760 likes | 1.11k Views
Sveikatos netolygumų mažinimas –Lietuvos sveikatos politikos prioritetinė kryptis. Dr. Rima Vaitkienė VU MF Visuomenės sveikatos instituto lektorė. Turinys. Sveikatos netolygumų svarba ir juos atspindintys rodikliai
E N D
Sveikatos netolygumų mažinimas –Lietuvos sveikatos politikos prioritetinė kryptis Dr. Rima Vaitkienė VU MF Visuomenės sveikatos instituto lektorė
Turinys • Sveikatos netolygumų svarba ir juos atspindintys rodikliai • Sveikatos netolygumų mažinimo prioritetas strateginiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose: • Lietuvos pažangos strategijoje ,,Lietuva 2030“ • Nacionalinėje pažangos programoje • Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje • Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programoje • Tarp-instituciniuose veiklos planuose
Dėmesys sveikatos netolygumams • Rio politinė deklaracija dėl socialinių sveikatos determinančių (Jungtinės Tautos, 2011): Sveikatos netolygumai didėja tarp šalių ir šalyse dėl socialinių sąlygų, todėl svarbu, kokiomis salygomis žmonės gimsta, auga, gyvena, dirba ir sensta. • Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono komiteto dokumentas ,,Sveikata 2020“ 2012: PSO Europos regiono šalyse sveikatosrodikliai per paskutinius dešimtmečius pagerėjo, tačiau ne visur ir ne visiems
VIDUTINĖ TIKĖTINA GYVENIMO TRUKMĖ,(skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio rodiklio reikšmės sudaro: tarp vyrų - 17 m. , tarp moterų - 12 m.)
Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė :Lietuvos miesto ir kaimo vyrai ir moterys oMiesto moterys oMiesto vyrai oKaimo moterys o Kaimo vyrai Šalt.: WHO/EURO HFA DB, 2011
SMR, visi atvejai, visos amžiaus grupės, 100000 Mirtingumo netolygumai Lietuvos savivaldybėseŠaltinis: Higienos institutas 2012 Lithuania 893.1 <= 1200 <= 1080 <= 960 <= 840 <= 720 No data Min = 600
Pajamų nelygybės reikšmė sveikatai • Pajamų nelygybė daro poveikį sveikatai, suvokiant savo vietą socialinėje hierarchijoje atitinkamai pajamoms. Šis suvokimas generuoja neigiamas emocijas, kurios veikia per psicho-, neuro- , endokrininius mechanizmus arba streso sąlygojamu elgesiu. • Tyrimų duomenimis, nepasiturintys žmonės 3-4 kartus dažniau serga nei tie, kurie turi vidutines ar didesnes pajamas. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys turi 2 kartus didesnę sergamumo riziką dėl gyvenimo stiliaus (maitinimosi būdas, alkoholio, rūkymo ir kitų žalingų medžiagų naudojimas, žinių ir įgūdžių stoka). • Šalitnis: Skučienė D. Pajamų nelygybė Lietuvoje. Filosofija. Sociologija. 2008, 9 (4) 22-33.
Ranginiai matavimai pajamų nelygybės vertinimui • Pajamų kvintilės arba decilės • Pajamų kvintilės (decilės) yra tai, kad visi gyventojai padalinami į penkias (10) lygių dalių atitinkamai pajamoms didėjančia tvarka. • Tai leidžia stebėti, kokio dydžio pajamomis disponuoja 20 proc. turtingiausių ar neturtingiausių visuomenės narių. • Šie matavimai taikomi palyginamosiose analizėse EUROSTAT (ES statistikos agentūra) ir kitų organizacijų duomenyse.
Pajamų pasiskirstymo santykis , 2010 Gyventojų grupių pajamų santykis tarp aukščiausių ir žemiausių pajamų grupių kvintilių Lietuvoje 2010 m. siekė 7 kartus LIETUVA
GINI koeficientas • GINI koeficientas – labiausiai paplitęs pajamų nelygybės indeksas. • Apskaičiuojamas pagal formulę. Reikšmės nuo 0 iki 1. • Pajamos yra pasiskirsčiusios tolygiai, jei visi šalies namų ūkiai arba asmenys gauna tokias pačias pajamas, tokiu atveju GINI koeficientas bus lygus 0. • Kuo GINI koeficientas artimesnis 0, tuo pajamų nelygybė visuomenėje yra mažesnė.
