70 likes | 177 Views
Apie seną išminčių ir trapius žaislus. Kartą miestelyje apsigyveno senas išminčius. Jis mylėjo vaikus ir su jais praleisdavo daug laiko. Miestelio gyventojai buvo patenkinti, kad išminčius rūpinasi jų vaikais ir jų lavinimu.
E N D
Kartą miestelyje apsigyveno senas išminčius. Jis mylėjo vaikus ir su jais praleisdavo daug laiko. Miestelio gyventojai buvo patenkinti, kad išminčius rūpinasi jų vaikais ir jų lavinimu.
Tačiau juos stebino keistas išminčiaus pomėgis - tas senas ir daug patyręs žmogus dovanodavo jų vaikams nepaprasto grožio trapius žaislus. Vaikai stengdavosi su tais nuostabiais žaislais žaisti kuo atsargiau ir juos saugoti, bet žaislai anksčiau ar vėliau sudūždavo ar sulūždavo.
Vaikai nusimindavo ir verkdavo, gailėdami šių gražių žaislų. Po kurio laiko išminčius ir vėl padovanodavo vaikams žaislų, dar trapesnių ir dar greičiau dūžtančių nei iki šiol.
Kartą miestelio gyventojai neiškentė ir atėjo pas senolį. - Mes įsitikinę, kad tu tikrai išmintingas ir linki mūsų vaikams tiktai gero. Tai kodėl tu dovanoji jiems tokias trapias dovanas?
?- Mūsų vaikai stengiasi žaisti su jomis kuo atsargiausiai, bet žaislai vis tiek lūžta ir vaikai gailiai verkia. O juk tie žaislai tokie gražūs, kad nežaisti su jais ir laikyti juos lentynoje tiesiog neįmanoma, - priekaištavo išminčiui miestelio gyventojai.
Senolis nusišypsojo ir atsakė : - Praeis visai nedaug laiko ir kas nors jūsų vaikams padovanos savo širdį. Gal šis žaidimas su trapiais žaislais išmokys jūsų vaikus su ta neįkainojama dovana elgtis nors truputį švelniau ir atsargiau?