lydymosi temperatūros. • Medžiagos savitosios lydymosi šilumos.
Uždaviniai ;) 1.Kodėl žiemą upėje ledo apačia netirpsta, nors ir liečiasi su vandeniu? Ats: . Nors ledas ir liečiasi su vandeniu jis netirpsta todėl, kad vandens šilumos neužtenka sušildyti ledui.
2. 8kg. ledo gabalo temperatūra yra -300C. Kiek šilumos rekia jam ištirpinti ir gautam vandeniui sušildyti iki 600C? Duota: t1=-30 0C; Rasti: Q=? t2=0 0C; t3=60 0C; m=8 kg; c1=2100 J/(kg*0C) c2=4200 J/(kg*0C) λ=33*104J/kg
Sprendimas Q=Q1+Q2+Q3 Q1=c1m(t2-t1) Q1=2100J/(kg*0C)*8kg*(0 0C -(-30) 0C)=504000J Q2= λm Q2=330000J/kg*8kg=2640000J Q3=c2m(t3-t2) Q3= 4200 J/(kg*0C)*8kg*(60 0C-00C)=2016000J Q= 504000J+2640000J+ 2016000J=5160000J=5160kJ Ats. : 5160kJ
3. Į indą, kuriame yra 4,5kg 600C temperatūros vandens, įmesta 1,5kg 00C ledo. Kokia bus vandens temperatūra ištirpus ledui? Duota: m1= 4,5kg Rasti: t3=? m2=1,5kg; t1=600C; t2=0 0C; c1=4200 J/(kg*0C) c2=2100 J/(kg*0C) λ=33*104J/kg
Sprendimas Q=Q1-Q2 m=m1+m2 m=4,5kg+1,5kg=6kg Q1=c1m(t2-t1) Q1=4200J/(kg*0C)*4,5kg*600C=1134000J Q2= λm Q2=330000J/kg*1,5kg=495000J Q=1134000J-495000J=639000J t=Q/cm t=639000J/4200*6kg=25,360C≈250C Ats. : t=250C
4.Žaizdre lydant aliuminį, gauta 200kg 6610C temperatūros metalo. Pradinė aliuminio temperatūra buvo 680C. Kiek padidėjo vidinė metalo energija? Duota: m=200kg; Rasti: Q=? t1=680C; t2=6600C(Aliuminio lydymosi temperatūra) t3=6610C; c2=920J/(kg*0C); λ=39*104J/kg;
Sprendimas Q=Q1+Q2+Q3 Q1=c1m(t2-t1) Q1=920J/(kg*0C)*200kg*(6600C - 680C)=108928kJ Q2= λm Q2=390000J/kg*200kg=78000kJ Q3=c2m(t3-t2) Q3= 920J/(kg*0C)*200kg*(6610C - 6600C)=184kJ Q=108928kJ+78000kJ+184kJ=187112kJ≈187MJ Ats. : Q=187MJ
Įdomybės Ledo varvekliai;) kaip gi jie susidaro? Kokio oro metu susidaro varvekliai: palaidinio ar šalčio? Stogo nuožulnume sniegas tirpsta dėl to, kad saulės spinduliai „jį kaitina aukščiau nulio”, o nutekėję vandens lašai, stogo krašte sušąla dėl to, kad čia temperatūra yražemiau nulio. ;))
Ar gali būti karštasis ledas? Yra toks nuostabus dalykas! Ar žinote? Kad veikiant 20.600 slėgiui vanduo-ledas yra kietas, o jo temperatūra 780C. Šis leda jeigu jį būtų įmanoma paliesti nudegintų mums pirštus! ĮSIVAIZDUOJATE!
Informacija iš • http://www.fizika.lm.lt • http://www.efoto.lt • http://mkp.emokykla.lt • http://www.fizikams.lt • S.Jakutis, L.Ragulienė, J.Sitonytė, V.Šlekienė FIZIKOS UŽDAVINYNAS VII-X klasei • V.Valentinavičius Fizika 9
Tikiuosiu bent šiek tiek šios skaidrės padėjo įsigilinti į agregatinių būsenų kitimo ir lydymosi procesus;)) Ačiū už jūsų dėmesį