GINI koeficientas - -netolygumų indikatorius,(0 – absoliuti lygybė, 1 – absoliuti nelygybė) LIETUVA
Strateginiai Lietuvos Respublikos dokumentai: dėl sveikatos netolygumų mažinimo
Planavimo dokumentų sistema (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kanceliarija)
Lietuvos strateginiai dokumentai • Valstybės pažangos strategija ,,Lietuvos pažangos strategija ,,Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012-05-15 nutarimu Nr. XI-2015 (Žin., 2012, Nr. 61-3050); • 2014-2020 metų nacionalinė pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-11-28 nutarimu Nr. 1482 (Žin. 2012, Nr. 144-7430); • Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012-12-13 nutarimu Nr. XII-51 (Žin., 2012, Nr. 149-7630); • Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 (TAR, 2014-07-01, 2014-09403); • Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 293 (TAR, 2014-04-04, 2014-04113) patvirtintas 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto ,,Sveikata visiems“ tarpinstitucinis veiklos planas . • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 patvirtintas 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto ,,Regioninė plėtra“ tarpinstitucinis veiklos planas .
Lietuvos pažangos strategija ,,Lietuva 2030“ (1) • Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 (Žin., 2012, Nr. 61-3050) • Pagrindinės pažangos sritys: • Solidari visuomenė • Sumani ekonomika • Sumanus valdymas
Lietuvos pažangos strategija ,,Lietuva 2030“ (2) • Solidari visuomenė: susitelkusi, save gerbianti, jaučianti atsakomybę už bendrą likimą, jos narių tarpusavio partnerystę, paremta ,,Globalios Lietuvos“ idėja. • Sumani ekonomika: socialiai atsakingo verslo plėtrą skatina visuomenėje susiformavusi bendruomeniškumo ir atsakomybės už savo veiklą kultūra • Sumanus valdymas: valdžios institucijos yra atviros ir atskaitingos visuomenei, viešoji informacija pateikiama suprantamai ir aiškiai. Viešųjų paslaugų teikimo mastas atitinka visuomenės lūkesčius, jos lengvai prieinamos visiems Lietuvos žmonėms jiems patogiu būdu atsižvelgiant į technologijų galimybių pokyčius.
Nacionalinė pažangos programa (1) • 2014-2020 metų nacionalinė pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 ,,Dėl 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo", • įgyvendina Lietuvos pažangos strategiją ,,Lietuva 2030“.
Nacionalinė pažangos programa (2) • 5 vertikalūs prioritetai • 3 horizontalūs prioritetai • Kiekvienam prioritetui numatytas bendrasis tikslas, tikslai ir uždaviniai
Nacionalinė pažangos programa: vertikalūs prioritetai • 1. Visuomenės ugdymas mokslas ir kultūra • 2. Veikli ir solidari visuomenė • 3. Ekonominiam augimui palanki aplinka • 4. Į aukštą pridėtinę vertę orientuota integrali ekonomika • 5. Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas
Nacionalinė pažangos programa: horizontalūs prioritetai • 6. Kultūra • 7. Regioninė plėtra • 8. Sveikata visiems
NPP horizontalus prioritetas ,,Sveikata visiems“ • Bendrasis tikslas: siekti geros žmonių sveikatos • Tikslai: • 8.1. Stiprinti ir saugoti Lietuvos gyventojų sveikatą • 8.2. Užtikrinti sveikatai palankią aplinką • 8.3. Užtikrinti kokybišką, prieinamą ir tvarią sveikatos priežiūrą
Vyriausybės programa • Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, • patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 • (toliau – Programa)
Prioritetinės priemonės ir svarbiausi rodikliai • Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. kovo 13 d. posėdyje patvirtino Programos įgyvendinimo prioritetines priemones ir svarbiausius rodiklius
Šešioliktosios Vyriausybės prioritetai ir jų įgyvendinimo kryptys I. Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas II. Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir laipsniškas biudžeto pajamų didinimas III. Energetinio efektyvumo ir saugumo didinimas IV. Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimas gerinant kokybę ir prieinamumą V. Europos Sąjungos, užsienio ir gynybos politikos stiprinimas
Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimo prioritetas IV. Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimas gerinant kokybę ir prieinamumą Kryptys: 4.6. Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas 4.7. Mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių mažinimas
Sveikos gyvensenos skatinimas • Įdiegta maisto produktų ženklinimo sistema, skatinanti Lietuvos maisto gamintojus gerinti maisto produktų sudėtį, padedanti vartotojams lengviau pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus. • Siekiant panaudoti ligų profilaktikos galimybes, padidinti gyventojų profilaktinių ir periodinių patikrinimų mastą.
6. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerėjimas, laukimo trukmės patekti pas savo šeimos gydytoją nustatymas ir trumpėjimas
Savivaldybių vaidmens didinimas (1) • Siekiant stiprinti bendruomenių sveikatos tarybas, išplėsti jų kompetenciją sveikatos išsaugojimo, sveikatos priežiūros prieinamumo ir kokybės gerinimo klausimais, skatinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, parengti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektą. • Diegti sveikatos gerinimo programas savivaldybėse, siekiant mažinti gyventojų sveikatos netolygumus.
Savivaldybių vaidmens didinimas (2) • Numatyti savivaldybėms teisę planuoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir padidinti savivaldybių atsakomybę už gyventojų sveikatą. • Parengti Valstybės savivaldybėms perduotai visuomenės sveikatos priežiūros funkcijai vykdyti reikalingų lėšų apskaičiavimo metodiką ir padidinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei pagerinti savivaldybių teikiamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa, • patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 • Teisės aktų registre TAR 2014-07-01 • Identifikacijos kodas 2014-09403
Programos teisinis pagrindas • Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099) 46 straipsnis • Lietuvos sveikatos programą (toliau - Programą) Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas • Programoje nurodomi sveikatinimo veiklos tikslai, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodikliai ir sveikatinimo veiklos strategijos jiems pasiekti.
Pagrindinis (strateginis) tikslas • Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos strateginis tikslas – pasiekti, kad 2025 metais šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai.
VIDUTINĖ BŪSIMO GYVENIMO TRUKMĖskirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio rodiklio reikšmės Europos regione sudaro: tarp vyrų - 17 m. , tarp moterų - 12 m.
MOTERŲ IR VYRŲ BŪSIMO GYVENIMO TRUKMĖ LIETUVA LIETUVA
Pagrindinio tikslo vertinimo rodikliai 1. Lietuvos gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė 2025 m. pasieks 77,5 metus. 2. Sumažės vidutinės būsimo gyvenimo trukmės skirtumas tarp vyrų ir moterų, ilgėjant vyrų vidutinei būsimo gyvenimo trukmei iki 8 metų.
Pirmasis programos tikslas • Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį
Pirmajam tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: 1. Sumažinti skurdo lygį ir bedarbystę 2. Sumažinti socialinę-ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir bendruomenių lygmeniu
1 tikslo vertinimo rodikliai, matavimo vienetai ir jų reikšmės, duomenų šaltiniai
Antrasis Programos tikslas • Sveikatai palanki fizinė darbo ir gyvenamoji aplinka
Antrajam Programos tikslui numatomi uždaviniai: 1. kurti saugias darbo ir sveikas buities sąlygas, didinti prekių ir paslaugų vartotojų saugumo lygį; 2. kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį; 3. mažinti avaringumą ir traumų kelių eismo įvykiuose skaičių; 4. mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą.
Pavyzdys. Siekiant kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį, būtina: 1. užtikrinti gyventojų švietimą ir skatinti naudoti individualias apsaugos priemones; 2. didinti plaukimo pamokų skaičių mokiniams; 3. tobulinti pirmosios medicinos pagalbos mokymą; 4. stiprinti saugos tarnybų darbą masinėse poilsio vietose, gerinti gelbėtojų kvalifikaciją ir jų materialinį aprūpinimą; 5. mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir vartojimą, stiprinti prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių laikymosi priežiūrą ir kontrolę; 6. remti savanoriškumą, verslo ir NVO pastangas plėtoti saugų laisvalaikį.
2 tikslo vertinimo rodikliai matavimo vienetai,jų reikšmės, duomenų šaltiniai
Trečiasis Programos tikslas • Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą
Trečiajam Programos tikslui numatomi uždaviniai: 1.sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą; 2. skatinti sveikos mitybos įpročius; 3. ugdyti optimalaus fizinio aktyvumo įpročius.
Pavyzdys. Siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, alkoholinių gėrimų pasiūlą ir paklausą būtina: 1. užkardyti falsifikuotų alkoholinių gėrimų gamybą ir kontrabandą; 2. ugdyti nepalankias visuomenės nuostatas falsifikuotų ir kontrabandinių gėrimų atžvilgiu; 3. mažinti alkoholinių gėrimų paklausą ir vartojimą, taikant efektyvias mokslu pagrįstas PSO rekomenduojamas priemones, apimančias pardavimo vietų, laiko, alkoholinių gėrimų reklamos ribojimą; 4. didinti alkoholinių gėrimų akcizą derinant su realiojo darbo užmokesčio bei infliacijos lygio pokyčiais; 5. didinti amžiaus cenzą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus; 6. griežtinti atsakomybę už prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių, ypač draudimo parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams, pažeidimus; 7. organizuoti socialines prevencines kampanijas tikslinėms grupėms; 8. pasitelkiant NVO, informuoti visuomenę apie alkoholio vartojimo žalą sveikatai, plėtojant informavimą bei švietimą sveikos gyvensenos bei sveikatos klausimais 9. diegti ankstyvosios intervencijos programas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje; 10. plėtoti asmenų, sergančių priklausomybe nuo alkoholio, psichologinės, medicininės bei socialinės reabilitacijos paslaugas; 11. skatinti visišką nepakantumą vairavimui išgėrus alkoholinių gėrimų; 12. organizuoti pagalbą priklausomų nuo alkoholio asmenų šeimos nariams ir artimiesiems.